Žymos archyvas: laisvė

V. Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė (3)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.

Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai (101)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Praėjusią savaitę prof. Jūratė Laučiūtė paskelbė straipsnį „Pirmyn! Į praeitį?“, kuriame atkreipė dėmesį į panašumą tarp VU TSPMI studentų piktinimosi mano „euroskeptiškomis“ pažiūromis ir okupacinio režimo entuziastų skundų dėl „nacionalizmo dvasios“ pokario VU filologijos profesorių paskaitose. Pastarąjį mėnesį tai toli gražu ne pirmas šiuos ir kitus dabartinių ir sovietinių mėginimų įtvirtinti „vieną tiesą“ panašumus primenantis tekstas, išskirtinis savo atvirumu ir neatsitiktinai sulaukęs atitinkamo jį skelbusios redakcijos įvertinimo – su ištisus trejus metus kas savaitę komentarus leidiniui rašiusia autore skubiai nutraukta sutartis.

Šis straipsnis aktualus visai Lietuvos visuomenei. Skaityti toliau

G. Karosas. Išsaugoti Lietuvą – atsispirti „niekieno saulės“ nešėjams (8)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Lietuvos tautinis atgimimo sąjūdis XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje rėmėsi tautos išsaugota mus identifikuojančia kultūra. Tuometinis visuomenės elitas, t. y. ženkli dalis didikų ir bajorija, o ir dalis kitų visuomenės sluoksnių, inteligentijos, jau buvo praradę svarbiausią tautinį identitetą – lietuvių kalbą, t. y. sulenkėję. Iš esmės nekilmingų, paprastų žmonių išsaugota ir tebepuoselėjama lietuviškoji tapatybė sudarė prielaidas 1918 m. vėl atsikurti Lietuvos valstybei.

Dabartinis šalies elitu laikomas gyventojų sluoksnis – kai kurie intelektualai, ypač istorikai Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Tautos Atgimimo ąžuolyno fotometraštininkas (0)

Tautos Atgimimo azuolyno fotometrsštis. Romas Cepla_R.Ceplos nuotr.

Romas Čėpla daugžodžiauti nemėgsta. Jo žodžiai rupūs, suvalkietiškai taupūs. Daug iškalbingesni darbai – nuotraukos. Ištisas archyvas! Paveiksluoti sakosi pradėjęs būdamas dar šeštoje klasėje. Buvo toks rusiškas juostinis fotoaparatas „Smena“. Juostas reikėdavo ryškinti. Nuotraukos gimimo procesas  buvo kur kas sudėtingesnis, bet gal ir įdomesnis. Kas bandė – žino: ryškumo, nuotolio iki objekto nustatymas reikalavo įgūdžių, o kiekvienas kadras branginamas. Nepleškinsi, kiek panorėjęs. Su tokiu fotoaparatu R.Čėpla ir pradėjo Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Tautos būtis matuojama laisve (1994) (0)

marcinkevicius3

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 23 metus, bet didele dalimi, deja, tebetinka iki šiol.

– Koks būtų Jūsų žvilgsnis į dabartinę tautos būtį, kaip ją apibūdintumėte?

– Tautos būtis matuojama laisve. Jos žmonių laisve, tos laisvės kokybe. Niekada dar nebuvo paleista (ar išsiveržę) į laisvę tiek žvėries – kruvina, godi, purvina, šlykšti gyvulio laisvė. Jeigu tu negriebi, neapgaudinėji, neplėši, nevagi, nesidrabstai kuo nors dvokiančiu – tai iš televizijos ekrano, iš spaudos puslapių esi atvirai ir tiesiai išvadinamas kvailiu. Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

Šiandien Vilniuje ir Kaune vyks taikūs koncertai už laisvę rokenrolui (8)

Koncertas Laisve rokenroluiGegužės 16 d. nuo 16 valandos Vilniuje ir Kaune rengiama viena didžiausių pastarųjų metų pilietinių iniciatyvų – koncertai „Laisvė rokenrolui“. Kaip skelbia koncerto organizatoriai, jų tikslas – garsiai kartu pasakyti Seimo nariams ir Vyriausybės atstovams, kad visuomenė moka švęsti atsakingai ir nenori naujų draudimų.

Dialogo iš Seimo narių nesulaukę renginių organizatoriai organizuoja taikų protestą

Algirdas Barniškis-Blėka, vienas iš taikaus protesto organizatorių,  jau ankščiau kreipėsi į Seimo narius prašydamas pradėti diskusiją su muzikos švenčių rengėjais, Skaityti toliau

D. Razauskas. Saldainis „strateginiam partneriui“ (41)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Kartą sūnus, būdamas gal kokių septynerių metų, išėjo į kiemą pažaisti, nešinas tokiu storu ilgu saldainiu su įdaru. O po kelių minučių sugrįžo be saldainio ir sako:

– Tėti, duok man dar vieną saldainį.
– O tai ką – aną jau suvalgei?!
– Ne, atidaviau draugams.
– Su draugais gražu pasidalinti…
– Ne, aš jiems visą atidaviau. Skaityti toliau

Jaunoji karta – daug pilietiškesnė, nei manėte (0)

KarolisZemaitis._asmen.nuotr

Gegužės 10 d. LDK Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Socialiniai mokslai šiuolaikinėje mokykloje“ apie jaunosios kartos pilietiškumą ir jį lydinčius mitus kalbėjo Karolis Žemaitis, vienas iš projekto „Misija Sibiras’16“ rengėjų ir ekspedicijos dalyvių. „Misija Sibiras“ subūrė Lietuvos mokyklų vadovus, istorijos, geografijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo mokytojus ir ekspertus, priėmusius iššūkį pažvelgti į savo šalies ir pasaulio pažinimą jaunosios kartos akimis.

„Kiekviena karta turi savą ir unikalų santykį su Lietuvos istorija, su įvykusiais istoriniais įvykiais. Mes galime džiaugtis Lietuvos nepriklausomybe, galime laisvai keliauti ir Skaityti toliau

Spaudos atgavimo diena Seime tradiciškai minima pristatant Lietuvos žurnalistų sąjungos parodą (0)

Paroda.Laisva spauda-laisvas as_lrs.lt archyv

Gegužės 5 d., penktadienį, 12.30 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) vyks Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuojamos penktos, jubiliejinės parodos „Laisva spauda – laisvas aš!“ pristatymas. Parodą, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, atvers Seimo narys Linas Balsys ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos tarybos narė, žurnalistė, režisierė Aida Vėželienė. Renginio dalyvius sveikins Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi? (17)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Demokratijai veikti reikia daugelio dalykų. Tarp jų – kad žmonės balsuotų. Banalu, bet tokia kiekvieno demokratinio proceso pradžia. Jei neveikia ši stadija, neveikia niekas. Žmonės gi balsuoja tikėdami keliais dalykais. Tarp jų ir bent dviem demokratijos pažadais. Pirma, kad jų kaip piliečių valia kažką reiškia, kad esantys valdžioje vadovausis savo supratimu apie tai, kas gera šalies piliečiams ir ko tikisi šalies piliečiai, o ne tuo, ko nori kurios kitos pasaulio sostinės ar organizacijos. Tai suverenumo pažadas, piliečių valdžios iliuzija. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. O ąžuolai išlieka (0)

Algimantas Kepeženo nuotr.Azuolyne

Algimantas Kepežėnas – vienas iš Tautos Atgimimo ąžuolyno sumanytojų, gimė simboliškais 1938-aisiais, kaip ir dar keli jo bendraminčiai. Kodėl tuos metus vadinu simboliškais? Nes jie – paskutinieji Nepriklausomos Lietuvos metai, svarbūs tautai išaugusiu žmonių sąmoningumu, laisvės pajauta, tautišku susipratimu. Tad neatsitiktinai šie laisvėje gimę žmonės nešiojosi širdyje jos sėklas, kurios metams bėgant brendo, dygo, nepaisant to, kad daugeliui iš jų teko patirti sovietinės valdžios represijas. Tačiau ąžuolus vėtros tik užgrūdina. Skaityti toliau

Pristatyta knyga „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ (0)

Rengėjų nuotr.

Kovo 17 dieną Utenoje vyko knygos „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ pristatymas visuomenei. Pristatyme, kuris vyko Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos vadovybė, Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovai, žuvusiųjų giminės ir artimieji. Susirinkusiems koncertavo Utenos kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Ainiai“. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę (1)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno irimas nėra vien geologinis procesas, nesusijęs su dabartine Lietuvos būkle. Tie patręšę kuoleliai, laikantys paskutinę atramą, be kurios veikiausiai sugriūtų didžiausias istorinis paminklas Lietuvoje, simbolizuoja atsakingo, įpareigojančio požiūrio į istoriją likučius. Galima tarti, jog Gedimino kalnas atstoja Lietuvos istoriją, o Gedimino pilies bokštas – dabartinę Lietuvą. Jei kalnas irs toliau, grius ir bokštas – kitaip tariant, jei irs mūsų istorija, jei irs rūpestingas požiūris į ją, iš paskos grius ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

Užsienio baltistikos centrų studentai sveikina Lietuvą su Kovo 11-ąja (video) (0)

Baltistikos centru studentai_smm.lt

27-nių užsienio baltistikos centrų studentai iš Gruzijos, Ukrainos, Lenkijos, Prancūzijos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano Lietuvos edukologijos universitete baigę intensyvų lietuvių bendrinės kalbos ir kirčiavimo įvadinį kursą, palavinę tarimą, nutarė pasveikinti Lietuvą Nepriklausomybės atkūrimo proga – studentai dainuoja dainą „Oi neverk, matušėle“, sveikina lietuviškai ir savo gimtosiomis kalbomis (žr. video). Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-oji: mūsų laimėjimai ir realybės paradoksai (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 11-oji žymi antrosios XX amžiuje mūsų Respublikos pradžią, valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tuometis Prancūzijos prezidentas F. Miteranas 1990 metų Lietuvos Kovo 11-ąją įvertino taip: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas- diktatūra. Pasigailėjimo verti žmonės.“ Štai taip.

Visiškai panašiai XVIII amžiaus pabaigoje garsusis prancūzų švietėjas Volteras sveikino Rusijos imperatorės Jekaterinos II pastangas „sutvarkyti, modernizuoti“ atsilikusį lietuvių ir lenkų kraštą, pritardamas jo okupacijai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video) (6)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis? Aušra įsidienojusi – pabudome ir kelkimės!“ Atpažįstate, kokios dainos tai žodžiai? Eiles parašė aktorius, režisierius ir poetas Kęstutis Genys, muziką – Rolandas Paulauskas, ją įdainavęs su „Ąžuoliuku“. Ko gero, tai žymiausia Sąjūdžio laikų daina, tapusi Atgimimo giesme. O štai jos paskutinis posmas:

Pabudome, o dvasioje dar pasilikom elgetos.
Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis, Skaityti toliau

Neteisėtai įkalinti narvuose laukiniai žvėrys paleisti į laisvę (0)

zverys-narve_am-lt

Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vienoje iš Kauno rajone esančių sodybų aptiko netikėtą radinį – sodyboje įkurtą mini zoologijos sodą.

Aplinkosaugininkai praėjusią savaitę kartu su Gyvūnų globėjų asociacijos atstovais bei veterinarijos gydytojais nuvyko į Kauno r. esančią sodybą patikrinti gauto pranešimo. Vos pravėrus kiemo vartus, inspektorius pasitiko šaižus varnos kranksėjimas. Paukštis buvo įkurdintas nedideliame voljere, pačiame kiemo viduryje. Sodybos šeimininkas buvo akivaizdžiai nepatenkintas pareigūnų vizitu, o paklaustas, ar laiko ir daugiau laukinių gyvūnų, vyras prisipažino, kad turi kiaunę, kurią neva pagavo, kai ši bandė prasmukti į jo balandinę. Skaityti toliau

Laisvės premijos komisija nutarė siūlyti Seimui įteikti 2 Laisvės premijas (3)

Valdas Adamkus

Gruodžio 14 d. posėdžiavusi Seimo Laisvės premijos komisija, vadovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, priėmė sprendimą siūlyti Seimui įteikti premijas: už 2015 metus –  pirmajam nepriklausomos Lietuvos vadovui profesoriui Vytautui Landsbergiui ir 2016 metų Laisvės premiją – Prezidentui Valdui Adamkui. Abi premijas numatyta įteikti 2017 metų sausio 13-ąją dieną.

Bendru sutarimu buvo pritarta ir sprendimui pakartotinai Seimui teikti nutarimo projektą dėl pernykštės premijos V. Landsbergiui. Skaityti toliau

Lietuva ir toliau tvirtai rems Ukrainą bei jos teisėtą kovą už laisvę ir teritorinį vientisumą (0)

viktoras-pranskietis_respublika-lt

Lapkričio 28 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su į Lietuvą atvykusiu Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininku Andrijumi Parubijumi.

Susitikime abiejų parlamentų vadovai aptarė situaciją Ukrainoje, reformų Ukrainoje eigą ir Lietuvos teikiamą pagalbą, tarpparlamentinio bendradarbiavimo perspektyvas.

Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atkreipė dėmesį, kad Seimas yra aktyviausias ES šalių parlamentas paramos Ukrainai klausimais – nuo 2013 m. priimtos 8 rezoliucijos; naujausia, priimta jau šios kadencijos Seimo, Skaityti toliau

Genocido aukų muziejuje atidaroma Baltarusijos fotomenininko paroda apie įkalintus Lukašenkos režimo disidentus (0)

fotoparoda-pavogtos_dienosLapkričio 30 d., trečiadienį, 16 val. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) vyks Baltarusijos jaunosios kartos fotomenininko Maksimo Saryčevo (Maxim Saryčev) parodos-projekto „Pavogtos dienos“ („Stolen Days“) atidarymas.

Projektas „Pavogtos dienos“ – tai pasakojimas apie tai, ko neteko su  autoritariniu režimu kovojantys žmonės, atsidūrę kalėjime. Daugiausia dėmesio skiriama įvairių Baltarusijos politinių ir socialinių judėjimų atstovams: nacionalistams, anarchistams, ekologams, socialiniams aktyvistams.

Šiuos žmones sieja tai, kad A. Lukašenkos režimas kiekviename jų išvydo pavojų – jėgą, kurią reikėjo nuslopinti. Šiems žmonėms tapus politiniais kaliniais, jų įprastas gyvenimas, mylimi žmonės ir draugai, planai, kasdienės smulkmenos, Skaityti toliau

Kinas pasakoja pasauliui apie skaudų Lietuvos istorijos tarpsnį (video) (1)

Filmas.As uz tave pakalbesiu

Rugsėjo 8 dieną, 21.30 įvyks Virginijos Vareikytės ir Maksimiljano Dežua (Maximilien Dejoie) dokumentinio filmo „Aš už tave pakalbėsiu“ televizinė premjera LRT televizijoje. Po ilgų kelionių ir diskusijų su užsienio žiūrovais filmas grįžta į susitikimus su Lietuvos žiūrovais.

Metų pradžioje visos Lietuvos kino sales apkeliavęs Virginijos Vareikytės ir Maksimiljano Dežua dokumentinis filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ per šiuos metus aplankė daugiau nei dešimt tarptautinių kino renginių. Skaityti toliau

Baltijos sutartinė apskriejo pasaulį realiu laiku (video) (0)

Veronika_Povilioniene. Jonas Gvildys nuotrauka

Vakar, rugpjūčio 22 d., surengtas nepaprastas muzikinis renginys „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“ („Baltic Song Around The Globe“), skirtas Juodojo kaspino dienai ir 27-osioms Baltijos kelio metinėms. Sutartine „Saulala sadina“ pasibaigusiame virtualiame koncerte, kuriam dirigavo muzikos prodiuseris Gediminas Zujus, realiu laiku skambėjo dainos, atliekamos muzikantų ir dainininkų, esančių skirtinguose pasaulio miestuose.

Unikaliame koncerte, kurio centrine būstine virto Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos  filmavimo studija, dalyvavo žinomi Lietuvos muzikantai,

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą (26)

Alkas.lt koliažas

Šio straipsnio iliustracijos galėtų būti dvi. Sveikatos apsaugos darbuotoja, išėjusi į pensiją, besimaitinanti atliekomis iš šiukšlių konteinerių. Ir homoseksualistas, gaunantis pinigus iš valstybės už savo gyvenimo būdo propagavimą.

Tuo metu, kai žmogus, visą gyvenimą atitarnavęs visuomenei, po eilinės sąskaitos už komunalines paslaugas priverstas valgyti šiukšles, liberalizmo agitatoriai, vedami Rimvydo Valatkos, tik tyčiojasi, neva – šios valstybės vadovai tesirūpina bambekliais, tinginiais ir pensininkais. R. Valatka formaliai priklauso Skaityti toliau

V. Radžvilas. Sąjūdžio pamoka: sunku būti Tauta (43)

Vytautas Radžvilas

Prof. Vytauto Radžvilo pranešimas, skaitytas Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“.

Galvodamas, ką pasakyti šią dieną, prisiminiau ne tik jau mus palikusius bendražygius, bet ir visus tuos, kurie dažnai klausia: „Kodėl taip įspūdingai pradėtas žygis šiandien neretai verčia nusivilti ir nuleisti rankas?“. Atsakymų į šį klausimą yra ieškoma, nors dažnai jų nerandama. Dažnai mėginama save įtikinti, kad tai, kas įvyko, yra viso labo apmaudus nelemtas nesusipratimas, kurio buvo galima išvengti, jei būtų pakakę geros valios, politinės išminties bei vienybės. Mano atsakymas į šį klausimą, apmąstytas per daugelį metų, iš esmės suformuluotas šios kalbos pavadinime. Skaityti toliau

Rumšiškėse vyksta prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ (dienotverkė) (3)

Lietuvos liaudies buities muziejus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 29 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse darbą pradėjo jau vienuoliktasis akademinis prigimtinės kultūros seminaras. Šio seminaro tema „Prigimtinė kultūra ir laisvė“. Seminarą rengia Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija. Seminaro pranešėjai literatūros ir tautosakos tyrėjai, istorikai, filosofai, architektai, menotyrininkai; tarp jų literatūrologė Viktorija Daujotytė, istorikai Antanas Kulakauskas, Rimvydas Laužikas, Vykintas Vaitkevičius, etnologės Giedrė Šmitienė, Aušra Žičkienė, filosofai Jurga Jonutytė, Žilvinas Svigaris. Skaityti toliau

R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien (2)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui itin svarbi, nes primena laikotarpį, kai tautiečiai priešinosi carinei valdžiai, varžiusiai lietuviško žodžio laisvę. Dėl teisės reikšti mintis savo raštu kovojo daug tautiečių. Knygnešiai rizikavo savo sveikata ir gyvybe atkakliai kovodami dėl lietuvių kalbos išlikimo. Tai išskirtinė kova visos Europos istorijoje. Knygnešiai darė didžiulį ir reikšmingą darbą savo tėvynei. Už tai jie kentėjo kalėjimuose ir tremtyje Sibire. Toks galingas pasipriešinimas padėjo subręsti visos lietuvių tautos atgimimui, savimonei, siekiui atkurti savo nepriklausomą valstybę. Skaityti toliau

Naujame spektaklyje istorija apie žmogaus didybę ir nesusitaikymą su netobulais gyvenimo dėsniais (0)

Spektaklis Marija Stiuart Liudo Masio nuotr

Jau kitą savaitę balandžio 26 ir 27 dienomis Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre  – premjera. Režisierius Artūras Areima pristato Frydricho Šilerio pjesę „Marija Stiuart“.  Ši klasikinė  pjesė apie jausmus, kovą tarp žmogiškojo orumo ir politinių ambicijų. Apie tai,  kaip tuščios ambicijos sugriauna, sunaikina žmogų ir jis lieka vienas.

Pirmą kartą „Marija Stiuart“ pastatyta 1800 m. Vokietijoje, Veimaro teatre, kuriame dirbo F.Šileris. Dirbdamas Veimaro teatre jis klojo pamatus dabartinei Europos teatro kalbai, kartu su J.V. Gėte jie pirmieji sukūrė aktorių ansamblį. F.Šileris kasmet šiam teatrui parašydavo po didingą tragediją. Skaityti toliau