Žymos archyvas: Laisvūnas Šopauskas

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (V) (2)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pirmoji dalis yra čia, antroji – čia, trečioji – čia, ketvirtoji – čia.

VU Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas perskaitė pranešimą „Europietiškoji istorija: ar visada buvome europiečiais“. Pranešimo pradžioje prelegantas rado reikalą nukrypti nuo temos ir pasidalino savo apmąstymais apie tai, kas yra Lietuvos interesai. Tai labai įdomus pasažas, kurį verta pacituoti:

Kokia keista problema kai mes kalbame apie Lietuvą Europoje šiandien. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (IV) (24)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pirmoji dalis yra čia, antroji – čia, trečioji – čia.

Dabar pereikime prie pranešimų, kurių autoriai yra konferencijos rengėjai – LMT remiamo projekto „Europietiškoji tapatybė kaip esminis atvirosios visuomenės Lietuvoje formavimosi faktorius: filosofinė analizė ir juridinė interpretacija“ vadovas, Mykolo Romerio universiteto docentas Povilas Aleksandravičius ir projekto dalyvis, šio universiteto profesorius Vytautas Šlapkauskas. P. Aleksandravičius perskaitė pranešimą „Kodėl atvirumas yra europietiškojo mąstymo konstanta?“. Prelegento pranešimas remiasi paprastute konceptualine schema, kurią dabar rekonstruosime.  Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (III) (1)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pradžia yra čia ir čia.

Po pranešimų vykusioje diskusijoje pasisakė VU TSPMI direktorius prof. R. Vilpišauskas. Jo pasisakymas taip pat vertas pacituoti:

Norėčiau trumpai sureaguoti į populizmo akcentą į tą optimizmą, kurį Andrius [Kubilius] išreiškė, jog ir po šitų krizių Europa kaip ir anksčiau išeis sustiprėjusi remdamasis Žano Mone (Jeano Monet) citata, kurią mano atsiųstame tekste prieš metus ir išskaitė. […] Skaityti toliau

Prie URM piketuotuotojai bandė apginti J.Noreikos atminimą nuo L.Linkevičiaus išpuolių (nuotraukos, video) (8)

Piketas prie URM | S. Gorodeckio nuotr.

Laisvės kovotojų, tremtinių ir kitos patriotinės organizacijos antradienį surengė piketą prie Užsienio reikalų ministerijos ir ragina ministrą Liną Linkevičių atsiprašyti dėl partizano Jono Noreikos-Generolas Vėtros, arba atsistatidinti. Pasak piketo rengėjų, ministras savo viešais komentarais paniekino Jono Noreikos ir visų laisvės kovotojų atminimą.

Prie Užsienio reikalų ministerijos susirinkę apie 80 protestuotojų su trispalvėmis ir plakatais su užrašais: Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II) (9)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Nuo A. Kubiliaus pasisakymo pereikime prie pranešimų, pretenduojančių į mokslinius.

Filosofė, Vilniaus universiteto senatorė, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė perskaitė pranešimą „Europietiškumas ir nacionalumas: ar tikrai nesuderinami“, kuris yra, kaip pristatė prelegentė,  sutrumpinta intelektualų forume Nidoje perskaityto pranešimo „Ar tikrai europietiškumas trukdo nacionalumui? Europa kaip tarpusavio kolonizacija“ versija. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I) (22)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 19 d. Mykolo Romerio universitete įvyko konferencija „Europos likimas: integracija, suverenumas, tapatumai“. Konferencija nepatraukė nei akademinės, nei platesnės visuomenės dėmesio. Kitaip būti ir negalėjo, nes tai buvo tipiškas nuobodus akademinis renginys, kuriame visi prelegentai vieni kitus puikiausiai pažinojo, neketino nieko naujo pasakyti ir nesitikėjo nieko svarbaus išgirsti. Visi žinojo, kur pakliuvę: vykdomas projektas, į projektą yra įtraukta konferencija, atėjus laikui reikiama eilutė atsiras ataskaitose, po to bus nauji projektai ir nauji nuobodūs akademiniai renginiai, kaip tai akademinėje sferoje įprasta. Skaityti toliau

Visuomenininkai siūlo pereiti prie mokymo valstybine lietuvių kalba visose Lietuvos mokyklose (8)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir pasiūlė keisti LR Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.

Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai negali lygiomis teisėmis konkuruoti su mokyklas valstybine mokomąja kalba baigusiais absolventais – tai didina tautinių mažumų socialinę atskirtį Lietuvos darbo rinkoje ir yra svari priežastis emigruoti. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai? (15)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Kovo 14 d. VU TSPMI įvyko diskusija tema „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai“. Joje tezes pristatė filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, jam oponavo politologas, portalo bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, diskusiją moderavo filosofas dr. Mindaugas Kubilius. Skaitytojams siūlome susipažinti su dr. Laisvūno Šopausko diskusijoje perskaitytu pranešimu. Pranešimo pagrindu rengiamas straipsnis, kuriame diskusijoje pristatyta pozicija bus išdėstyta išsamiau.

Tezė. Inteligentija ir viešieji intelektualai yra visiškai skirtingos prigimties reiškiniai Skaityti toliau

Vyks L. Šopausko ir D. Puslio pokalbis apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės) (14)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Kovo 14 d., trečiadienį, 17.30 val., Vilniaus Univesiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) (402 aud., Vokiečių g. 10, Vilnius) vyks filosofo dr. Laisvūno Šopausko ir instituto alumno, Bernardinai.lt portalo vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“ Pokalbį ves filosofas dr. Mindaugas Kubilius.

L. Šopausko skelbiamose tezėse teigiama, jog „Inteligentija ir viešieji intelektualai yra du visiškai skirtingos prigimties reiškiniai. Lietuva turi seną ir garbingą inteligentijos tradiciją, o viešieji intelektualai yra naujas reiškinys. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV) (video) (3)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją, antrąją ir trečiają rašinio dalis skaitykite ČIA, ČIA ir ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)

Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (III) (4)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją ir antrąją rašinio dalis skaitykite ČIA ir ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos

D. Puslio pažiūras ganėtinai išsamiai pristatėme straipsnyje „Atsakymas Donatui Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje?“, todėl čia pakaks pagrindinius šio straipsnio teiginius papildyti katalikų intelektualo nuostatų į istoriją ir istorijos politiką aptarimu. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (II) (5)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją rašinio dalį skaitykite ČIA.

Manipuliacijos Kęstučio Girniaus straipsnyje

a) Kęstutis Girnius  apie Rūtos Vanagaitės teiginius

Kai jau buvo paskelbta pirmoji šio straipsnio dalis, žymus viešasis intelektualas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (I) (5)

Laisvūnas Šopauskas | Respublika.lt nuotr.

Įvadas

Spalio 29 dieną, sekmadienį, žymus liberaliųjų viešųjų intelektualų lyderis ir autoritetas Tomas Venclova nutraukė savo poilsį idant surašytų ir išplatintų viešą laišką-kreipimąsi į Rūtos Vanagaitės „pjudytojus“. Laiške rašoma:

Nebūdamas profesionalus istorikas ir nesusipažinęs su visais Adolfo Ramanausko-Vanago bylos duomenimis, nesiimu spręsti jo biografijos klausimų. Skaityti toliau

Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video) (68)

Mitingas „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

Įkurtas judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“, kurio metu buvo priimtas sprendimas TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.

„Tai privalėjome padaryti tam, kad galėtume sėkmingiau tęsti pilietinę talką Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė (3)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.

Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (III) (13)

Laisvūnas Šopauskas | Respublika.lt nuotr.

Pirmasias straipsnio dalis rasite ČIA ir ČIA

Liberalmarksizmas, totalitarizmas ir transgresinės taktikos

Žurnalistų, politikų ir „nevyriausybininkų“ inspiruotą persekiojimą mokytoja L. Raudytė pakomentavo taip:

Dabar galvoju, jeigu ta tema tokia pavojinga, gal apie ją nekalbėti? Bet ar demokratijos laikais negalima kai kurių temų leisti? Skaityti toliau

L. Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (II) (1)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Katalikų Bažnyčios, tėvų ir mokinių pozicija

Į žiniasklaidos, politikų ir „nevyriausybininkų“ pučiamą skandalą reagavo Bažnyčios atstovai. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje nusistebėjo:

Lietuvos partizanai ir visi Laisvės kovotojai gynė Lietuvos laisvę, kad galėtume gyventi Skaityti toliau

L. Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (I) (32)

R. Garuolio nuotr.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, socialiniame tinkle paprašyta žurnalisto A. Tapino, iniciavo tyrimą ir priėmė sprendimą, kad Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja Loreta Raudytė pamokoje „diskriminavo ir propagavo diskriminuoti“, o gimnazija pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Sprendimą kontrolierė pagrindė ideologinėmis nuostatomis, jog homoseksulalizmo laikymas sveikatos sutrikimu ir neigiamas homoseksualizmo praktikavimo vertinimas reiškia homoseksualų polinkį turinčių asmenų žeminimą, diskriminavimą ir diskriminacijos propagavimą; anot kontrolierės, tikybos pamokos turi atitikti šias ideologines nuostatas. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai? (video) (5)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio 23 dieną intelektualų sambūris Santara-Šviesa susirinko į suvažiavimą.  Programoje numatyta atšvęsti šio sambūrio 60-metį, pagarbinti neseniai mirusį vieną sambūrio lyderių prof. Leonidą Donskį, išklausyti daugelio pranešimų. Tarp numatytų pranešimų yra vienas išsiskiriančiu pavadinimu: „Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?“. Klausimas, be abejo, svarbus; jį turėtų kelti kiekvienas viešai kalbantis ir rašantis bei kiekvienas viešai kalbančių ir rašančių sambūris. Pabandysime padėti santariečiams šį svarbų klausimą išsiaiškinti. 

Paprastas kriterijus, leidžiantis suprasti, turi ar neturi autorius/sambūris ką reikšmingo ir Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (IV) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA, o trečiąją ČIA.

Tolerancijos diegimas yra ne vien tolerancijos ir multikultūralizmo grožybių propaganda, bet taip pat, o gal net visų pirma, kova prieš aukštų pozityviosios tolerancijos ir multikultūralizmo standartų neatitinkančios „neapsišvietusios“ visuomenės „netolerantiškas“ nuostatas, „prietarus“, „fobijas“. Todėl dėsninga, kad D. Puslys ir portalas bernardinai.lt kovoja prieš visus įprastus liberalmarksistinės ideologijos taikinius – prieš musulmonų demonizavimą, prieš fanatizmą, prieš moralinį radikalizmą, prieš Skaityti toliau

A. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (III) (1)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, o antrąją ČIA.

Simuliakrinė krikščionybė pagal D. Puslį ir portalą bernardinai.lt 

Į mūsų teiginį, kad simuliakrinės krikščionybės kūrėjai ir propaguotojai, nuolatos akcentuodami Dievo gailestingumą, iš esmės eliminuoja Dievo teisingumo principą, D. Puslys atšauna, kad „[t]eisingumas niekur nedingo, tačiau be gailestingumo jis dažnai virsta teisuoliškumu, tėra vėzdas prasikaltusiam primušti, o ne atversti, leisti pajausti Dievo meilę“. Šitas atsikirtimas daug atskleidžia – portalo Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (II) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Laisvosios rinkos fundamentalizmą Donatas Puslys bando apginti samprotaudamas šitaip:

Įdomu, kokia autoriaus nuomonė apie tokius įtakingus katalikų mąstytojus ir laisvos rinkos šalininkus kaip Samuelis Gregas (Samuel Gregg) ir visas Aktono institutas ar popiežiaus šv. Jono Pauliaus II biografas Džordžas Veiglas (George Weigel)? Juk, kaip suprantu, laisvąją rinką jie gina ne todėl, kad norėtų demontuoti krikščionybę, būtų pasišventę kokiam nors socialinės inžinerijos projektui, o tiesiog todėl, kad labiau pasitiki žmogaus Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (I) (3)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Straipsnyje „Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė“ (ČIA, ČIA ir ČIA) aptarėme simuliakrinės krikščionybės Lietuvoje reiškinį, nurodėme jos steigėjus ir propaguotojus. Tarp simuliakrinės krikščionybės šalininkų straipsnyje buvo įvardinti buvęs portalo bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas ir dabartinis šio portalo redaktorius Donatas Puslys. Į straipsnį bernardinai.lt redakcija operatyviai sureagavo dviem tekstais. Donatas Puslys tekste „Simuliakrinė „simuliakrinės krikščionybės“ kritika“ siekia paneigti portalo bernardinai.lt ir kitų sambūrių sąsajas su simuliakrine katalikybe bei patį simuliakrinės katalikybės egzistavimą. Portalo redaktoriaus pavaduotojas Matas Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (III) (11)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA.  Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA.

Ateizmas, liberalizmas ir simuliakrinė krikščionybė Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (II) (0)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA.  Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA.

V. Ališauskas apie Europos Sąjungos šalių integraciją Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (I) (8)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA

Įvadas

Portalas delfi.lt paskelbė Vilniaus universiteto docento dr. Vytauto Ališausko interviu „Vyksta kažkas didingo ir galbūt šiek tiek baisaus“, Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (II) (video) (12)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Straipsnio pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Autoriaus pageidavimu skelbiame pilną, be kupiūrų, straipsnio versiją

Rašytojos mintys apie „budulius“ ir euroskeptikus

Greta „nacionalizmo“ kitas esminis terminas, kurį rašytoja pasitelkia, pristatydama savo mintis apie Lietuvos pasidalijimą, yra „budulis“. Apie „budulius“ autorė kalba neslėpdama paniekos ir pasibjaurėjimo: Skaityti toliau

L. Milčius. Nelik be atminties (7)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Rašau atsiliepdamas į Laisvūno Šopausko straipsnį apie kai kurių dabartinių intelektualų totalitariškumą. Dėkingas gerb. L. Šopauskui už drąsų ir reikalingą vertinimą.

Tik nepalik, žmogau, be atminties.
Be atminties kitiems mes būsim niekas.
Be nuostabiausios žemėje vilties —
Savoj tautoj gyvent ir eit į priekį. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (I) (39)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Autoriaus pastaba: Šis straipsnis buvo pasiūlytas interneto portalams lrytas.lt, 15min.lt, diena.lt, kurie buvo paskelbę K. Sabaliauskaitės interviu „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“, bei interneto portalams delfi.lt ir lzinios.lt. Nė vienas iš šių portalų neatsiliepė. Ši tyla puikiai atskleidžia Lietuvoje veikiančios cenzūros mastą, prilygstantį sovietmečio cenzūrai. Tam tikra prasme šitokia cenzūra pranoksta net sovietinę, nes skelbti straipsnį atsisakyta ne todėl, kad taip elgtis reikalautų laisvą mintį ir žodį slopinanti despotiška valdžia. Šių dienų Lietuvoje valdžios vykdomą cenzūrą pakeitė Skaityti toliau

L. Šopauskas. Mero R. Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė (39)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida… paskelbti šio straipsnio nesutiko. 

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, š. m. rugsėjo 4 d. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą R. Šimašius iškart pasmerkė ir savo feisbuko paskyroje parašė apie savo paties gėdos jausmą: Skaityti toliau