Įsibėgėjant vasarai vis daugiau poilsiautojų nutaria išbandyti mėgėjų žvejybą, todėl Aplinkos ministerija sulaukia prašymų paaiškinti, kuo skiriasi mėgėjų žvejybos leidimai, koks leidimas reikalingas konkrečiame vandens telkinyje. Tai žinoti svarbu, nes netinkamas leidimas teisės žvejoti nesuteikia.
Primenama, kad vaikai iki 16 metų, neįgalieji ir valstybinio socialinio draudimo pensininkai turi teisę be leidimo žvejoti visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius dirbtinius vandens telkinius. Vaikams iki 16 metų vietoje žvejybos leidimo užtenka turėti asmens dokumentą, neįgaliesiems – neįgaliojo pažymėjimą, o pensininkams – pensijos gavėjo pažymėjimą.
Atkreipiame dėmesį, kad nemokamos žvejybos teisės nesuteikia pareigūnų ir karių pensijos gavėjo statusas, nes ši pensija nelaikoma valstybinio socialinio draudimo pensija.
Nemokamai žvejoti teisę turintys asmenys gali žvejoti tokia pačia tvarka, kaip ir įsigiję žvejybos leidimus, išimčių gali būti tik vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba.
Likusiems asmenims reikalingi mėgėjų žvejybos leidimai, kurie yra kelių rūšių, priklausomai nuo vandens telkinio, kuriame planuojate žvejoti, statuso.
Vandens telkiniai gali būti privatūs (privačių fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė), nuosavybės teise priklausyti valstybei ir privatiems asmenims, arba tik valstybei. Privačiuose vandens telkiniuose žvejoti leidžiama tik turint vandens telkinio savininko išduotą žvejybos leidimą. Pažymėtina, kad vandens telkinių savininkai žvejybos leidimų išduoti neprivalo.
Vis dėl to absoliuti dauguma vandens telkinių, tarp jų visi didesni negu 50 ha ploto ežerai ir tvenkiniai, upės, nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybiniai vandens telkiniai gali būti išnuomoti privatiems asmenims, kurie juos įžuvina ir prižiūri, todėl turi teisę rinkti įmokas už mėgėjų žvejybos leidimus. Tokie asmenys vadinami žvejybos plotų naudotojais.
Visų rūšių leidimus, skirtus žvejybai valstybiniuose vandens telkiniuose, galima įsigyti per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS). Tokie leidimai laikomi elektroniniais, jų nereikia spausdinti, užtenka tikrinančiam pareigūnui nurodyti leidimo numerį ir pateikti asmens dokumentą.
Žvejo mėgėjo bilietas yra populiariausias žvejybos leidimas, nes suteikia teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba. Jo kaina dviems paroms – 1,4 euro, mėnesiui – 5 eurai, metams –14 eurų.
Leidimas žvejybai išnuomotame vandens telkinyje suteikia teisę žvejoti konkrečiame valstybiniame išnuomotame telkinyje (nuomininkas gali išduoti leidimą, suteikiantį teisę žvejoti keliuose ar visuose jo nuomojamuose vandens telkiniuose), kuriame nevykdoma limituota žvejyba. Tokiame leidime nurodoma, kokiame vandens telkinyje (telkiniuose) jis galioja.
Žvejo mėgėjo kortelės yra skirtos žvejybai vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba. Ji gali būti organizuojama valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose (juose tokia kortelė kainuoja 2,5 euro parai, 8 eurus savaitei ir 14 eurų metams), valstybiniuose išnuomotuose ir privačiuose vandens telkiniuose (juose tokia kortelė kainuoja iki 14 eurų parai).
Jei kyla abejonių, ar vandens telkinys privatus, tai galima patikrinti www.geoportal.lt svetainėje, pasirinkus, kad žemėlapyje būtų rodomi suformuoti žemės sklypai (ribos pažymėtos raudona linija, taip pat nurodomas sklypo numeris). Jei vandens telkinys yra suformuotame sklype – jis privatus, nes jei vandens telkinys valstybinis, žemės sklypai aplinkui jį paprastai neformuojami.
