Aplinkos ministras patvirtino Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. Jie leis sumažinti administracinę naštą ir atsisakyti perteklinių veiklos apribojimų. Miško kirtimams „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose yra nekilnojamųjų kultūros vertybių išlaikomas padidintas dėmesys, o pranešimų apie ketinimą kirsti į jas nepatenkantį mišką procedūros supaprastinamos.
Minėto tvarkos aprašo naujojoje redakcijoje nustatyta, kad pranešimo apie ketinimą kirsti mišką derinimas su Valstybine miškų tarnyba būtų privalomas tik retinimo, einamiesiems ir atrankiniams sanitariniams kirtimams (išskyrus sausuolių ir vėjavartų kirtimus) ir tik tais atvejais, kai kirtimai planuojami „Natura 2000“ teritorijoje ar teritorijoje, kurioje yra nekilnojamoji kultūros vertybė.
Pateikus pranešimą miško kirtimui, kuris neturi būti derinamas, teisė kirsti mišką bus įgyjama nuo tokio pranešimo įregistravimo aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje ALIS.
Laikas nuo pranešimo pateikimo iki galimybės kirsti mišką, kai kirtimas planuojamas ne „Natura 2000“ teritorijoje ir ne teritorijoje, kurioje yra nekilnojamoji kultūros vertybė, neviršys 5 darbo dienų.
Leidimas kirsti mišką bus neprivalomas invazinių medžių ir krūmų rūšių, nurodytų Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąraše kirtimui valstybiniuose miškuose neplynaisiais miško kirtimais.
Bendraturčio sutikimo kirsti mišką nereikės, kai bendraturčiai tarpusavio susitarimu nustatė ir notariškai pasitvirtino tvarką, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis atskiromis žemės sklypo dalimis.
Leidimui kirsti mišką gauti, pranešimui apie ketinimą kirsti mišką registruoti reikalingus duomenis ir dokumentus į aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą ALIS galės įkelti ne vien pats miško savininkas ar jo įgaliotas asmuo, bet ir Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas arba registruotas miškotvarkos projektų autorius, ar asmuo turintis teisę parengti biržės atrėžimo dokumentaciją.
Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką galios ne iki einamųjų metų gruodžio 31 d. kaip iki šiol, bet 12 mėnesių nuo pranešimo registravimo (suderinimo) datos. Taip bus išvengiama procedūrų kartojimo, kai kirtimas planuojamas ir vykdomas metų sandūroje.
Dar vienas pakeitimas – leidimų kirsti mišką ar pranešimų apie ketinimą kirsti mišką nebereikės tikslinti, jei įvykdžius miško kirtimus paaiškės, kad iškirstas likvidinės medienos tūris viršijo leidime ar pranešime nurodytą apytikrį likvidinį tūrį.
Privačių miškų savininkai paraiškas dėl leidimų kirsti mišką gavimo ir pranešimus apie ketinimą kirsti mišką galės teikti tik per aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą ALIS.
“Genialus” sprendimas – netikslinti leidimo ir pranešimo, kai iškertamas didesnis likvidinės medienos kiekis. Atrišamos rankos nesąžiningiems savininkams ir visokiausiems uabams, kurių tikslas yra kuo daugiau pasipelnyti. Kai dirbau šitoj sistemoj, už didesnį iškirstos medienos kiekį vieną uabą priverčiau bent sumokėti savininkei apie 10 tūkst. litų. Įdomu, kas pasiūlė tokį “genialų” sprendimą?
galima be leidimo kirsti vejovartas ir sausuolius,o kaip jei medis nuluzes ir kamblys styro,ka reiks laukti kol tas kamblys isdzius,o tai finansiniai nuostoliai,nes zalia mediena brangesne uz sausuolius.