Žymos archyvas: laisvė

G.Misevičius. Laisvės iliuzija, arba iliuzijos nelaisvėje (15)

Analizė, grįsta faktais ir sveika nuovoka

Įžanga. Teatras krepšinio aikštelėje. Sarkastiška fantazija su neišgalvotais personažais.

Komedijos ir tragedijos mūzų Talijos ir Melpomenės kaukės | Wikipedia.org pav.

Na, pagaliau. Pagaliau sulaukėme reakcijos į referendumo iniciatorių pastangas atkreipti valdžios vyrų dėmesį į šalyje bręstančias problemas. Pagaliau „antieuropiečiai“ gavo, ką nusipelnė – valdžios žiniasklaidos dėmesį (jungtuką „ir“ praleidau sąmoningai, kad nekiltų painiava, kieno yra kas, t.y. kas yra kieno… ar kaip ten… na, nesvarbu). Ir net Olimpo kalno gyventojai pakirdo iš gilaus miego. Pats Dzeusas pagrūmojo pirštu, jam antrino ir kiti Dangaus valdovai. Skaityti toliau

V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių? (12)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Įsitraukdamas į vis aktualesnius debatus apie galimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimų išpildymą politologas Vladimiras Laučius paskelbė tekstą, kuriame visus nepritariančius Valdemaro Tomaševskio reikalavimų tenkinimui drąsiai įvardijo dirbančiais Kremliui.Tokie kaltinimai Lietuvoje jau virsta įprastais, tačiau jų nereikėtų tyliai praleisti pro ausis. Skaityti toliau

Ukrainiečių tautos žadintojas (0)

Ukrainietis Tarasas Ševčenka (1814-1861)

Kovą sukanka 200 metų nuo Ukrainos laisvės šauklio Taraso Ševčenkos (1814-1861) gimimo. Ši sukaktis minima visame pasaulyje. 2014-uosius UNESCO paskelbė ne tik lietuvių Kristijono Donelaičio, bet ir ukrainiečio T.Ševčenkos metais. Lemtingas sutapimas: kažkodėl būtent 2014-ieji Ukrainai tapo žūtbūtinės kovos už nepriklausomybę ir tautos susitelkimo metais.

Aktualus ir šiandien

Žmonijos istorija pakiša mintį, kurią patvirtina ir tautų psichologijos tyrinėtojai: tokie sutapimai nereti ir net dėsningi. Tautos dvasia – tarsi Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Ar verta sugrįžti prie Vydūno? (5)

Vaclovas Bagdonavicius

Kovo 22 d. pasitinkame didžio mūsų tautos sūnaus Vydūno (1868 – 1953) 146-ąjį gimtadienį. Jo idėjinis palikimas niekada nepraranda aktualumo, nesvarbu kokiomis politinėmis, kultūrinėmis ar socialinėmis sąlygomis begyventume. O aktualios jo idėjos visada yra dėl to, kad  visada buvo ir bus aktualus žmogaus dvasinis tobulėjimas –  jo būtį įprasminantis pagrindinis gyvenimo tikslas. Skirtingos gyvenimo aplinkybės sąlygoja skirtingus žmogaus dvasinės raiškos būdus,  vis kitaip išbando jo dvasinę stiprybę ir pasiryžimą ugdytis tauresnį žmoniškumą, tam išbandymui pamėtėja vis kitokius sunkumus.

Ar šiandien nesame tų išbandymų lauke, kuris nors vis kitoks, bet buvo ir prieš 150  metų (uždrausta spauda), ir prieš  96 metus (paskelbta Neprikausomybė), Skaityti toliau

Ukrainą pasiekė pirmoji finansinės paramos iš Lietuvos dalis (9)

ukrainai parama Jau ne kartą įvairiose akcijose ir renginiuose išreikštas lietuvių solidarumas už laisvą ir demokratišką valstybę kovojantiems ukrainiečiams nebėra vien tik moralinis. Šią savaitę Ukrainą pasiekė pirmoji neabejingų Lietuvos piliečių paaukotų pinigų dalis – beveik 10 tūkst. litų. Kaip ir buvo žadėta, visos lėšos bus panaudotos tik taikiems tikslams. Informaciją apie sėkmingą pinigų perlaidą šiandien patvirtino Šarūnas Matulevičius, piniginių aukų Lietuvoje rinkimą inicijavusio ir jį vykdančio pilietinio judėjimo „Už demokratiją. Ukraina“ iniciatorius ir vadovas. Skaityti toliau

A. Žarskus. Glūdėjimas ir prastumas (15)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-mečio proga (Pabaiga, pirmas dvi dalis rasite ČIA ir ČIA)

Tai kada gi žmogus pradėjo tikėti laisvių ir teisių iliuzija? Teigėme, kad tada, kai nustojo tikėti į Dievą. Šį kartą į tą patį klausimą atsakysime kitaip. Užuominą formos požiūriu kitokiam, bet iš esmės tapačiam atsakymui radau šioje rusų kalba išreikštoje sentencijoje:

Есть умные, над ными разумные, над разумными – мудрые, над мудрыми – премудрые, над премудрыми – святая простота. Lietuviškai skambėtų maždaug taip: Skaityti toliau

E.Lukoševičius. Be istorinės atminties mes neturime savasties (nuotraukos) (0)

Činšas Petras, Činšilo sūnus

„Garbė žuvusiems už Tėvynę ir garbė Tėvynei,kad yra kam už ja žūti“
Juozas Tumas Vaižgantas

Šiemet minėsime 96-ąsias atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metines. Ne už kalnų ir garbingas šimtmetis. Laikas negrįžtamai bėga, žmonių kartos keičiasi, bet Vasario 16-oji – tai tarsi kertinis mūsų valstybės akmuo, ant kurio pamatų stovi šiuolaikinė 21-ojo amžiaus Lietuva.

Be istorinės atminties mes neturime savasties, todėl besiklausydami kalbų, dalyvaudami įvairiuose renginiuose ir minėjimuose, šventėse, pokyliuose, skirtuose Vasario 16-osios progai, nepamirškime ir tų, kurie už ją ir už Lietuvą guldė savo galvas ir klojo pamatus modernios Lietuvos ir mūsų pačių ateičiai. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose? (0)

Punskas. 1978 m. | punskas.pl nuotr.

Akivaizdu, kad 1918 metų vasario 16 dieną paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ne baigėsi, o tik prasidėjo tikrieji valstybingumo atkūrimo ir ypač jo įtvirtinimo darbai. Apie tai, koks tai buvo sudėtingas laikotarpis, rašė ne vienas istorikas ir publicistas. Parašyta daugybė straipsnių, mokslinių darbų, surengta konferencijų. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas daugiau ar mažiau palietė kiekvieną lietuvį, nepaisant to, kuriame pasaulio žemyne jis gyveno. Kūrėsi visai kitokia Lietuva, kokios ankstesnės kartos net neįsivaizdavo. Kiekvienas, nepaisant Skaityti toliau

R.Adomaitis: Buvau iš tų kvailių, kurie dėl idėjos atsisako to, kas krenta į rankas… (3)

Regimantas Adomaitis ir Aurelija Tamulytė | V.Petrošiaus nuotr., teatras.lt

Bene žymiausias lietuvių kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis po ilgokos pertraukos, pirmąkart savo įspūdingoje karjeroje, teatre vaidina lietuvį emigrantą. Nors vienas iš jo trijų sūnų gyvena ne Lietuvoje, o aktorius neatmeta galimybės ir pats išvykti gyventi į Londoną, labiausiai jis sielojasi dėl Lietuvos. „Dar buvo pats Nepriklausomybės klestėjimas, jau tada Vaižgantas sakė: gelbėkit Lietuvą! Ką jis turėjo omeny, apie ką jis galvojo, sunku pasakyt, bet, ko gero, šiandien jis pakartotų tuos žodžius. Kur ta mūsų laisvė, kur mūsų tas išvajotas rojus?“, – svarsto R. Adomaitis. Skaityti toliau

Prancūzų psichoterapeuto Ch.Andre knyga moko: mylėk save, nors ir netobulą (1)

Christophe Andre. Netobuli, laisvi ir laimingiKartais sau patinkam, kartais savęs nekenčiam. Kas tai, daktare? – Tai savivertė.

Neseniai iš prancūzų kalbos išverstoje knygoje „Netobuli, laisvi ir laimingi“ Kristofas Andrė (Christophe André) talentingai nagrinėja plačią savivertės temą. Jis nuosekliai, su didžiuliu išmanymu ir saiku kalba apie tai, kaip pagaliau tapti savimi, nebesirūpinti, kokį įspūdį paliekam kitiems, nesibaiminti nesėkmių arba nepritarimo, nebesigūžti nuo minties, kad būsi atstumtas. Ir pagaliau, Skaityti toliau

Kaune vyks Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymas (1)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Sausio 30 d., ketvirtadienį, 16 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (Vilniaus g. 33, Kaune) vyks Lietuvos laisvės šauklio, žinomo rezistento Antano Terlecko naujausios knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ (iš „Versmės“ leidyklos leidžiamos serijos „Neparklupdyta Lietuva“) pristatymas ir diskusija.

Renginyje dalyvaus knygos autorius A. Terleckas, knygos leidėjas „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Algirdas Patackas, Vladas Terleckas, Seimo narys Rytas Kupčinskas. Skaityti toliau

L.Milčius. Ko tylit, vyrai? (3)

Alkas.lt koliažasKo tylit, vyrai? Kam jums ugnis,
Ar tik nuo šalčio geliančio save apginti?
O kaip gi Lietuva, kas ją apgins,
Kada plėšikai gviešias mūs žeme dalintis?

Teisingai sakote – nuo svetimų apginti lengva,
Sunkiau daug nuo savųjų besmegenių,
Kuriems niekai nulenkt prieš poną galvą, Skaityti toliau

J.Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams? (117)

Julius Panka | T.Vinicko, (delfi.lt) nuotr.

2014 metų sausio 24 dieną Lietuvos Konstitucinis teismas paskelbė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos respublikos seimo statuto 170 straipsnio (2012 m. kovo 5 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Iš karto mūsų „elitas“, kuris jau beveik pusmetį kovoja su Tautos iniciatyva paskelbti referendumą, pradėjo vienas per kitą teigti, kad viskas, referendumo rengti negalima, nes jis antikonstitucinis, prieš tai reikia surengti referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos ir panašias nesąmones. Skaityti toliau

Ukrainos palaikymo renginyje dalyvavo daugiau nei 700 dalyvių (28)

Ukrainos palaikymo renginys | kukrlt.lt nuotr.

Sausio 25 d. neabejingi Lietuvos piliečiai surengė nepolitinį pilietinį renginį „Ištiesk ranką Ukrainai“. Šio renginio tikslas – parodyti paramą Euromaidane už demokratines vertybes kovojantiems Ukrainos piliečiams. Buvo tikėtasi, kad į palaikymo renginį įsijungs bent 715 dalyvių. Pasak renginio rengėjų, šis skaičius simbolizuoja atstumą tarp Lietuvos ir Ukrainos sostinių.

Nepaisant šalčio, pilietinio renginio „Ištiesk ranką Ukrainai“ rengėjų lūkesčiai pasiteisino. Į renginį įsijungė daugiau nei tikėtasi dalyvių.  Renginyje dalyvavo „Solidarumo su Ukrainos protestuotojais Skaityti toliau

A. Žarskus. Kita laisvių ir teisių pusė (35)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-mečio proga (Tęsinys, pradžia rasite čia)

Kai supranti, kad esi daugumos pusėje, verta sustoti ir pamąstyti.
Markas Tvenas

Glūdinti Lietuva mažai patraukli, mus labiau vilioja apgaulingos šiuolaikinės vertybės. Gilesniam jų suvokimui reikia išsivaduoti iš primesto vienpusiško mąstymo ir pamatyti kitą medalio pusę. Ypatingai svarbu tinkamiau suvokti bene labiausiai vienpusiškai pateikiamas, demokratines laisves ir teises, kurių visi taip troškome ir siekėme. Skaityti toliau

Svarbiausi pastaraisiais metais priimti sprendimai Sausio 13-osios byloje (3)

Medininkų žudyniu minėjimas 2011 m. | prezident. spaudos tarnybos nuotr.

Sausio 10 d. Generalinėje prokuratūroje vyko spaudos konferencija, kurioje Sausio 13-osios bylos tyrimo grupė supažindino su svarbiausiais faktais apie ikiteisminio tyrimo eigą.

„Sausio 13-osios byloje įtariamaisiais pripažinti 79 asmenys, – sakė grupės vadovas, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas. Visi jie yra Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, kurie anksčiau buvo komunistų partijos vadovai, gynybos, vidaus reikalų ministerijų, KGB atstovai, karininkai ir dalyvavo užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radiją ir televiziją bei kitus objektus“.

Teismas 71 įtariamajam skyrė kardomąsias priemones – suėmimus, o 7 asmenų duomenys dar yra tikslinami. Skaityti toliau

Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė) (0)

Sausio 13-oji Lietuvoje 1991 m. | lt.wikipedija.org nuotr.

Sausio 10-13 dienomis prisiminsime, kaip 1991 metais apgynėme Kovo 11-osios Aktą, išsaugojome „Lietuvos širdį“ – nepriklausomą valstybę atkūrusį parlamentą, pagerbsime aukas Laisvei, sudėtas ginant strateginius valstybės objektus.

Atvirų durų valandos Seime, Parlamento galerijoje, vyks sausio 12 d. 16-21 val. ir sausio 13 d. 12.30-14 val. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Pavergti laisvinant (30)

Vytautas RadžvilasDraudimai visada buvo laikomi būtina žmogaus ugdymo dalimi ir pamatine civilizuoto gyvenimo sąlyga. Šiandien skamba raginimai jų ne tik atsisakyti, bet ir užsimota juos tiesiog prilyginti neteisėtos prievartos ir net smurto prieš asmenį apraiškoms.

„Draudimai – sovietmečio reliktas“, „Draudimai – totalitarinio mąstymo požymis“, „Draudimais nieko nepasieksime“ – su šiais naujosios žmogaus ugdymo filosofijos „perlais“ susiduriame kiekviename žingsnyje. Jos skleidėjams nė motais, kad tokia „išmintis“ paneigia ne tik žmonijos sukauptą teorinę ir praktinę ugdymo patirtį, bet ir prieštarauja sveikam protui. Skaityti toliau

Okupuotame Tibete susidegino dar vienas vienuolis (2)

Tibetas_susideginimai19 d. Tibeto vienuolis mirė liepsnose Sangčiu srityje, Kanlho prefektūroje, šiaurės rytų Tibete.

Tsultrim Gyatso, 44-erių metų Ačioko vienuolyno vienuolis, padegė savo kūną pagrindinėje Ačioko miesto gatvėje apie 3 val. ir vietoje mirė. Vietiniai tibetiečiai jo kūną nunešė į vienuolyną, kur daugiau nei 400 vienuolių atliko maldų apeigas.

Incidento nuotraukose galima pamatyti visiškai apanglėjusį jo kūną ir žmones, pilančius vandenį liepsnai numalšinti. Skaityti toliau

Tarptautinę žmogaus teisių dieną Tibeto skvere bus paminėti susideginę tibetiečiai (0)

Tibeto skveras | facebook. com nuotr.

Gruodžio 10-ąją, minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Tibeto skvere, Vilniuje, 12 val. bus paminėti susideginę daugiau nei šimtas tibetiečių, skaitomi jų vardai, o pats Tibeto skveras virs simbolinėmis kapinėmis.
Per pastaruosius šešiasdešimt metų, kai komunistinė Kinija žiauriai okupavo Tibetą, Pekinas niekada nepakeitė savo kietos rankos politikos šiame regione. Tai lėmė ne tik Tibeto šventyklų bei vienuolynų naikinimą okupacijos pradžioje, gamtos išteklių naudojimą regione, taip pat žudymus, kankinimus, įkalinimus ir priekabiavimus prie Tibeto žmonių, nuolatinius Visuotinės Žmogaus Teisių deklaracijos ir kitų JT sutarčių pažeidinėjimus. Skaityti toliau

O.Žyrov-Manželij. Ir neaišku, kiek tų zombių, ir ar galima apskritai laimėti (1)

Dailininkas Olexa Zhyrov-Manzheliy

Štai taip dabar atrodo šiuolaikinis ukrainiečių menininkas, kuris nori vaikščioti gatvėmis ten, kur jis nori, ir pats dėlioti įsivaizdavimą apie tai, kas vyksta, o ne gauti išfiltruotą informaciją ir naudotis perpasakotais ir prasuktais po dešimt kartų gandais. Visa tai būtina, kad negautum plyta ar armatūra į kuprą ir kad sumažintum dujų patekimą, kai nuspręsi į viską žiūrėti savomis akimis. Mano draugai iš Baltarusijos ir Rusijos klausinėja, kas gi pas mus vyksta. O vyksta pas mus REVOLIUCIJA. Tai ne „pogromai“, kaip kad jums sako. Skaityti toliau

L.Zasimavičius. Partizanai kovojo už kiekvieną žemės lopinėlį (22)

Linas Zasimavičius | facebook.com nuotr.

Šiuo metu viešojoje erdvėje itin aktualu, populiaru kalbėti tema: ar derėtų leisti parduoti gimtąją žemę užsieniečiams? Šis tekstas nebus, vienas iš tų, pateikiantis vien tik ekonominius, teisinius ar geopolitinius argumentus, už ar prieš. Šiame tekste daugiau bus kalbama apie lietuviškos žemės reikšmę mūsų tautos formavimuisi.

Valstybės viešajame politiniame gyvenime išsiskiria dvi pozicijos: viena siekia inicijuoti referendumą, Skaityti toliau

Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“ (2)

lkrm.lt nuotr.

Lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 11 val. Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje (O. Milašiaus g. 21, Vilnius) atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“.

1943 m. lapkričio 25 d. politinių partijų ir rezistencijos organizacijų atstovų susirinkime sudaryta Lietuvos antinacinio (vėliau antisovietinio) pasipriešinimo organizacija – Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau – VLIK’as) šiais metais švenčia 70 metų jubiliejų.

Įkurtas Lietuvoje, vėliau veikęs Vokietijoje ir JAV, VLIK’as buvo viena svarbiausių lietuvių organizacijų, kovojusių už Lietuvos laisvės siekio įgyvendinimą. Skaityti toliau

ES ministrai aptars švietimą ir žiniasklaidos laisvę, jaunimo socialinę įtrauktį, sporto vaidmenį ES ekonomikoje (0)

Europos vėliava | ukmin.lt nuotr.

Lapkričio 25-26 d. Briuselyje vyksiančioje ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryboje ministrai aptars tokius aktualius klausimus kaip skaitmeninis mokymasis, jaunimo socialinė įtrauktis bei būsimas ES darbo planas jaunimo politikos srityje, sporto indėlis į ES ekonomiką, neteisėtai išvežtų kultūros objektų grąžinimas, ir audiovizualiniai klausimai, susiję su žiniasklaidos laisve ir pliuralizmu.

Pirmininkaujanti Lietuva tarybos metu inicijuoja visą eilę svarbių politinių debatų, kuriuose pasisakys aukšto lygio kviestiniai ekspertai.

Lapkričio 25 d. Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis vadovaus diskusijai apie atvirus švietimo išteklius ir skaitmeninį mokymąsi. Skaityti toliau

Kinas istorijos ramybėje nepalieka (0)

Vytauto V.Landsbergio „Trispalvyje“ skamba Ievos Narkutės ir Martyno Levickio atliekamos partizanų dainos. Kadras iš filmo „Trispalvis“

Televiziją šią savaitę nustelbė kinas, juolab kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose dar nepasibaigė festivalis „Scanorama“, kasmet tampantis svarbiausiu rudens įvykiu kino mėgėjams. Jame, be naujausio Europos didžiojo kino, buvo pristatyta ir lietuviška kino dokumentika: Vytauto V.Landsbergio filmas „Trispalvis“ apie didvyrišką, skaudų nesenos mūsų istorijos tarpsnį.

Šioje juostoje 12 dar gyvų miško brolių, buvusių partizanų ir ryšininkų, lūpomis pasakojama apie laisvės kovas, prisiminimai apie kurias atmintis dar gyvi, o žaizdos tebekraujuoja.

Režisierius kelia klausimą, kaip jautėsi tie mirti dėl Tėvynės laisvės nepabūgę paprasti kaimo žmonės, kaip ištvėrė tardymus, išdavystes, tremtį, kalėjimą. Visi jie tvirtino, kad šiandien pasielgtų lygiai taip pat. O kaip mes? Skaityti toliau

Simono Daukanto aikštėje tradiciškai paminėtas Garliavos šturmas (nuotraukos, video) (2)

TiesosPer du šimtus piliečių sekmadienio, lapkričio 17-osios, vakarą susirinko Simono Daukanto aikštėje Vilniuje ir paminėjo prieš pusantrų metų valdžios Garliavoje surengtą masinio smurto aktą.

Aikštės viduryje vadovaujami dailininkų Gitenio Umbraso ir Joanos Noreikaitės minėjimo dalyviai iš degančių žvakučių tradiciškai sudėjo pilietinio meno kūrinį „Tie-SOS!“ ir sugiedojo „Tautišką giesmę“. Taip buvo išsakytas protestas prieš valdžios savivalę ir melą, prieš veiksmus, kuriais paminamos žmonių teisės ir laisvės, kėsinamasi į konstitucinę Lietuvos Respublikos santvarką. Skaityti toliau

Dailės akademijai įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas (1)

Nesk sviesa ir tikek_lrkm.ltLapkričio 15 d., penktadienį, 220 metų jubiliejų švenčiančiai Vilniaus dailės akademijai (VDA)  įteiktas kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Tai pirmas kartas, kada ženklas įteikiamas ne asmeniui, o institucijai, pranešė Kultūros ministerija.

„Už tai, kad akademija įkvepia jaunus žmones laisvei ir kūrybai, užtikrina akademijos tradicijų tęstinumą, suteikia pamatą kultūros vystymuisi ir evoliucijai, jai bus įteiktas Kultūros ministerijos garbingiausias ženklas“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

VDA – vienintelė dailės akademija Lietuvoje, skaičiuojanti istoriją nuo 1793 metų.

Šiais metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojoje buvo mokykloje įkurta Architektūros katedra, kuriai pradėjo vadovauti profesorius Laurynas Stuoka–Gucevičius.

Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą (17)

Režisierius Vytautas V. Lansbergis | A.Simonaitytės nuotr.

Norėjau sukurti kinematografinį pokario žmogaus portretą. Ne prisitaikėlio, o to, nepabūgusio okupantų, išėjusio kovoti į mišką. Norėjau iš gyvų liudininkų išgirsti svarbiausias šio apsisprendimo bei kovos detales, kad žinotume, jog savo netolimoje istorijoje turime garbingų pavyzdžių, į kuriuos galime atsiremti“, – sako režisierius Vytautas V. Landsbergis lapkričio 13 d. Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatęs naujausią savo filmą „Trispalvis“.

Trispalvis“ – ketvirtasis Jūsų filmas skirtas partizanams ir jų atminimui. Prieš tai esate sukūręs spektaklį, parašęs knygą ir net išleidęs muzikinį albumą. Kodėl ši tema Jus taip traukia?

Čia sutampa daug tiek asmeninių, tiek ir visuomeninių aplinkybių. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Supertaifūnas, pažeidęs smegenis (6)

Vytautas Juozapaitis | asmen. nuotr.

Didžiausios per pastarąjį šimtmetį stichinės katastrofos, nusinešusios dešimtį, o gal ir daugiau tūkstančių žmonių gyvybių akivaizdoje Lietuvoje vykstantis slaptų pažymų išslaptinimo išaiškinimo trileris atrodo taip neįtikėtinai apgailėtinai, kad iš bejėgiškumo belieka tik  sušukti: žmonės, atsikvošėkit!

Esu tikras, kad šiandien tokia mintis nepalieka bent jau tų, kurie, dar nepraradę žmogiškųjų savybių, meldžiasi už nekaltai žuvusias sielas ir reiškia užuojautą artimuosius praradusiems Filipinų gyventojams ir šalies svečiams, patekusiems į gamtos stichijos paspęstus pragaro spąstus. Skaityti toliau

Jubiliejinės Dainų šventės Folkloro diena laimės ieškoti kvies namuose (0)

Folkloro diena | M.Vidzbelio nuotr.

Laimės troškimas ir ieškojimas yra žmogaus gyvenimo variklis. Ji neatsiejama nuo namų, t.y. vietovės, šalies, iš kurios esi kilęs. Kaip šią žinią perteikti liaudies kūrybos, papročių, kitų tautos tradicijų priemonėmis, – tai pagrindiniai klausimai svarstyti šį antradienį, spalio 22 dieną, Lietuvos liaudies kultūros centre vykusiame tradicinio Lietuvos folklorinių ansamblių vadovų bei etninės kultūros specialistų seminare.

„Didžiausia žmogaus gyvenimo siekiamybė – būti laimingam ir padaryti laimingais kitus. Galima sakyti, kad laimė yra visą žmogaus gyvenimą, visus jo pavidalus, veiklas integruojantis principas, suteikiantis jam vertę. Skaityti toliau