Žymos archyvas: laisvė

Pilietiškumo diena Vilniaus bastėjoje ir palinkėjimai Lietuvai (0)

LDS dailininku sajunga logotipasVasario 28 d. Lietuvos dailininkų sąjunga kviečia visus laisvę mylinčius žmones į tapybos akciją, kuri vyks Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje.

Dailės ir pilietiškumo akcija bastėjoje „Laisvė – tai mes“ skirta Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės šventėms paminėti.  Jau savaitė 17 profesionalių dailininkų bastėjoje kuria tapybos darbus tema „Laisvė – tai mes“. Menininkai Romualdas Balinskas, Ričardas Bartkevičius, Ramūnas Čeponis, Algimantas Černiauskas, Saulius Dastikas, Kunigunda Dineikaitė, Tadas Gindrėnas, Evaldas Grinius, Aistė Kirvelytė, Meda Norbutaitė, Giedrė Riškutė Kariniauskienė, Vytautas Poška, Raimondas Savickas, Marius Strolia, Aleksandras Vozbinas, Ričardas Zdanavičius, Lina Žvirblytė

Skaityti toliau

Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (III) (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga toliau primename  Vydūno 1923 m. skelbtas mintis apie Laisvė ir Tautą. Pirmas šio rašinio dalis rasite ČIA ir ČIA,

Žmogus turi laisvėti ir būt reikšmingu savo asmens gyvatoje. Ir čia yra santykiavimo tarp žmogaus ir jo aplinkumos. Tik reikia žmogų tuo suprasti, kas jis iš tikrųjų yra, būtent dvasia-siela. Šita esmingoji žmogaus gyvybė turi pirma žmogaus asmenyj galėt gyva būti. Ji turi savo aplinkumą, tai esti savo asmens jėgas, tiek paveikti, kad ir jai būtų galimybės šalia jų ir kiek reikšti. Toliau tad ji turi joms prisitaikinti, kas įvyksta, kad ji išmoksta jomis veikti. Skaityti toliau

Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (II) (1)

Vydūnas

Artėjant Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos sukaktuvėms toliau primename  Vydūno 1923 m. skelbtas mintis apie Laisvė ir Tautą. Pirmą rašinio dalį skaitykite ČIA.

Laisvė tėra pastovi būdama žmonių būtimi. O kur laisvė nerūpi žmonėms, čia ji nėra jų dvasios dalyku. Čia žmonės gyvena dar silpna gyvybe. Ir toji nestiprėja, nedidėja, neleidžia tų spindulių, kuriuose vadiname kultūra. O kur nėra sveikos, tvirtėjančios gyvybės, čia kita, sveikesnė gyvybė, kita kultūra užima vietą. Nėra jai tatai tik leidžiama. Ji stačiai kūrybos valios verčiama tai daryti. Ir ji pati baudžiama silpnėjimu, jeigu ji tai nedaro. Skaityti toliau

Jaunimas kviečia nupinti 250 tūkst. trispalvių draugystės apyrankių Lietuvai (video) (0)

trispalves-pynimo-akcija-pavalkis-smm.lt-nuotr

Mokinių ir jaunimo organizacijos kviečia visuomenę originaliai paminėti artėjantį Lietuvos nepriklausomybės 25-metį ir nupinti 250 tūkstančių trispalvių draugystės apyrankių: ryšėti patiems ir dovanoti Lietuvai.

Akcijos „Lietuvai ir man“ pradžią Nacionalinėje dailės galerijoje šiandien kartu su mokinių ir jaunimo organizacijomis paskelbė iniciatyvos globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Esate laimingi, nes gimėte laisvoje Lietuvoje. Tokioje Lietuvoje Jūs ir užaugsite, jeigu būsite vieningi ir drąsūs. Jei didžiuositės tardami savo Tėvynės vardą. Šiandien trispalvę juostelę nešiojatės ant savo riešo. Skaityti toliau

Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (I) (4)

Vydūnas

Artėjant Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos sukaktuvėms primename  Vydūno 1923 m. skelbtas mintis apie Laisvė ir Tautą

Daug apie laisvę rašyta. O gal dar daugiau mąstyta. Irgi mūsų. Tačiau vis lyg nesuprasta, kas ji yra. Darbi sako tūli, kad žmogui visai nesą laisvės. Ir toks čia nesuderinamas priešingumas. Mat kalba ir rašo apie laisvę labai dažnai ir tokię, kurie tam neturi reikiamojo išmanymo. Kas laisvė yra, tegali pasakyti, kurs laisvas yra savo esmėje.

Vergas apie laisvę svajoja, bet jo svajonės niekuomet neatitiks tikrenybės. Iš verguvės paleistas, jis toli dar nėra laisvas. Ir visi aiškinimai, kas laisvė yra, jos jam nesuteiks. Skaityti toliau

Ž. Bisonetas. Tos pačios lyties „santuokų“ totalitarizmas (14)

vėliava1996 metais žurnalas First Things surengė simpoziumą, pavadinimu „Teisminis politikos uzurpavimas“, kuriame buvo diskutuojama apie tai, kokią grėsmę Amerikos demokratijai kelia Aukščiausiojo Teismo šalyje įteisinti abortai. Žinoma, jokie argumentai negali varžytis su tuo, jog aborto metu žudomi nekalti žmonės, tačiau First Things, net tai žinodami, pasirinko kalbėti ne apie pačius kūdikius ar jų tėvus, bet apie grėsmę Amerikos demokratijai, kurią sukėlė šis eksperimentas, įgalindamas teismų kompetencijos ribų išplėtimą, kas ir privedė prie abortų legalizacijos. Skaityti toliau

A. Rusteika. Ką sušaudė Paryžiuje (2)

Triumfo arka Paryžiuje

Paryžiuje sušaudyta ne tik Čarlio Hebdo (Charlie Hebdo) redakcija. Žuvo politkorektiškumo ir multikultūralizmo mitas. Bent tokia jo religiniu stabu paversta forma, kokia išbujojo Europoje. Briuselio ir didžiųjų sostinių politikieriai meistriškai vaidina, kad stabas dar gyvas. Jo niekas nelaidoja. Jau ima po truputį smirdėti.

Suprantu. Kultūrinės savižudybės nelengva atsisakyti. Ypač jei pats ją sugalvojai ir viešai skatinai. Nukris reitingų karūna – ir kas liks? Liberali plikė su iš visų pusių maskuojamai sušukuotais, kitados vešlios ir novatoriškos idėjų ševeliūros likučiais? Skaityti toliau

K. Sventickas. Nuoga Laisvė (3)

laisves-premija-kaunas-lt

Kas svarbiau – žmogaus teisės ar pareigos?

Atsikovojome laisvę puoselėti vakarietiškas vertybes. Tačiau kur kas sparčiau įsisaviname plūstančias labai abejotinas ideologijas ir įpročius. Tapo labai madinga ne tik ginti žmogaus laisves ir teises, bet ir žongliruoti bei piktnaudžiauti jomis.

„Ve, vaikai – šėtonas yra galingas“, – mokė mane a.a. žilagalvis Rumbonių parapijos klebonas, politinis kalinys Juozapas Gumauskas. Ir priminė Bibliją: „Juos atpažinsite iš darbų…“ Naujieji euromodernistai aktyviai laisvina mus nuo šeimos, nuo tikėjimo, transformuoja istorinius dvasinių vertybių pamatus. Skaityti toliau

D. Stancikas. Europa savo spąstuose (9)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Dar prieš metus ES lyderiai žadėjo bausti Šveicariją, kurios piliečiai referendume pareikalavo riboti imigraciją. Dar taip neseniai Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungai, vidaus reikalų ministro D. Barakausko asmeny netgi ragino Europą dar plačiau atverti savo sienas. Tuo tarpu po praėjusios savaitės teroristinių žudynių Paryžiuje Ispanija jau siūlo keisti Šengeno sutartį ir taip stiprinti valstybinių sienų apsaugą. Vengrijos premjeras aiškina, kad imigracija – blogis, kurį pats laikas sustabdyti. Vokietijoje „patriotiniai europiečiai prieš Vakarų islamizaciją” organizuoja savaitines antiislamines akcijas, o Izraelio premjeras kviečia visus Europos žydus „grįžti namo“ (beje, Paryžiuje nužudyti žydai jau „grįžta namo“ – laidojami Izraelyje). Skaityti toliau

Seime įteikta 2014 m. Laisvės premija (1)

Adamui Michnikui iteikiama Laisvs premija.lrs.lt

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui įteikta 2014 metų Laisvės premija.

Laisvės premijos įteikimo ceremonijos metu Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė A. Michnikui įteikė Laisvės statulėlę, Seimo pirmininko pavaduotoja, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Irena Degutienė – Laisvės premijos diplomą.

„Simboliška, kad prieš 24-erius metus, A. Michnikas čia Vilniuje, kaip Lenkijos Respublikos Seimo prezidiumo ir Lenkijos žiniasklaidos atstovas, buvo drauge su mumis, su tauta, pasiryžusia krauju apginti Skaityti toliau

Iškilmingame Seimo minėjime pagerbtas Laisvės gynėjų atminimas (0)

Seimas-sausio-11-osios-minejimas-2015-lrs.lt-o.posaskovos-nuotr-K100

iandien, sausio 13-ąją, Seime įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir 2014 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Iškilmingame minėjime kalbėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Laima Liucija Andrikienė, Vytautas Petras Plečkaitis, Petras Vaitiekūnas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Pradėdama iškilmingą renginį Seimo Pirmininkė L. Graužinienė pabrėžė, kad Laisvės gynėjų diena Lietuvos valstybės istorijai labai svarbi, kaip ir Vasario 16-oji bei Kovo 11-oji. „Po šiomis svarbiomis datomis slypi paprastų žmonių likimai. Skaityti toliau

Laisvės gynėjų susitikime: „Visada prisiminsime, kodėl esame laisvi“ (0)

laisves gyneju susitikimas_lrs.lt

Šiandien, sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko tradicinis Lietuvos valstybės gynėjų susitikimas. Renginio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Prieš 24-rius metus, gindami parlamentą ir Televizijos bokštą, Jūs apgynėte svarbiausia: Lietuvos ryžtą – 1990 metų Kovo 11-osios ir vėlesnius Aukščiausiosios Tarybos nutarimus, nulėmusius pirmuosius atkurtos valstybės žingsnius. Jūs pastūmėjote Lietuvą eiti dar toliau – laisvu – Europos keliu. Pastarųjų metų įvykiai Ukrainoje tik patvirtino šį teisingą mūsų apsisprendimą“, – pažymėjo Seimo Pirmininko Skaityti toliau

V. Rubavičius. Liūdžiu ir užjaučiu, tačiau „Je ne suis pas Charlie“ (53)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pasibaisėtinas ir šaltakraujis prancūzų satyrinio tabloido Charlie Hebdo redakcijos darbuotojų išžudymas sukrėtė Europą. Įvairių šalių žmonės reiškia užuojautą Prancūzijai ir žuvusiųjų artimiesiems, plinta spontaniškos solidarumo su laisvą žodį ginančia žiniasklaida demonstracijos. Į gatves ir aikštes išeinantys žmonės sako, kad teroristai jų neįbaugins. Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybės, taip pat Europos Sąjungos Parlamentas rengia skubius pasitarimus, kad būtų nusakytos aiškios kovos su terorizmu, taip pat ir naujos imigracijos politikos gairės. Kad ir kaip liūdėtume, būtina ir bandyti pasiaiškinti jei ne šio baisaus nusikaltimo priežastis, tai bent aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip skatina islamistinės ideologijos, islamistinio ekstremizmo ir terorizmo plitimą Europoje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas (63)

kosmopolitai-m.kundroto-nuotr

Prasideda antimusulmoniška kampanija. Dalis lietuvių žvelgia rusų akimis, remdami juos kovoje su užgrobtų musulmoniškų šalių patriotais. Dalis – prancūzų ir kitų vakariečių akimis, regėdami radikalių islamistų imigrantų siautėjimus. Jei žvelgsime lietuviškai – išvysime, kad mūsų šalyje jau nuo XIV a. gyvena musulmonai – totoriai. Kultūringi, integruoti, ištikimi Lietuvos patriotai. Lietuva daug kam galėtų būti pavyzdžiu, kaip suderinti įvairias tautines ir religines grupes darnioje visuomenėje. Deja, šiuo metu būtent mes griebiamės svetimų pavyzdžių ir ne visuomet – geriausių.

Naują antiislamizmo bangą sukėlė trečiadienio drama Prancūzijoje. Kas gi įvyko? Liberali ir kairuoliška Skaityti toliau

A. Rusteika. Laisvė ir aktyvizmas (1)

ToleruokŽmogaus Teisių Aktyvistas. Taip dabar pasirašinėjami straipsniai. Tarsi kokios pareigos ar mokslininko laipsnis. Ar kaip religinės bendruomenės pareigūno titulas. Tolerancija – šių dienų Dievas.

Visi, kurie burnoja prieš toleranciją, yra už diskriminaciją. O diskriminacija yra visuotinis blogis. Todėl netgi diskusija apie tolerancijos problematiką yra negalima, nes tai diskriminacijos pateisinimas ir įteisinimas. Kaip viduramžiais, kai paabejojimai dėl Dievo buvo persekiojami inkvizicijos ir pašalinti iš viešosios kalbėsenos.

Visi Aktyvistų oponentai iš anksto pastatomi į padėtį, kurioje bet kokiu atveju yra neteisūs. Nes atstovauja ne šiaip kitą nuomonę, o blogį iš principo. Velnią. Taip labai paprastai tampama visada teisiu nugalėtoju. Skaityti toliau

2014 m. Laisvės premija skirta Lenkijos disidentui A. Michnikui (2)

Adamas Michnikas_lt.wikipedija.org

Seimas 2014 m. Laisvės premiją skyrė Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių ir pažangiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą.

Už tai numatantį nutarimą „Dėl 2014 metų Laisvės premijos paskyrimo Adamui Michnikui“ (projektas Nr. XIIP-2521)  vieningai balsavo visi 80 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Skaityti toliau

2014 m. Laisvės premiją siūloma skirti Lenkijos disidentui A. Michnikui (5)

Laisvės premija | Kaunas.lt nuotr.

Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2014 m. Laisvės premiją skirti Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių ir pažangiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą. Skaityti toliau

Anykščių rajone atidaromas pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovos takais“ (1)

Partizanu apygardosLapkričio 6 d., ketvirtadienį, 13 val. Šimonių girioje, prie buvusios Lietuvos partizanų Algimanto apygardos vadavietės netoli Priegodo ežero, bus oficialiai atidarytas pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovos takais“. Renginio metu bus rodoma Lietuvos partizanų priesaikos inscenizacija, dalyviai bus vaišinami kareiviška koše ir arbata.

Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovos takais“ – tai bendras Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Anykščių rajono savivaldybės ir Anykščių miškų urėdijos projektas. Skaityti toliau

J. Užurka. Ilgas teisingumo kelias (2)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Išdavikų nekenčia netgi tie, kam jie pasitarnavo.  Tacitas.

Mūsų atgimusios Tautos valios dėka Lietuva 1990 m. atgavo politinę laisvę. Prireikė beveik ketvirčio amžiaus ir mūsų Prezidentės ryžto, kad atgautume ekonominę nepriklausomybę. Kuomet lyg šiol akys vis dar mato okupantų, kolaborantų garbei pastatytus paminklus bei kitokius simbolius, kyla klausimas: kiek dar reikės metų kol atgausime ir dvasinę nepriklausomybę.

Sovietinės okupacijos nužmoginimo ideologija paliko gilų pėdsaką mūsų tautoje – sukūrė homus sovieticus arba mūsiškai Skaityti toliau

Lietuviško kino savaitgalis Europos kultūros sostinėje Umėjoje sieks tapti tradicija (0)

G.Lukso Duburys

Spalio 30 – lapkričio 2 d. Umėjoje, apie 80 tūkstančių gyventojų ir du didžiulius universitetus turinčiame mieste, įsikūrusiame Švedijos šiaurėje, bus surengtas lietuviško kino savaitgalis, pakviesiantis švedų žiūrovus išsamiau susipažinti su lietuvišku praeities ir dabarties kinematografu ir jame užfiksuotais kertinių Lietuvos istorijos lūžių ir kasdienybės pasakojimais.

Tris Vėlinių savaitgalio dienas sinefilų pamėgtame „Folkets Bio Umea“ kino teatre suksis 14-os įvairių žanrų lietuviškų filmų programa, į kurią įtrauktos dvi pilnametražės vaidybinės juostos – Gyčio Lukšo „Duburys“ ir Audriaus Juzėno „Vilniaus getas“, trys lietuvių poetinės sovietmečio dokumentikos „grynuoliai“ – Roberto Verbos „Šimtamečių godos“, Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ ir Henriko Šablevičiaus „Kelionė ūkų lankomis“, Skaityti toliau

Įvairių pažiūrų laisvi piliečiai eisena palaikė Ukrainos laisvę (nuotraukos, video) (37)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 21-ąją, sekmadienį, pasauliui minint Tarptautinę taikos dieną, o Rusijos demokratams protestuojant prieš savo valdžios karinę intervenciją į Ukrainą, Lietuvos laisvieji menininkai ir piliečiai sukvietė į Taikos ir solidarumo eitynes „Už jūsų ir mūsų laisvę“, skirtas Ukrainos laisvei paremti.

Pirmiausia minia rinkosi S.Daukanto aikštėje, atsinešė Lietuvos, Ukrainos oficialią ir istorinę bei tautininkų sąjungos vėliavas. Taip pat rankose laikė simbolines lenteles Ukrainos ir laisvės motyvais. Skaityti toliau

Rugsėjo 8-oji: prieš 500 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė triumfavo Oršos mūšyje (4)

Oršos mūšio paveikslas. 1524-1530m. Autorius nezžnomas

Rugsėjo 8-ąją sukanka 500 metų, kai prie Oršos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės pasiekė pergalę prieš Maskvos kunigaikštystės kariuomenę.

Oršos mūšis vyko 1514 m. rugsėjo 8 dieną ir buvo reikšmingiausias dešimties metų kare (1512–1522 m.) tarp Maskvos valstybės ir Lietuvos. Šis mūšis atskleidė LDK karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos karalyste perspektyvas. Oršos mūšis buvo reikšmingas ir karo meno istorijai: jame pirmą kartą dalyvavo ir įvairios kariuomenės rūšys – kavalerija, pėstininkai ir artilerija, sudariusios sąlygas LDK pergalei pasiekti. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Kelias be pabaigos… (3)

Baltijos kelias | R. Misiukonio nuotr.

Prieš 25 metus trys išdidžios ir garbingos tautos, išėjusios į Baltijos kelią ir susikibusios rankomis, paskelbė pasauliui – baigėsi melo era, trukusi nuo 1939-tųjų rugpjūčio, kuomet dvi nužmogėjusios pabaisos – Hitleris ir Stalinas – savo parankinių Ribentropo ir Molotovo parašais slapta pasidalijo Europą. Būtent tą rugpjūčio 23-kąją buvo nuspręstas Lietuvos, Latvijos ir Estijos likimas, kuomet nusinešusi šimtus tūkstančių nekaltų taikių gyvybių ir sužlugdžiusi progresyvių Skaityti toliau

LRT ir Ukraina kviečia uždegti vienybės laužą (5)

Ruslana | lrt.lt nuotr.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, minėdama Baltijos kelio 25-metį, kviečia susikibti rankomis ir uždegti vienybės laužą kaip solidarumo su Ukraina ženklą.

Ukrainos atlikėja Ruslana Lyžičko, išgarsėjusi po pergalės „Eurovizijos“ konkurse, rugpjūčio 23 d. atvyksta į Vilnių pasveikinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos su Baltijos kelio 25-mečiu.

Šeštadieni, 19.30 val., dalyvaudama LRT rengiamame šventei skirtame koncerte „Koks aš ir tu, tokia ir Lietuva“, atlikėja taps gražios akcijos ambasadore. R. Lyžičko Skaityti toliau

Prieš 25 m. amerikietis Dž.Holsoplas fotografijose įamžino Baltijos kelią (0)

ve.lt nuotr.

Rugpjūčio 22 dieną, Baltijos kelio 25-jųjų metinių minėjimo išvakarėse, LCC tarptautinis universitetas pakvies klaipėdiečius į šiai sukakčiai skirtos fotografijų parodos atidarymą.

Parodos autorius, LCC vizualinės komunikacijos dėstytojas dr. Džeris Holsoplas (Jerry Holsopple), savo darbuose įamžino ne tik Baltijos kelio dalyvių portretus, bet ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vietoves praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo dienos, kai du milijonai žmonių taikiu protestu pasisakė už laisvę. Skaityti toliau

M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (II) (17)

Marius Jonaitis | asmen. nuotr.

Praėjo jau daugiau nei savaitė po pirmosios „Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime?“ dalies. Keista, bet nekilo didelių diskusijų, prieštaravimų ar paneigimų. Aišku, straipsnio sklaida nėra didelė, nors jį publikavo ir Alkas.lt bei Sarmatas, todėl yra gan sudėtinga pasiekti didesnį kiekį žmonių bei sukelti didesnio masto diskusijas. Na, bet turim tą ką turime, todėl apžvelkime tas reakcijas, kurias teko pastebėti.

Labiausiai nustebino tai, jog nesulaukiau jokio paneigimo mano teiginio, kad mes neturime jokios Nepriklausomybės, net ir dėl autonominio statuso galima stipriai ginčytis. Tai tik parodo, jog daug kas situaciją suvokia ir supranta, jog Skaityti toliau

Vilniaus Katedros aikštėje bus iškilmingai pagerbtas istorinis Žuvinto-Palių partizanų mūšis (1)

Kęstučio apygardos partizanai | Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų nuotrauka

Rugpjūčio 12 d. 19 val. 30 min. Vilniaus Katedros aikštėje vyks renginys, priminsiantis apie vieną reikšmingiausių Lietuvos partizaninės kovos įvykių – 1945 metų rugpjūčio 6-12 d. vykusį Žuvinto-Palių mūšį.

Renginys, kurį organizuoja Lietuvos kariuomenė kartu su Lietuvos Valdovų rūmais, taip pat skirtas partizaninės kovos prieš sovietinį okupacinį režimą Lietuvoje pradžios 70-osioms metinėms paminėti.

Minėjimo renginyje aikštėje greta stos kariai su partizanų uniformomis ir partizanų tradicijas tęsiantys „žaliukai“ – Specialiųjų operacijų pajėgų kariai, taip pat dalyvaus kitų kariuomenės pajėgų ir padalinių kariai. Skaityti toliau

Seime bus paminėtas Gotlando komunikato 25-metis (tiesioginė transliacija) (6)

Gotlando komunikato pasirašymas | lrt.lt sustabdyta akimirka

Rugpjūčio 6 d. 15 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) vyks renginys, skirtas Gotlando komunikato 25-mečiui paminėti „Gotlando komunikatas: pirmasis vieningas lietuvių žodis už nepriklausomybę ir jo svarba šiandien“. Renginio dalyvius sveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Renginio dalyviai diskutuos apie tai, ką Gotlando komunikatas reiškia šiandien ir kokius klausimus sprendžiant lietuvių vieningumas svarbus dabartinėje politinėje situacijoje. Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“ (3)

Atgimimo mitingai. Iš KGB arch. nuotraukų archyvo.

Nuo rugpjūčio 1d. iki rugsėjo 1 d. Seimo III rūmų galerijoje eksponuojama paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“. Parodos kuratorius – Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Parodoje eksponuojama KGB sukaupta didelė nuotraukų kolekcija, kurioje įamžinti mitingų už laisvę dalyviai.

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėję atgimimo mitingai sutraukdavo tūkstantines minias. Pamiršę ilgus metus kausčiusią baimę, Lietuvos žmonės gyveno Laisvės ir Nepriklausomybės viltimi. Skaityti toliau

Ariogaloje kariai pagerbs okupacinio režimo aukų ir laisvės kovotojų atminimą (programa) (3)

kam.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 2 d. Lietuvos kariai ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dalyvaus Ariogaloje (Raseinių r.) vyksiančiame tradiciniame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“.

Šventė tradiciškai prasidės jos dalyvių – buvusių Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių, rezistentų ir kitų svečių – eisena nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios iki Dubysos slėnio, kurią lydės Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės orkestras.

Kartu su kitais renginio dalyviais Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos Skaityti toliau