Žymos archyvas: laisvė

B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas (15)

Bronislovas Genzelis

Artėja Sąjūdžio 25-metis, tačiau jo gimtadienis – birželio 3 diena – tarsi likusi nuošalyje. Dabar visą visuomenės dėmesį prikaustė Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir su tuo susiję renginiai.

Apie tai kalbamės su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariu Bronislovu Genzeliu.

R.Mažeikytė: Nors birželio 3-ąją Sąjūdžio gimtadienis, apie jį žino ne visi, tuo tarpu netyla kalbos apie mūsų šalies pirmininkavimą ES Tarybai.

B.Genzelis: Sąjūdis juk buvo tautos susitelkimo šventė ir mes turime tuo didžiuotis. Skaityti toliau

Patriotinis jaunimas pagerbs Vietinės rinktinės kovotojų atminimą (12)

.Gegužės 19 d. 13 val. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) vėl planuoja surengti tradicinę patriotinio jaunimo eiseną.

Ši eisena bus skirta pagerbti Vietinės rinktinės karius ir Enzio Jagomasto šeimą.

Planuojama, kad eisena su tautine simbolika ir dainomis pajudės 13 valandą nuo Panerių geležinkelio stoties ir 13.30 val. pasieks Panerių memorialą. Ten prie Vietinės rinktinės paminklo ir paminklo Jagomastų šeimai bus padėtos gėlės ir giedamas Lietuvos Respublikos himnas. Skaityti toliau

Paberžėje bus atkurti 1863-ųjų metų sukilimo ir partizaninių kovų epizodai (0)

1863m. sukilimo paminėjimas | M.Volodko.nuotr.

Gegužės 19 d. Paberžėje (Kėdainių r.), minint Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, trumpam atgis Lietuvos laisvės kovų – 1863-ųjų metų sukilimo ir Lietuvos partizanų rezistencijos – epizodai.

Paberžėje numatyta surengti vieno svarbiausių 1863 metų sukilimo įvykių – kunigo Antano Mackevičiaus manifesto, pažadėjusio laisvę bet kurio luomo ir tikėjimo valstiečiams, paskelbimo, taip pat sukilimo dalyvių palaiminimo ir palydėjimo kovon – inscenizaciją.

„Kunigas Antanas Mackevičius iš Paberžės bažnyčios sakyklos pasakė labai uždegančią kalbą ir pakvietė valstiečius priešintis ir kovoti su mažesniais caro kariuomenės būriais. Skaityti toliau

Minima Pasaulinė spaudos laisvės diena (0)

Pagėgiuose 2010 m. kovojama už spaudos laisvę | Skipičio nuotr.

Šiemet gegužės 3 d. dvidešimtą kartą minima Pasaulinė  spaudos laisvės diena, paskelbta Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 1993 metais.

Gegužės 3-ioji pasirinkta įprasminant istorinę Vindhuko deklaraciją, kurią 1991-ųjų gegužės 3 dieną priėmė į Namibiją UNESCO sukviesti Afrikos žurnalistai. Joje deklaruojama, kad spaudos laisvė yra galima tik laisvos, nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkoje. Tai sudaro sąlygas ir žurnalistų saugumui.

Atkreipdama dėmesį į žurnalistų fizinį ir psichologinį saugumą, kovą su nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš žodžio ir išraiškos laisvę, laisvo ir atviro interneto bei saugumo jame svarbą, Skaityti toliau

P.Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video) (15)

Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Kalba, pasakyta 2013 m. balandžio 28 d. Nepriklausomybės aikštėje vykusiame mitinge „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“.

Esame susirinkę istorinėje aikštėje. Joje rinkdavomės tada, kai į Lietuvos valstybės išlikimą kėsindavosi išorės jėgos. Tada tikriausiai niekas iš mūsų negalėjo įsivaizduoti, kad po daugiau nei dvidešimt metų toje pačioje aikštėje teks rinktis tam, kad būtų pasipriešinta atgimusiai penktajai kolonai – jėgoms, ardančioms mūsų valstybės pamatus nebe iš išorės, bet iš vidaus.

Šiandien į mūsų valstybinę kalbą, teritorinį valstybės vientisumą bei jos suverenumą kėsinasi tikrai ne Lietuvoje gyvenančių lenkų bendruomenė. Šis mitingas taip pat nėra nukreiptas prieš lenkų tautybės bendrapiliečius. Skaityti toliau

J.Girnius. Tauta ir tautinė ištikimybė (I) (1)

Juozas Girnius

Ištraukos iš 1961 m. Juozo Girniaus knygos „Tauta ir tautinė ištikimybė“ (Raštai, Vilnius: Mintis, 1995).

Tikrovėje yra ne abstraktūs individai, o žmonės, priklausantys tai ar kitai tautinei bendruomenei. Ta ar kita tauta sudaro atitinkamos politinės organizacijos branduolį. Kiekviena valstybė faktiškai remiasi viena kuria tauta, net ir tada, kai ji yra pasijungusi daugiau tautų. Tik pastaruoju atveju, kaip akivaizdžiai istorija liudija, tos kitos tautos ne laisvai gyvena, o daugiau ar mažiau atvirai yra slopinamos. Šita skaudi istorinė patirtis iškėlė tautinės valstybės principą, pripažįstantį tautoms teisę laiduoti savo laisvę nepriklausomomis valstybėmis. Laisvės ilgesys išskleidė tautinės valstybės idėją. Skaityti toliau

V.Vrubliauskienė. Kokiam teismui atiduodame žmogų, sudrebinusį sistemą? (48)

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Stebint jau nebestebina, bet dar vis skauda. Portalui Delfi ir Lietuvos ryto laikraščiui rašinėjant, kaip N.Venckienė „nevykdė“ teismo sprendimo, norisi rašinėtojų paklausti: ar  atiduotumėt savo vaikus moteriai, sudalyvavusiai pedofilijos byloje kaip įtariamojo draugė?

O aklai tikintiems ir pasitikintiems Lietuvos teismais, „duok,Dieve“ tokių pat „teisingų“ sprendimų kada nors jų gyvenimo keliuose. Teigiantiems apie mergaitės gerovę pas biologinę motiną, „duok, Dieve“ tokios pat „gerovės“ jų vaikams ir vaikaičiams, trims kartoms į priekį. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kaip istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, tampa neteisus (22)

V.Krėvė-Mickevičius

                                 „Dažnai mes labai klystame,vertindami praeities įvykius ne tos pačios praeities, bet dabarties akimis.“[1]- rašė Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis.

1953-1954 metais vyko JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komiteto Pabaltijo valsybių okupacijos tyrimai. Vykstant šiam tyrimui JAV lietuvių organizacijos nuolat konfliktavo tarpusavyje dėl to kam vadovauti pristatant medžiagą ir liudytojus. Atrodytų, kad prigulėjo vadovauti Amerikos lietuvių tarybai (ALT), nes jos pastangomis JAV Kongresas nutarė tirti Baltijos valstybių okupacijos ir inkorporacijos į Sovietų sąjungą bylą, tačiau į vadovavimą pretendavo ir Lietuvių laisvės komitetas (LLK), ir Lietuvos pasiuntinybės (LP). Galima tik stebėtis lietuvių, anuomet net valstybę ištikus tragedijai, nevieningumu. Skaityti toliau

N.Jagelavičiūtė-Teišerskienė. Kas sudaro valstybės pagrindą? (63)

Neringa Jagelevičiūtė-Teišerskienė | A.Teišersko nuotr.

Kas yra tauta? Tauta – tai žmonės. Vadinasi, tu ir aš. Mes. Ir visgi vien to nepakanka. Žmones turi kažkas sieti. Kas sieja žmones, besivadinančius vienos tautos vaikais? Apie tai – šiame straipsnyje.

Pažiūrėkime, ką šiuo klausimu mums sako LR Konstitucija. Juk LR Konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią ir apibrėžiantis pagrindinius mūsų valstybingumo aspektus: politikos, teisės ir ekonomikos pagrindus.

LR konstitucijos įžangoje randame tokią prakalbą: Skaityti toliau

R.Ozolas. 2013-ųjų kovo 11-oji: revoliucija tęsiasi (72)

Romualdas Ozolas | alkas.lt nuotr.

Revoliucijos paprastai pašalina ar bent nušalina sukilusiųjų požiūriu priešišką, jų siekiams įvykdyti kliudančią visuomenės dalį. Mes į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinę grupę išrinkom (tiesa, tarsi ir balsuodami) visus pasiūlytuosius netgi su visu Sąjūdžio įsikūrimui sukliudyti pasodintu prezidiumu. Išskyrus akademiką Vilką, kuris būti iniciatyvinės grupės nariu atsisakė iš principo, o iš salės atmetėm Aukštikalnienę, ekscentrikę, leidusią sau pernelyg tiesmukai reikalauti bausti kompartiją. Taip pradėjom Persitvarkymą, kuris tęsiasi iki šiol, tolydžio vis aiškiau, čia aš visiškai sutinku su profesoriumi Gediminu Merkiu, tapdamas ir ryškėdamas kaip naujoji okupacija. Tik kitos spalvos – nebe grynai raudonos. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai (3)

dr. VacysBagdonavičius

Skiriama Vydūno gimtadieniui

Sugretinus dvi toje pačioje tilžiškėje O.V.Mauderodės spaustuvėje išspausdintas giesmes – vieną sukurtą 1898 m., kitą – 1909 m. – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir Vydūno (Vilhelmo Storosto) „Lietuvių giesmę“, – krinta į akis gana ryškus jų panašumas. Visų pirma, jos abi „himniškos“, skirtos ne lengvam pasidainavimui, o iškilmingam giedojimui. Jose šlovinamos vertybės yra tokios, kuriomis, kaip atrodė jų autoriams, turėtų vadovautis savimonės nepraradusi, gyva ir veikianti tauta. Ne koks nors luomas, organizacija, konfesinė bendruomenė, o tauta. Skaityti toliau

I.Vasinauskaitė. Ką jie mums daro? (12)

Kovo 11-osios eitynės Vilniuje. Viduryje - Irena Vasinauskaitė | ekspertai.eu nuotr.

Pastebėjau, kad į klausimą „Kaip gyvenimas?“ kai kurie draugai, pažįstami ar seniai nematyti artimieji atsako keista tyla. Iš pradžių manydavau, kad nedrįsta žmonės prisipažinti, jog sekasi labai gerai ar kad iki kaklo negandose kyšo. Dabar suprantu: sunku savo asmeninį gyvenimą vertinti šiandien vykdomos valstybinės politikos kontekste. Kaip turi jaustis žmonės, kurie stovėjo mergaitės sargyboje Klonio gatvėje Garliavoje, kai teisėsaugos struktūros, vaikų psichologai ir psichiatrai paskutines vaiko laisvės dienas vadino kalėjimu?

O kokioje sanatorijoje dabar yra Klonio deimantas, slušniai, pūrai, šalaševičiūtės Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą ? (2)

Vacys Bagdonavičius | lt.wikipedija.org nuotr.

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas pasiuntė sveikinimo laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame mąstytojas išreiškė tikėjimą tuo, kad „Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui“ – „būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“. Vydūnui atrodė, jog greitai ateis ta diena, kai pasijausime esą „dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai“.

Mąstytojas įžvelgė priespaudų nuvargintoje, karo dar labiau nuskurdintoje Lietuvoje tebesant pakankamai daug „jaunatvės pasitikėjimo ir jaunatvės galių“ ir buvo įsitikinęs, kad „Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato“ [1]. Skaityti toliau

JAV pagerbė V.Landsbergį už tarnybą demokratijai ir laisvei (8)

V.Landsbergiui įteikiamas apdovanojimas | URM nuotr.

Kovo 14 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo primininkui, europarlamentarui Vytautui Landsbergiui JAV, Vašingtone buvo įteiktas Nacionalinio demokratijos paramos fondo (NDPF) apdovanojimas už „tarnybą demokratijai“.

Fondo prezidentas Karlas Geršmanas (Carl Gershman), pradėdamas apdovanojimo ceremoniją, sakė, kad V.Landsbergis kartu su buvusiais Lenkijos ir Čekijos vadovais Lechu Valensa bei Vaclavu Havelu vadinamas 1989-1991 m. revoliucijų, atnešusių demokratiją į Rytų Europą, herojais, – praneša BNS. Skaityti toliau

A.Balbierius. Prisilietimas prie Indijos: Dharamsala, Himalajai, Tibeto tremtis ir pėdos bičiulių… (1)

Vaizdas į Himalajų Dharamsalos slėnį | A.Balbieriaus nuotr.

Kovo 10 dieną minime 54-ąsias tibetiečių sukilimo prieš Kinijos režimą metines

Dharamsala savaime atsirado mudviejų su pusbroliu Giedrium kelionės po Indiją planuose. Galbūt mane labiau traukė Himalajų kalnyno papėdės, nes, tiesą sakant, tikrų kalnų nebuvau ir matęs, vis kokie „puskalniai“ – tai Kalifornijoj, tai Karelijoj… Patys Himalajai traukė daugiau negu legendos apie Šambalą (mano šiaip jau geras bičiulis kompiuteris kažkodėl įžūliai rašo „Bambalą“, štai tuo mes, tikiuos, visada ir skirsimės nuo dirbtinių smegenų ir juose apsigyvenusių pernelyg logiškų protų). Skaityti toliau

M.Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji? (4)

Mindaugas Kubilius

Neretas šioje šalyje gyvenantis pilietis žino, kad Kovo 11 diena yra valstybinė šventė. Valstybinių švenčių turime visą įvairovę. Pavyzdžiui, masinės girtuoklystės diena – Joninės ar pamišimo dėl žolių diena – Žolinės. Beje, retas susimąsto apie tokią keistą Romos Katalikų bažnyčios Šv. Jono Krikštytojo ir Švč. Mergelės Marijos Žengimo į dangų liturginių iškilmių šiuolaikišką valstybinę transformaciją. O kam galvoti? Valstybė mums dovanoja progą pašvęsti. Daugiau progų, daugiau ir švenčių!

Suprantu, kad sunku suvokti kai kurių šiuolaikinių socialinių/valstybinių ritualų kaip, pavyzdžiui, „Rasų – Jonų – naktinio nusisėklinimo ir rytmetinio blaivymosi po paparčiu“, prasmę. Tačiau yra valstybinės šventės, kurios tvirtina pačią valstybę: Vasario 16, Kovo 11, Liepos 6 dienos. Tomis dienomis neišeina nepagalvoti, kad šiomis dienomis valstybė, kurioje gyvenu, švenčia save. Skaityti toliau

J.Dirvonėnas. Senoji legenda – 2013? (4)

© www.torange.biz nuotr.

Neseniai gavau laiškelį iš pažįstamų, jau daug metų globojančių senelius svetimame karšte. Turtuoliais, aišku, jie netapo, nors Lietuvoje jau buvo žinomi kaip gabūs menininkai. Kūrė vaidmenis spektakliuose ir trumpuose filmuose. Bet jų Lietuvoje nereikėjo. Tik jiems patiems Lietuvos vis dar reikia. Vis prisimena ir prisimena tarsi ir neišvaizdžias gimtinės lygumas. Sklandžia kalba laiškelius parašo. O šį kartą ėmė ir atsiuntė naują seniai girdėtos legendos versiją. Nežinau, ar patys sukūrė, ar rado kažkurioje lietuviškoje internetinėje svetainėje.

Pagal ją žmogui Dievas skyręs tik 20 metų, karvei – net 60, o šuneliui – 20. Skaityti toliau

L.V.Medelis. Žudanti Tėvynė ir mozaikos apgaulė (34)

Linas Medelis | asmenine nuotr.

Ir šiemet, Kovo 11-ąją, vėl girdėsime Eurikos Masytės dainuojamą  „Laisvę“. Nėra Lietuvoje tokio, kuris nebūtų tos dainos girdėjęs. Ji tapo tarsi simboliu, ir įprastą, eilinę dieną jos dažnai neišgirsi. Melodiją ir Justino Marcinkevičiaus žodžius kiekvienas pajaučia pagal savo dvasinį, emocinį lygį. Man šis eilėraštis-daina – apie meilę, apie meilę Tėvynei. Tokią stiprią, kaip deivei, gaivališką, pasmerktą, kaip nelaimę lemianti aistra, beviltiškai galingą, kaip mirtis. Pamenate:

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Taip kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“… Skaityti toliau

V.Vidūnas. Apie gimdymus ir baimę (129)

Vytis Vidunas | O.M.Vidunaitės nuotr.

Atrodo, kad mūsų teisėsauga greitu laiku nudžiugins mus dar vienu laimėjimu – esame prie istorinio įvykio slenksčio. Iš to, kas nuskamba pastarosiomis  dienomis įvairių informacijos šaltinių įvykių suvestinėse tampa akivaizdu, kad bus likviduota didžiausia per visą tūkstantmetę šalies istoriją nusikalstama grupuotė – jau dabar skamba skaičius 400, kuris, pasak nuolat minimų anoniminių, bet „patikimų šaltinių“ galėtų lengvai padidėti ir iki 2000. Statistika tikrai įspūdinga tokiai šalelei, galėtų pavydėti ir legendinis Sovietų Sąjungos prokuroras Vyšinskis organizavęs „liaudies priešų“ procesus praėjusiame šimtmetyje. Neabejoju, kad mūsų prokuratūros vadovas ir vėl, kaip ir praėjusiais metais, džiugins valstybės vadovus puikiais darbo rodikliais, o piliečiai lengviau atsikvėps po nevaldomo nusikaltėlių siautėjimo. Skaityti toliau

Apskritojo stalo pokalbis „Istorijos ir informacijos apie Čečėniją sklaida Europoje ir Čečėnijoje“ (tiesioginė transliacija) (0)

Aminat Saijeva ir Romualdas Ozolas | lrs.lt nuotr.

Vasario 22 d. 9.30 val. Seimo Europos informacijos biure (III r.) Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė surengs apskritojo stalo pokalbį „Istorijos ir informacijos apie Čečėniją sklaida Europoje ir Čečėnijoje“.

Pokalbyje bus kalbama apie čečėnų kalbos diskriminaciją (dvikalbystę), istoriją, esamą padėtį ir tendencijas. Taip pat bus įvertinta 2010 m. rugsėjo 6 d. Rusijos Vyriausybės patvirtinta „Šiaurės Kaukazo socialinės-ekonominės raidos strategija iki 2025 metų“, kurioje numatyta šio rajono kasmetinė 30–40 tūkst. vietinių gyventojų migracija į kitus Rusijos regionus, preferencijos Šiaurės Kaukaze rusų gyventojams moksle ir tarnyboje, Skaityti toliau

Bruko dainos ir tamsos lengvis (R.Kalantai atminti) (0)

Romas Kalanta

Vasario 22 d., penktadienį, 17 val., Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) dainų autoriaus ir atlikėjo Edmundo Janušaičio kompaktinės plokštelės „Tamsa lengva“ pristatymas (skirta R. Kalantai atminti). Dalyvaus: dainų autorius ir atlikėjas Edmundas Janušaitis, gyvo garso grupė, šokio teatro „Aura“ šokėjai (vadovė Birutė Letukaitė), vaizdo ir garso improvizatorius Gintautas Velykis. Kviečiame apsilankyti. Įėjimas nemokamas.

„Bruko dainų gimtadienis siekia tuos laikus, kai Žaliakalnio gatvės dar nepažinojo asfalto. Tuomet, apie septyniasdešimtuosius, rinkdavomės ant Kapsų – Zanavykų gatvių kampo, sėdėdavom ant Meno mokyklos bendrabučio laiptų arba pasiėmę gitaras leisdavomės Kapsų gatvės liežuviu žemyn, link Neries, kad galėtume pagrot ant „povoroto“. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas… (pirmadienio mintys) (20)

Kaune tautinio jaunimo eiseną stebintys kauniečiai | R.Garuolio nuotr.

Prabėgo dar vienas savaitgalis, kupinas emocijų, svarstymų, šventinio erzelio, rietenų. Nuo įskiepyto nepasitikėjimo bankų patikimumu iki pasididžiavimo Vasario 16-osios palikimu, nuo atviros lenkų radikalų paniekos lietuvių daugumos valiai iki žydų veikėjų akibrokšto Kaune… Bet neapleidžia viena įkyri mintis.

***

Nesu mėgėjas dalyvauti visokiuose šou, debatų laidose, tuščiuose, vien dėl reitingų rengiamuose pasirodymuose. Tad ir kolegos Andriaus Tapino profesionaliai rengiamoje pokalbių laidoje „Tautos aikštė“ dalyvauti sutikau tik bendraminčių paakintas. Skaityti toliau

Piliečiai paminėjo valdžios susidorojimą su FNTT vadovais (nuotraukos) (0)

Tiesos.lt nuotr.

Vasario 15-ąją, laisvieji menininkai ir judėjimo „Tie-SOS“ atstovai menine akcija paminėjo valdžios savivalės metines – mūvėdami baltomis pirštinėmis keturios dešimtys neabejingų piliečių rišo trispalves ir žalias juosteles prie valdžios institucijų, organizavusių susidorojimą su FNTT vadovais. Kaip ir prieš metus, jo buvo rišamos prie Prezidentūros, vėliau – prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento. Tokia akcija valdžios pareigūnams ir visuomenei buvo priminta: laisvi piliečiai niekada nesusitaikys su valdžios savivale, jie priešinsis tam, kas kėsinasi į konstitucinę Lietuvos santvarką, kas griauna teisingumą – civilizuotos valstybės pamatą. Skaityti toliau

Vasario 17-ąją S. Daukanto aikštėje piliečiai paminės valdžios smurtavimą Garliavoje (4)

M.Kavaliausko nuotr.

Vasario 17 d. (sekmadienį) laisvieji menininkai ir kiti „Tie-SOS!“ sambūrio nariai kviečia piliečius paminėti Garliavos antpuolį:

17 val. greta Simono Daukanto aikštės esančioje Vilniaus Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčioje bus aukojamos Šventosios Mišios už Lietuvą ir laisvę, o 18 val. Simono Daukanto aikštėje vyks pilietinė meninė akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“. Originaliu pilietinio meno kūriniu bus išsakytas protestas prieš valdžios savivalę ir smurtą, ginama Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka, piliečių teisės ir laisvės, tiesa ir teisingumas.

Šį sekmadienį, vasario 17 dieną, sukanka devyni mėnesiai, Skaityti toliau

Varėnos jaunimas kviečia į žygį prie A.Ramanausko-Vanago vadavietės Vasario 16-ajai pažymėti (0)

Žygis vasario 16-ąjai paminėti Varėnoje

Vasario 17 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) Varėnos skyrius, vienijantis tautišką rajono jaunimą, kviečia į žygį Lietuvos valstybės atkūrimui pažymėti prie Adolfo Ramanausko – Vanago vadavietės Kasčiūnų kaime (Varėnos r.).

Žygis skirtas prisiminti, pagerbti ir švęsti dvi, vienas svarbiausių mūsų tautai, datas, bei įvykius: 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės aktą, skelbiantį, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Ir 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime (Radviliškio raj.) Lietuvos partizanų vadovybės baigtą sudaryti ir pasirašytą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją, Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje (0)

Vydūnas

Vy­dū­nas, bū­da­mas pro­duk­ty­vus dra­ma­tur­gas, ori­gi­na­lus mąs­ty­to­jas bei Ma­žo­sios Lie­tu­vos kul­tū­ri­nin­kas – prak­ti­kas (re­ži­sie­rius, di­ri­gen­tas, švie­tė­jas, gim­to­sios kal­bos puo­se­lė­to­jas), kar­tu ste­bė­jo ir so­cia­li­nę, po­li­ti­nę bei kul­tū­ri­nę lie­tu­vių tau­tos ir vals­ty­bės rai­dą, pa­gal sa­vo ga­li­my­bes sten­gė­si ją įta­ko­ti, re­ko­men­duo­da­mas jo­je pri­tai­ky­ti sa­vo su­si­for­muo­tus hu­ma­niz­mo prin­ci­pus.

Šiai in­ten­ci­jai skir­ta be­veik vi­sa jo tiek Ma­žo­jo­je, tiek Di­džio­jo­je Lie­tu­vo­je, ypač ne­pri­klau­so­my­bės lai­kais, skelb­ta pub­li­cis­ti­ka bei eseis­ti­ka. Šios Vy­dū­no kū­ry­bos sri­tys iki šiol dar ne­nag­ri­nė­tos, dar ne­iš­ryš­kin­tas ir jo­se dės­to­mas po­žiū­ris į ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo ak­tu­a­li­jas. Dau­ge­lis iš tų ak­tu­a­li­jų bū­din­gos ir šian­die­ni­nei Lie­tu­vai. Tad ir vy­dū­niš­ka­sis po­žiū­ris į jas taip pat te­bė­ra ak­tu­a­lus. Skaityti toliau

Partizaninio karo dalyvių fotografijų albumo „Marijampolė. Partizaninis karas“ pristatymas (2)

Albumas „Marijampolė.Partizaninis karas“Vasario 12 d., antradienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune visuomenei pristatomas Tauro apygardos partizaninio karo dalyvių fotografijų albumas „Marijampolė. Partizaninis karas“, kuriame pasakojama apie laisvės kovas Suvalkijoje 1944–1955 metais.

Knygon sudėta per tūkstantį partizanų, jų rėmėjų, ryšininkų nuotraukų bei dokumentų, aptariami reikšmingesni mūšiai, pateikiamos iškilesnių kovotojų biografijos. Albumui nuotraukas pateikė per 120 talkininkų. Pristatyme dalyvaus knygos autoriai, partizanų dainas atliks LSMU Veterinarijos akademijos folklorinis ansamblis „Kupolė“ (vadovas Antanas Bernatonis). Skaityti toliau

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V) (3)

Marius Kundrotas

6. Konservatyvioji pasaulėžiūra – įvaizdžiai ir stereotipai

Teorinės apžvalgos pabaigoje, prieš pereinant prie konkrečių partijų aptarimo, dera apžvelgti daugiau arba mažiau pagrįstai konservatizmui priskiriamus bruožus, įvaizdžius ir stereotipus.

1. Konservatizmas – tradicionalistinė pasaulėžiūra, sauganti sena ir besipriešinanti naujam. Iš tiesų tradicija – vienas iš konservatizmo stulpų, jos akcentas toks stiprus, jog tradicionalizmas ir konservatizmas dažnai laikomi sinonimais. Vis dėlto tradicija – tik vienas iš konservatizmo aspektų, Skaityti toliau

Prisimintas ir pagerbtas rezistencijos judėjimo vadas Sergijus Staniškis (15)

Sergijus Staniškis-Litas, Pietų Lietuvos srities vadas, (1949-1953) | partizanai.org nuotr.

Vasario 4 dieną 1953 metais, lygiai prieš 60 metų, Sergijus Staniškis, pasipriešinimo judėjime žinomas ir Lito, Antanaičio, Vilties slapyvardžiais, žuvo Prienų šile.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius padėkos laišku kreipėsi į žuvusio Pietų Lietuvos srities partizanų vado Sergijaus Staniškio dukras Danutę Sabaitienę ir Jūratę Gelžinienę.

Karininko dukroms adresuotame premjero laiške rašoma, jog Sergijus Staniškis buvo vienas paskutiniųjų pasipriešinimo judėjimo vadų, kovojęs, kai pergalei jau nebuvo vilčių, tačiau savo auka išlaikęs tautoje valstybingumo dvasią. Vyriausybės vadovo teigimu, šiandieninėje Lietuvoje S. Staniškis lieka mums meilės Tėvynei pavyzdžiu. Skaityti toliau

J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko (1)

Šarūnas Joneikis. M. 2011

Vie­ną va­ka­rą, pa­si­rau­sęs so­do na­me­ly­je su­vers­tų po­pie­rių krū­vo­je, iš­si­trau­kiau se­ną api­ply­šu­sį žur­na­lis­ti­nį blok­no­tą ir įni­kau var­ty­ti. Su­do­mi­no At­gi­mi­mo lai­kais ir pir­mai­siais ne­pri­klau­so­my­bės me­tais už­ra­šy­ti su­si­ti­ki­mų su par­ti­za­nais, ry­ši­nin­kais, trem­ti­niais įspū­džiai, po­kal­bių nuo­tru­pos ir… Ne­ti­kė­tai už­kliu­vau už 1918 me­tų sa­va­no­rio Ro­mu­al­do Va­len­tu­ke­vi­čiaus pa­sa­ko­ji­mo apie mū­šius Di­džio­jo ka­ro ap­ka­suo­se, lie­tu­vių ko­vas už sa­vo vals­ty­bę, pir­muo­sius ne­pri­klau­so­my­bės žings­nius. Sa­ky­ti „ne­ti­kė­tai“ ne­tin­ka, nes to žmo­gaus nuo pir­mo su­si­ti­ki­mo ne­bu­vau už­mir­šęs. To­kio iki aša­rų Tė­vy­nę my­lin­čio pa­trio­to už­mirš­ti ne­įma­no­ma. Ro­mu­al­das per šven­tas Ka­lė­das grį­žo iš vo­kie­čių ne­lais­vės ir, pa­ju­tęs Lie­tu­vai gre­sian­tį pa­vo­jų, net ne­spė­jęs pa­si­svei­kin­ti su tė­vais, iš­lė­kė pas sa­va­no­rius. Skai­ty­da­mas pa­si­kal­bė­ji­mo nuo­tru­pas, su­ma­niau pa­ra­šy­ti nau­ją teks­tą apie sa­va­no­rį ir jo lai­kus, nes man pa­si­ro­dė, kad 1990 me­tais „Mer­kio kraš­te“ iš­spaus­din­ta apy­brai­ža jau pa­se­no. Skaityti toliau