Žymos archyvas: laisvė

Laisvės premijų komisija kviečia teikti nusipelniusius Laisvės premijai gauti (0)

2019 10 09 07:00
Lietuvos laisvės lygos ir Blaivybės sąjūdžio demonstracija Lietuvos ir Tarybų Rusijos 1920 m. sutarčiai paminėti | LRS archyvas, A. Ališausko nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2019 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais nusipelniusiais asmenimis 2019 metų Laisvės premijai gauti.

Pasiūlytais asmenimis Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Skaityti toliau →

A. Rusteika. Tik vienetai dar ryžtasi mąstymo kančiai (31)

2019 10 04 11:30
Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Rytą lėtai, bet dar atsiranda šviesa. Dešimt minučių po nelaisvės skambučio apsimesti, kad negirdėjai, paklausyti tylos – ir keliesi būti tokiu, kokiu reikia. Toks mūsų protestas: nupjovęs liežuvį išgirsi lietuvį, prapjovęs lietuvį – atrasi amžinai prieš visą nekaltą pasaulį kaltą baudžiauninką.

Sušildo srovelės į kelnes iš baimės kalbėt ką galvojam: o ką valdžia ar kaimynai pasakys, o ką rusai ar Briuselis pamąstys, o ką gėjai ar žydai atsakys, o jeigu marsiečiams nepatiks? Tik viena lietuviui nerūpi – ką lietuviai pasakys. Skaityti toliau →

Baltarusiai nori išsivežti K.Kalinausko palaikus (20)

2019 09 25 20:54
Gedimino pilies kalno fragmentas. 2012m. Vaizdas is pietu puses

Lietuva rengiasi lapkritį numatytoms 1863-1864 metų sukilimo dalyvių, tarp jų ir sukilimo vado Kosto Kalinausko, perlaidojimo iškilmėms. Tačiau Baltarusijos inteligentijos atstovai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos vadovybę svarstyti galimybę baltarusių nacionalinio didvyrio K.Kalinausko palaikus perlaidoti Baltarusijoje. Ar Lietuva leisis į diskusijas? Ir kas tai turėtų nuspręsti?

Baltarusių kreipimasis Skaityti toliau →

A. Rusteika. Mūsų laikų herojai (11)

2019 09 14 14:03
Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Literatūra ir menas buvo visuomenės sąžinė. Žurnalai ir savaitraščiai, eilės nusipirkti kioskuose, tekstai, atveriantys protus, širdis ir ateitį. Kūrybinės sąjungos, susirinkimuose keliančios reikalavimus valdžiai. Geriausi, žinomiausi žurnalistai ir rašytojai, režisieriai ir poetai, dramaturgai, kompozitoriai, aktoriai ir dailininkai, architektai žmonių priešakyje. Kur visa tai?

Liko senoliai, susirūpinę savo nuopelnais ir rinktiniais raštais, vidurinioji karta – modernizmo vamzdžiais ir pinigais, jaunimas – tuštybės instaliacijomis ir žolyte. Žurnalistų „kūrybinė“ sąjunga, virtusi valdiška cenzūros įstaiga su nieko gyvenime neparašiusiu pirmininku priešakyje. Ir kultūros leidiniai, kur žodis „patriotas“ ir „tauta“ jau rašomi ironiškose kabutėse – teksto autoriaus laisva raiška, Skaityti toliau →

O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną? (9)

2019 09 07 08:00
Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Savo laiku ES Komisijos pirmininkas Žozė Barozas (Jose Barroso) viešai pareiškė, kad jau 2020 metais Europoje nebeliks valstybių, bus tik Europos Sąjunga. Nors, kai ES buvo kuriama, apie ją buvo kalbėta tik kaip apie visoms valstybėms naudingą ekonominę sąjungą

Lyg aidas pagiry mūsiškis, jau gerokai sueuropėjęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tada pareiškė, kad „Politinės jėgos, reiškiančios tautines idėjas, negali dalyvauti rinkimuose… Nusiteikusioms partijoms prieš ES neturėtų likti vietos politikoje. Skaityti toliau →

L. Milčius. O Škirpa liks (5)

2019 08 26 12:30
Jonas Noreika-Generolas Vėtra | Alkas.lt koliažas

Išnyks Šimašius tarsi blogas sapnas,
Ištrins istorija jo purvą.
Vardas dūlės tarsi pernykštis lapas,
Rūdys sugrauš sukrautą turtą.

O Škirpa liks, didvyriai nemirtingi,
Lietuvių širdys amžiams pažadėtos.
Dangus kiekvieną tikrą maldą girdi,
Jei už Tėvynę ant aukuro sudėtos. Skaityti toliau →

A. Rusteika. Ar dabar išeitume į Baltijos kelią? (7)

2019 08 26 05:46
Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

Niekada nepamėgsiu ir nesuprasiu laidotuvių fotografijų prie numirėlio, kur visi stovi gedulingais veidais ir žiūri į tai, ko nebėra, nors kai buvo gyva, daugeliui tai nerūpėjo. Veidmainiška meilė man vienas šlykščiausių, nekenčiamiausių dalykų šiam gyvenime.

Ką mūsų valdžia moka geriausiai pasaulyje – tai nuvalkioti tai, kas šventa. Iš kiekvienos šventės, kiekvieno nuostabaus įvykio ir brangaus atminimo pasidaryti reklamą ir “pabūti su tauta“. Skaityti toliau →

Šiauliečiai paminėjo Baltijos kelio 30-metį (0)

2019 08 25 09:00
Rugpjūčio 23 d. Lietuvoje buvo minimas Baltijos kelio 30-metis | V. Sungailės nuotr.

Šiauliuose Baltijos kelio 30-mečio proga  buvo surengtas šventinis minėjimas ir visuotinis susikabinimas  rankomis.

Šventinė diena prasidėjo Baltijos kelio 30-mečio minėjimu Saulės Laikrodžio aikštėje, kur skambant „Tautiškai giesmei“ iškilmingai buvo pakeltos trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – vėliavos. Sveikinimo žodžius tarė ir apie Baltijos kelio akcijos prasmę kalbėjo Šiaulių miesto mero pavaduotojas Egidijus Elijošius ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. „Šis susivienijimas vardan Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvės tebūna Skaityti toliau →

N. Sadūnaitė: Žmonės bijo liudyti tiesą (15)

2019 08 24 18:14
Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Šiandien, kai visa Lietuva mini Baltijos kelio 30-metį, sukanka 13 metų nuo tos dienos, kai 2006 m. Baltarusijoje žuvo Lietuvos saugumo pareigūnas Vytautas Pociūnas, iškritęs pro langą iš 9 viešbučio Breste aukšto. Ne tik jo artimieji, bet ir visa visuomenė iki šiol tikisi vieną dieną išgirsti tiesą apie tai, kas tą vakarą nutiko pareigūnui ir už ką. Valstybė ilgą laiką buvo linkusi manyti, jog tai – nelaimingas atsitikimas ir tik vėliau bylą perkvalifikavo į galimą nužudymą, tačiau taškai taip ir nebuvo sudėti.

Skaityti toliau →

A. Stonys: Arba tu esi laisvas, arba tavęs iš viso nėra (video) (1)

2019 08 17 09:46
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Laidoje „Viena tema“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas žurnalistas Ginas Dabašinskas kalbina kino režisierių Audrių Stonį, pokalbiui pasirinkusį laisvės temą.

A. Stonys mano, kad laisvė buvo ir yra pamatinė vertybė, atrodo, kad be jos žmogus neegzistuoja. „Arba tu esi laisvas, arba tavęs iš viso nėra, pavyzdžiui, pažvelgus į Šiaurės Korėją, ar galima būtų pasakyti, kad tie žmonės egzistuoja?“ – klausia jis. Skaityti toliau →

A. Rusteika. Jaunimas – susižavėjęs tuštuma, susitaikęs su valstybės ir tiesos mirtimi (33)

2019 08 14 08:38
europa.eu nuotr.

Pabūsiu senis, kas dabar belieka – toks ir esu, po velnių – pabumbėsiu ant jaunų. Tais senais, blogais laikais, kai medžiai buvo dideli ir amžinasis gyvenimas buvo čia, mes nemėgom valdžios ir neapkentėm jos pakalikų. Skundikai buvo visuotinai smerkiami ir neapkenčiami.

Didžiausias pagyrimas jaunam – būti šauniu. Šaunu buvo nesiklausyti jų muzikos, varomos per televizijos dėžes, šaunu buvo turėti savo subkultūrą ir autoritetus, atskirą, nepriklausomą pogrindinį gyvenimą ir vyresniems nesuvokiamas, savas vertybes.

Skaityti toliau →

A. Rusteika. Artėja metas pažvelgti į veidrodį, vyrai (23)

2019 07 28 16:19
Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kiekviena tauta, turinti savo valstybę ir esanti jos verta, prisimena ir pagerbia savo didvyrius, tą valstybę ir tautą sunkiais momentais gynusius ir save už ją paaukojusius. Be tokių žmonių nei tautų, nei valstybių nebūna, nes jos tiesiog neišlieka.

Net ir žūdami kovoje prieš stipresnįjį jie dovanoja kitiems galimybę būti, nes nugalėtojams reikia ne lavonų, o paklusnumo ir žūstantieji už laisvę suteikia nugalėtiesiems galimybę išlikti ir ateities viltį. Ir visi didvyriai žūsta karuose, kurie visada ir iš visų pusių būna žiaurūs ir negailestingi. Skaityti toliau →

Medininkų žudynių aukos įprasmina Lietuvos laisvę (3)

2019 06 29 10:14
Prezidentė susitiko su Medininkuose žuvusių pasieniečių artimaisiais | lrp.lt, R.Dačkaus nuotr.

Birželio 29-oji – Pasieniečių diena. Lietuvoje pirmąkart ji buvo paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Petras Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriuo įteisino profesinę pasieniečių dieną – birželio 29-ają – kaip Pasienio pulko šventę. Diena vėl imta minėti 1999-aisiais.

Pasieniečių dienos išvakarėse Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Medininkuose žuvusių pasieniečių artimaisiais. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Diskriminacija – laisvės ir pažangos sąlyga (lygybės dienos proga) (15)

2019 06 08 18:30
Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nediskriminavimas – vienas svarbiausių liberalios kairuoliškos ideologijos principų. Išties demokratija suteikia lygias teises daugeliui žmonių daugelyje sričių. Vyrams ir moterims, skirtingų religijų žmonėms, skirtingos socialinės kilmės asmenims ir skirtingų tautybių atstovams, kai jie yra tos pačios šalies senbuviai. Tai užtikrina pažangesnę, laisvesnę ir teisingesnę visuomenę. Bet kairieji liberalai reikalauja lygybės ten, kur ji pradeda tik trukdyti tiek laisvei, tiek pažangai, tiek teisingumui. Skaityti toliau →

Turime palaikyti Tibetą pasaulio žemėlapyje (video) (1)

2019 05 07 08:43
13-09-11-vidunas-sutikimas-dalai-lamos-n-lysenkovo-nuotr-5-k100

Gegužės 6 d. Seimo narys Andrius Navickas spaudos konferencijoje „Laisvė ir Solidarumas“, kuri buvo skirta Tibeto tautos padėčiai aptarti, pažymėjo, kad tiek Tibetui, tiek ir kitoms, okupaciją kenčiančioms, tautoms – labai svarbus laisvųjų palaikymas.

„Mes prisimename, kad tibetiečių dvasinis lyderis Dalai Lama palaikė mus siekiant Lietuvos nepriklausomybės ir tai buvo nepaprastai svarbu. Šiandien, turėdami tai galvoje, turime paklausti: ar  galime būti laisvi nebūdami solidarūs su kitais, laisvės siekiančiais? Skaityti toliau →

K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija (8)

2019 03 25 21:30
Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

2018 m. metais pasirodė  Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas.  2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš  susitaikymą  su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija.  Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu.  Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis.  Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui.  Skaityti toliau →

Vienuolika seimo narių pasirašė deklaraciją, kurioje apgailestaujama, kad represijos Tibete nesiliauja (2)

2019 03 08 14:32
Piketas prie Kinijos ambasados. Laisvę Tibetui | rengėjų nuotr.

Kovo 10-ąją minėsime vieno dramatiškiausių įvykių šiuolaikinėje Tibeto istorijoje – 60-osios Nacionalinio tibetiečių sukilimo – metinės. 1959 metais Tibeto sostinėje Lhasoje Kinijos armijai sukilimą žiauriai numalšinus, prasidėjo ir iki šios dienos tęsiasi krašto okupacija bei nuoseklus Tibeto žmonių, religijos ir kultūros naikinimas. Ši data žymi ir 60-ąsiais Jo Šventenybės Dalai Lamos bei didelės tibetiečių bendruomenės priverstinio gyvenimo tremtyje pradžią, to, ką rašytoja Jurga Ivanauskaitė įvardijo kaip „ištremtą Tibetą“. Skaityti toliau →

L. V. Medelis. Beveik rimtai. Įkvepiantis MKČ kodas LT (3)

2019 02 24 15:11
Vasario16-osios renginys „MKČ kodas LT“ | rengėjų nuotr.

Savaitė pradžioje apsidžiaugiau, gavęs galimybę vėl pažiūrėti TV transliacijos įrašą žiauriai intriguojančiu pavadinimu „MKČ kodas LT“. Įspūdžių – jūra. Operos ir baleto teatro salė buvo sausakimša, įskaitant ir balkonus. Girdėjau, seimo nariai, pensininkai ir studentai Vasario 16-osios proga buvo įleidžiami nemokamai. Girdėjau, kad vis viena visi nebuvo įleidžiami – teatras ne guminis, vietų skaičius ribotas. Nežinantiems didingo pavadinimo prasmės, durys neatsidarė. Ką reiškia LT, žino kiekvienas. Ką reiškia „kodas LT“, žino jau ne kiekvienas, o su trimis raidėmis visai būta painiavos.  Kai tik prie durų kontrolierius garsiai paklausdavo, ką jums reiškia em-kė-čė kodas arba čė-kė-mė, arba, Skaityti toliau →

Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimas Vasario 16-osios proga (1)

2019 02 17 02:09
Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“.

Mums, lietuviams, stiprybę teikia mūsų praeitis. Mes prisimename, kieno kraujas teka mūsų gyslomis, savo protėvių ir pramočių dievus ir didingas giesmes. Nepriklausomybė mums – galimybė puoselėti savo gimtąją kalbą, papročius ir savo tikėjimą.
Lietuvos valstybės Nepriklausomybės dienos proga linkiu stiprybės, darnos ir klestėjimo. Skaityti toliau →

Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė: Tik nuo mūsų priklauso, ar liksime laisvi (nuotraukos) (0)

2019 02 16 15:39
dsc_4824-2400

Vasario 16 d. rytą Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga Rasų kapinėse pagerbė Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą. Vėliau Prezidentūroje Prezidentė įteikė Valstybės apdovanojimus Lietuvai nusipelniusiems žmonėms.

Vidudienyje trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Skaityti toliau →

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Vasario 16-osios proga (11)

2019 02 16 10:09
Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Brangieji,

atkurtoji mūsų valstybė skaičiuoja naują šimtmetį savo ilgaamžėje istorijoje. Švęskime Vasario 16-ąją, kaip išsivadavimo ir laisvės šventę!

Ši data kupina pasididžiavimo visais patriotais, kovojusiais dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuri buvo ir idėja, ir aukščiausias tikslas, pripildytas begalinės meilės Tėvynei.

To paties tikslo vedami prieš septyniasdešimt metų partizanai pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Išdidžios tautos balsas okupacijos ir teroro sąlygomis iš partizanų bunkerio ragino nepasiduoti, neišsižadėti savo valstybės ir teisės gyventi laisviems.

Skaityti toliau →

Vasario 16-oji Kaune bus linksma ir šiuolaikiška (0)

2019 02 14 09:37
Kaunas svencia vasario 16_kaunas.lt

Vienas ryškiausių šių metų Vasario 16-osios minėjimui skirtų renginių – Kauno geležinkelio stotyje vyksiantis šventinis koncertas. Nemokamo renginio metu stotis sušvis naujomis spalvomis, kauniečiams dainas skirs žinomos grupės.

„Norime, kad ir jaunoji karta įsitrauktų į nepriklausomybės, laisvės šventimą. Šiais metais turime puikią idėją – koncertą geležinkelio stotyje su populiariais atlikėjais, netikėta erdve ir puikia nuotaika. Tuo labiau, kad šiais metais Kaunas švenčia ir laikinosios sostinės šimtmetį. Ne tik minime, bet ir švenčiame!“ teigė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys. Skaityti toliau →

N. Dzūkė. Atvirukas Tėvynei (2)

2019 02 10 11:29
I. Nora Dzūkė | E. Meškonienės nuotr.

aš nemoku dainų
aš namų neturiu
aš trumpam ateinu
aš ilgam išeinu

Parėjo vėl Paulius Širvys į širdį vakare ir sako, laikasssstingssssta ir žygdarbis jau ne tada, kai miršti su nepabaigta daina, tai jau praėjusio šimtmečio žavesiai. Šiandien žygdarbis  – pareiga sudainuoti savo dainą iki numirštant.

Aš jau išdainavau visas dainas, kurias vienai dainuoti dera arba gera. Taip gerti, taip ir valgyti – nelabai skanu vienam…

Dabar rašau, taip Paulius liepė. Abu tylėjom, aš verkiau. Abu kalbėjom, aš rašiau. Abudu sutarėm, kad…  Skaityti toliau →

Iškilmingai paminėtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 28-osios metinės (0)

2019 01 21 16:08
Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas | kam.lt nuotr.

„Visas Lietuvos valstybingumo kelias neatsiejamas nuo laisvės kovų, o laisvės kovos – tai pirmiausia karių savanorių žaibiškas atsiliepimas į Tėvynei iškylančias grėsmes“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, sveikindamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų karius su pajėgų įkūrimo 28-osiomis metinėmis.

„Laisvė mums ne dovanota, ji yra iškovota, ir kasdieniais pasirinkimais nuolat įtvirtinama. Kol išliks gyva savanorystės idėja, bus be galo sunku mus įveikti ginklu“, – pabrėžė viceministras. Skaityti toliau →

A. Švarplys. Lietuvos Laisvės gynėjai kovojo ir žuvo ne už elitistinę, anti-demokratinę ir globalizuotą Lietuvą (17)

2019 01 14 09:43
Laisvės gynėjų rikiuotė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Su amžiumi keičiasi vertinimai, buvę herojai įgauna visai kitas spalvas. Turbūt tai natūralus procesas, visiškai nepiktybinis. Nejučia ateina laikas ir tu žiūri, kad kadaise buvę tavo herojai jau nieko tau nepasako. Ir daugiau tu su jais nesutinki, negu sutinki. Galiausiai keičiasi pasaulis ir net pats didžiausias autoritetas gali nesuspėti su juo ir „iškristi“ iš žaidimo. Greičiausiai tai anksčiau ar vėliau atsitiks su mumis visais.

Štai ir dabar, matau daugiau netiesos negu tiesos šiuose Vytauto Landsbergio Skaityti toliau →

Tarp Sausio 13-osios gyvosios istorijos ir atminties: kaip laisvę suprantame šiandien? (0)

2019 01 13 07:00
Naktis Aukščiausiosios tarybos rūmuose | R. Požerskio nuotr.

„Būni ten, kur turi būti, ir nekyla jokių abejonių, – pasakojimą apie Sausio 13-osios įvykius pradeda VDU Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis. – Tuomet buvau studentas, kuris savo akimis stebėjo, kaip šalis atkuria savo nepriklausomybę ir visomis išgalėmis bando išsaugoti savo valstybingumą ir kurti naują Lietuvą“.

Pasak istoriko, į Sausio 13-ąją žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, džiugu, jog šiandieninė Lietuvos valstybė peržengė tam tikrą ribą – rodos, prieš gerą dešimtmetį ši data vis dar buvo pažymėta gedulu dėl

Skaityti toliau →

Minėsime Laisvės gynėjų dienos 28-ąsias metines (tiesioginė transliacija) (2)

2019 01 07 13:10
Laisvės liepsna | urm.lt nuotr.

Minėdami Laisvės gynėjų dienos 28-ąsias metines sausio 10–17 dienomis renginiais Seime ir kitose Lietuvos vietose prisiminsime istorines 1991-ųjų akimirkas, parodžiusias Lietuvos gyventojų vienybę ir pasiaukojamą ryžtą, ir pagerbsime žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą.

Sausio 10 d., ketvirtadienį, 11 val. bus atverta Laisvės gynėjų dienai skirto nacionalinio piešinių konkurso „Mes užaugome laisvi“ geriausių darbų paroda Seimo II rūmų parodų galerijoje.

Sausio 11 d., penktadienį, 8 val. kiekviename lange uždegant žvakes pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ bus pagerbtas Laisvės gynėjų atminimas. Skaityti toliau →

Salomėja Nėris: pasmerkti ar išteisinti? (19)

2018 12 21 17:00
Salomėja Nėris | wikipedija.org nuotr.

Visai neseniai Vilniaus senamiestyje, prie Salomėjos Nėries gimnazijos per garsiakalbius skambėjo Salomėjos Nėries eilės. Tarp posmų apie gamtą, meilę ir tėvynę galima buvo išgirsti ir šiurpą keliančių, sovietinę ideologiją garbinančių eilių. Tai – miesto meninės instaliacijos „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau” dalis.
 
Antroji netikėta miesto permaina atsirado Islandijos ir Pylimo gatvių sankirtoje. Namo balkone buvo įtaisyta iš toli matoma šviesdėžė su S. Nėries portretu. Instaliaciją kūrė menininkė Eglė Grėbliauskaitė. Moteris įsitikinusi, kad šiuo metu Salomėjos Nėries atžvilgiu visuomenė susiskaldė į dvi dalis. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika (10)

2018 12 20 22:29
proza.ru nuotr.

Tiek fašizmas, tiek bolševizmas šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje – veikiau keiksmažodžiai, kuriais kairiosios ir dešiniosios politinės srovės vadina savo oponentus, nei oficialūs kokių nors reikšmingesnių politinių veikėjų ar grupių įsivardijimai. Vis dėlto tiek fašizmas, tiek bolševizmas turi tam tikrų esminių principų, kuriuos galima atpažinti tiek iki istorinio šių ideologijų gimimo, tiek ir gerokai po atvirų jų formų pasitraukimo į praeitį. Tai – savotiška dvasinė genetika.

Fašizmas – tai disciplina, drausmė be ribų. Bolševizmas – tai emancipacija, išlaisvinimas Skaityti toliau →

A. Švarplys. Prievartinis pažiūrų diegimas yra ne tolerancija, o bolševizmas (11)

2018 12 13 11:45
Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Gruodžio 12 d., pirmadienį, buvo paminėta JTO Visuotinės žmogus teisių deklaracijos 70 metų sukaktis.

Įdomu ar bent vienas forumo dalyvis užsiminė apie akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, atliktus Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įgalintus naujos tvarkos, pradėjusios veikti nuo 2018 m. liepos 1 d.?

Spėju, kad ne. Klausimą „kodėl?“ reikėtų adresuoti patiems forumo dalyviams. Išties, visiems turėtų rūpėti paradoksas: kodėl žmogaus teisių gynėjai negina žmogaus teisių, yra akli vykstantiems pažeidimams? Skaityti toliau →