Žymos archyvas: laisvė

M. Kundrotas. Ar susikursime laisvės visuomenę? (69)

Marius Kundrotas | FB nuotr.

Žmonės ir jų visuomenės skirstomos įvairiai. Vienas iš galimų skirstymų – tai laisvės visuomenė, baimės visuomenė ir geismo visuomenė. Beje, laisvės ir geismo visuomenės pernelyg dažnai painiojamos, o geismo visuomenė lengvai gali tapti baimės visuomene.

Laisvės sąvoka – viena sunkiausiai apibrėžiamų objektyviais kriterijais. Galima pasakyti, kad vienintelė tikrai žmogui įgyvendinama laisvė – tai pasirinkti priklausomybę. Nuo vienos ar kitos moralinės pozicijos, vieno ar kito gyvenimo būdo, vienos ar kitos santvarkos. Sovietų žmogus save Skaityti toliau

V. Kavolis. Laisvė, ištikimybė ir abejonė (1)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio darbo „Nužemintųjų generacija: Egzilio pasaulėjautos eskizai“ (Kavolis, V. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 93–113). Visi išskyrimai autoriaus.

Laisvės dviprasmybė

Laisvė tėra sąlyga ištikimybės įsipareigojimams, kuriais žmogus apibrėžia ir išbando, kas jis iš tikrųjų yra: Skaityti toliau

Sulaukta beveik 100 menininkų darbų. Kurie 4 papuoš siuntų terminalus? (0)

Tautvydas Vidugiris, Pirmasis cepelino skrydis virš šaltibarščių vandenyno | Lietuvos pašto nuotr.

AB Lietuvos pašto rengiamos varžytuvės „Nepriklausomi“ beveik finišo tiesiojoje – beliko išrinkti tuos darbus, kurie papuoš LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalus. Iš viso sulaukta beveik 100 menininkų darbų, atspindinčių Lietuvos laisvę. 4 iš jų, sulaukę daugiausiai balsų, artimiausiu metu papuoš siuntų savitarnos terminalus. Visuomenė kviečiama balsuoti dar šiandien ir rytoj.

„Be galo džiaugiamės jaunųjų menininkų aktyvumu – rengdami varžytuves tikrai nesitikėjome sulaukti tiek puikių darbų. Skaityti toliau

Vilniuje rengiamos Kovo 11-osios 30-mečio patriotinės eitynės „Tautos jėga – vienybėje!” (4)

Kovo 11-osios eitynes 2020_rengeju nuotr

Kovo 11 d. 16 val. Vilniuje, kaip ir kasmet Lietuvos patriotai organizuoja tautines eitynes „Tautos jėga – vienybėje!“. Rengėjai kviečia jungtis visiems, siekiantiems vienybės ir valstybės klestėjimo.

Patriotinės eitynės prasidės kaip visada 16 val. Arkikatedros aikštėje Vilniuje ir baigsis Lukiškių aikštėje, kur numatomas trumpas mitingas. Rengėjai primena, kad viršutinėje Katedros aikštės dalyje prie įėjimo į Valdovų rūmus 14:00-15:30 koncertuos kariniai orkestrai, tad rinktis 15.30 val. ir rikiuotis reikia karaliaus Gedimino paminklo papėdėje bei ragina atsinešti tautines bei sąjungos vėliavas ir žinoma šventinę nuotaiką. Skaityti toliau

Paroda „Nesusitaikę“: istorija apie tai, kaip žmonės tikėjimu, muzika ir drąsa susigrąžino laisvę (0)

Grupės „Antis“ koncertas prie Lietuvos nacionalinio muziejaus 1987.05.17 | archyvo nuotr.

Kovo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro naują parodą „Nesusitaikę“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti. Ši paroda – tai pasakojimas apie lietuvių, sovietmečiu nepaklususių Maskvos diktatui, pasipriešinimą, laisvėjimą ir laisvę.

Paroda sudaryta chronologiniu principu, iš trijų dalių, o jos temos apima laikotarpį nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų rugpjūčio, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos dalinys.
„Gitara, kuria grojo roko grupės „Gėlių vaikai“ įkūrėjas Stasys Daugirdas. Radijo aparatas, kuriuo buvo klausomasi Sąjūdžio mitingų. 1989 metų Baltijos kelio vėliava. Raudonas švarkas, Algirdo Kaušpėdo vilkėtas „Roko maršų per Lietuvą“ metu. Skaityti toliau

Daugiau nei tūkstantis žmonių žygiavo kasmetinėse tautinio jaunimo eitynėse su deglais Vilniuje (video, nuotraukos) (3)

Eitynės su deglais Gedimino prospektu 2020 vasario 16 dieną | T.Baranausko nuotr.

Vasario 16 d., minint valstybės atkūrimo 102-ąsias metines, daugiau nei tūkstantis žmonių žygiavo kasmetinėse tautinio jaunimo eitynėse Vilniuje.

Eitynių dalyviai rinkosi prie Jono Basanavičiaus paminklo ir žygiavo iki diplomato bei karininko Kazio Škirpos alėjos, kurią pernai sostinės savivaldybė pervadino į Trispalvės alėją. Eitynių dalyvių rankose nešėsi deglus, vėliavas, plakatus su Kazio Škirpos bei Antano Smetonos atvaizdais, su įrašu : „Tauta savo didvyrius žino“, dainavo tautines dainas, skandavo „Lietuva, Lietuva“, „Škirpa, Noreika – Lietuvos didvyriai“ ir kt.

Skaityti toliau

G. Navaitis. Amžinas laisvės troškimas (10)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Esame tauta, kuriai įgimtas laisvės troškimas. Esame tauta, kurios laisvės troškimą nuolat bandoma menkinti; ardyti, bendro tautos likimo suvokimą, kuriai bandoma įpiršti nuomonę, kad vasario 16-oji tik atsitiktinai sutapusių aplinkybių pasekmė, paneigti, tai ką valstybės atkūrimo akte pabrėžė valstybę atstatanti Lietuvos Taryba – atkuriama valstybė nėra nauja, tai seno valstybingumo tąsa.

Šiandien, kai samprotauti apie žmonių nusivylimą valstybe tampa kone madinga, derėtų vėl prisiminti ir bandymus šią valstybę atkurti. O XX amžiuje jų tikrai netrūko. Skaityti toliau

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Kaunas pasitinka su vilnijančia trispalvių alėja (3)

Trispalvių alėja Kaune | kaunas.lt nuotr.

Artėjančios Vasario 16-osios proga Kaunas parengė ne vien gausią renginių programą, bet ir specialias dekoracijas. Naujai atgyjančią Laisvės alėją, K. Donelaičio gatvę ir pagrindinius miesto tiltus jau puošia 300 trispalvių, kurios plevėsuos iki kovo vidurio. Tai simbolinis kvietimas kauniečiams vieną iškiliausių mūsų istorijos datų pažymėti laikant rankose lietuvišką trispalvę.

„Kiekvienais metais kauniečiai itin aktyviai dalyvauja Vasario 16-osios renginiuose – nuo eisenos iki iškilmingo minėjimo ir šventinių koncertų. Tokiu savo užsidegimu jie parodo, kokia brangi ši diena mūsų miestui ir visai Lietuvai. Todėl Kaunas jaučia pareigą deramai pasipuošti, Skaityti toliau

Bus pristatytas filmas apie 1990 m. Baku žudynes (video) (1)

Bus pristatytas filmas apie 1990 m. Baku žudynes „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“ | lnb.lt nuotr.

Sausio 20 d., 18 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmo „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“ (operatorius Romas Dabrukas) pristatymą.

Lietuva ir Azerbaidžanas turi nemažai bendros istorinės patirties: paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ėjo taikaus išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos keliu, o Sausis yra abi šalis vienijantis simbolis kovoje už šalių laisvę ir nepriklausomybę. Baku žudynės 1990 m. buvo tam tikra karinių veiksmų repeticija prieš 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje. Dviejų patirčių sugretinimas netiesmukai išryškina, kur mūsų stiprybė ir kas trukdė visą Baku scenarijų įgyvendinti Vilniuje. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Netoleruokime melo! (16)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Artėja didžiulė šventė – 30 metų atkurtai nepriklausomai Lietuvos valstybei! Labai didžiuojuosi, kad ir man teko nors ir dalinai prisiliesti prie tų istorinių įvykių, ir ne tik būnant pasyviu stebėtoju, bet ir aktyviu dalyviu.

Labai apgailestavau, kad Kovo 11-osios nesulaukė mano mylimas tėtis, kuris mums, vaikams, ir perdavė tą meilę Lietuvai, kurią išreikšti žodžiais gali tik tokio talento žmonės, kaip Justinas Marcinkevičius. Ir kas besisavintų meilės Tėvynei monopolį,  man ji visuomet išliks pačia brangiausia šalimi pasaulyje. Gali mane keiksnoti ir koneveikti, kad, gyvendamas Tarybų Lietuvoje, buvau tuo, kuo buvau, bet mylėti Tėvynės ir puoselėti senolių tradicijų (vaikai buvo pakrikštyti laiku!), man tai netrukdė. Skaityti toliau

Sausio 13-osios proga partizaniškos eilės atgimė skaitmeniniu pavidalu (video) (0)

Sausio 13-oji | Rengėjų nuotr.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausį per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Šiuo laikotarpiu prisimenamas ir kitas svarbus Lietuvai laikotarpis, kuris tesėsi apie 10 metų (1944—1954) tai – partizanų kovų už laisvą Lietuvą laikotarpis. Tikslų partizanų skaičių sunku nustatyti. Lietuvių enciklopedija nurodo jų buvus net 100 000. Partizaninis judėjimas buvo apėmęs visą Lietuvą: Žemaitiją, Aukštaitija, Dzūkiją — kiekvienoje Skaityti toliau

Vilniuje suliepsnojo atminties laužai, vėliavos spalvomis nušvito Televizijos bokštas (nuotraukos) (0)

Ranginio akimirka | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Minint sausio 13-ąją, Laivės gynėjų dieną, laisvės laužai uždegti prie Televizijos bokšto, kur nepavyko išvengti žmonių aukų, prie Nacionalinio radijo ir televizijos pastato. Atminimo laužas suliepsnojo ir Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, kurioje prieš 29-erius metus dieną naktį, saugodami laisvę, budėjo žmonės.

Šventiniu laikotarpiu mėlyna spalva švytėjęs Televizijos bokštas ši vakarą sumirgėjo Lietuvos vėliavos spalvomis. Skaityti toliau

A. Pangonytė. Diskusija dėl asmenvardžių. Ar laisvė yra Layla? (1)

Skaityti toliau

Apie religijos ir sąžinės laisvę – tarptautinėje konferencijoje Seime (tiesioginė transliacija) (4)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 11 d., pirmadienį, nuo 14 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) Seimo nario Manto Adomėno iniciatyva organizuojama tarptautinė konferencija „Religijos ir sąžinės laisvė: šiuolaikinio pasaulio iššūkiai“.

„Laisvė baigiasi ten, kur baigiasi sąžinės laisvė. Tie režimai ir ideologijos, kurie nepripažįsta giliausios žmogaus vidujybės – sąžinės ir tikėjimo – autonomijos, negalės gerbti ir paties individo. Būtent todėl pačioje žmogaus teisių šerdyje glūdi teisė į tikėjimą ir sąžinės laisvė“, – teigia konferencijos rengėjai. Skaityti toliau

Vilniaus apygardos teismas paleido N. Venckienę už užstatą (17)

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien, lapkričio 19 d. 10 val. Vilniaus apygardos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo Neringos Venckienės suėmimas buvo pratęstas dviem mėnesiams ir paleido ją į laisvę už užstatą.

Vos sužinoję teismo sprendimą, N. Venckienės tėvai išskubėjo į banką sumokėti dešimties tūkstančių eurų užstatą.

Neringai Venckienei Vilniaus apygardos teismas skyrė švelnesnes kardomąsias priemones: trijų mėnesių intensyvią priežiūrą, t.y., kad jai bus uždėta apykojė), taip pat bus paimti jos dokumentai ir ji turės sumokėti  užstatą. Skaityti toliau

Liubeko kino šventės programoje lietuviškos istorijos apie laisvę (video) (0)

„Nova Lituania“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 29 d. prasidėjusi Liubeko kino šventė „Šiaurės šalių kino dienos“ žiūrovams rodys įvairiažanrius lietuvių filmus. Šventės programose, tarp jų ir konkursuose, per penkias renginio dienas žiūrovų laukia pažintis su šešiomis istorijomis, kurios per išgyventas istorines patirtis ir jaunystės išdaigas pasakos istorijas apie laisvės troškimą.

Į „Šiaurės šalių kino dienų“ konkursus šiemet pateko du nauji filmai. Debiutinis vaidybinis režisieriaus Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“ drauge su 17 filmų iš kitų Europos šalių varžysis pagrindinėje konkursinėje vaidybinių filmų programoje. Skaityti toliau

Laisvės premijų komisija kviečia teikti nusipelniusius Laisvės premijai gauti (0)

Lietuvos laisvės lygos ir Blaivybės sąjūdžio demonstracija Lietuvos ir Tarybų Rusijos 1920 m. sutarčiai paminėti | LRS archyvas, A. Ališausko nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2019 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais nusipelniusiais asmenimis 2019 metų Laisvės premijai gauti.

Pasiūlytais asmenimis Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Skaityti toliau

A. Rusteika. Tik vienetai dar ryžtasi mąstymo kančiai (31)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Rytą lėtai, bet dar atsiranda šviesa. Dešimt minučių po nelaisvės skambučio apsimesti, kad negirdėjai, paklausyti tylos – ir keliesi būti tokiu, kokiu reikia. Toks mūsų protestas: nupjovęs liežuvį išgirsi lietuvį, prapjovęs lietuvį – atrasi amžinai prieš visą nekaltą pasaulį kaltą baudžiauninką.

Sušildo srovelės į kelnes iš baimės kalbėt ką galvojam: o ką valdžia ar kaimynai pasakys, o ką rusai ar Briuselis pamąstys, o ką gėjai ar žydai atsakys, o jeigu marsiečiams nepatiks? Tik viena lietuviui nerūpi – ką lietuviai pasakys. Skaityti toliau

Baltarusiai nori išsivežti K.Kalinausko palaikus (20)

Gedimino pilies kalno fragmentas. 2012m. Vaizdas is pietu puses

Lietuva rengiasi lapkritį numatytoms 1863-1864 metų sukilimo dalyvių, tarp jų ir sukilimo vado Kosto Kalinausko, perlaidojimo iškilmėms. Tačiau Baltarusijos inteligentijos atstovai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos vadovybę svarstyti galimybę baltarusių nacionalinio didvyrio K.Kalinausko palaikus perlaidoti Baltarusijoje. Ar Lietuva leisis į diskusijas? Ir kas tai turėtų nuspręsti?

Baltarusių kreipimasis Skaityti toliau

A. Rusteika. Mūsų laikų herojai (11)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Literatūra ir menas buvo visuomenės sąžinė. Žurnalai ir savaitraščiai, eilės nusipirkti kioskuose, tekstai, atveriantys protus, širdis ir ateitį. Kūrybinės sąjungos, susirinkimuose keliančios reikalavimus valdžiai. Geriausi, žinomiausi žurnalistai ir rašytojai, režisieriai ir poetai, dramaturgai, kompozitoriai, aktoriai ir dailininkai, architektai žmonių priešakyje. Kur visa tai?

Liko senoliai, susirūpinę savo nuopelnais ir rinktiniais raštais, vidurinioji karta – modernizmo vamzdžiais ir pinigais, jaunimas – tuštybės instaliacijomis ir žolyte. Žurnalistų „kūrybinė“ sąjunga, virtusi valdiška cenzūros įstaiga su nieko gyvenime neparašiusiu pirmininku priešakyje. Ir kultūros leidiniai, kur žodis „patriotas“ ir „tauta“ jau rašomi ironiškose kabutėse – teksto autoriaus laisva raiška, Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną? (9)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Savo laiku ES Komisijos pirmininkas Žozė Barozas (Jose Barroso) viešai pareiškė, kad jau 2020 metais Europoje nebeliks valstybių, bus tik Europos Sąjunga. Nors, kai ES buvo kuriama, apie ją buvo kalbėta tik kaip apie visoms valstybėms naudingą ekonominę sąjungą

Lyg aidas pagiry mūsiškis, jau gerokai sueuropėjęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tada pareiškė, kad „Politinės jėgos, reiškiančios tautines idėjas, negali dalyvauti rinkimuose… Nusiteikusioms partijoms prieš ES neturėtų likti vietos politikoje. Skaityti toliau

L. Milčius. O Škirpa liks (5)

Jonas Noreika-Generolas Vėtra | Alkas.lt koliažas

Išnyks Šimašius tarsi blogas sapnas,
Ištrins istorija jo purvą.
Vardas dūlės tarsi pernykštis lapas,
Rūdys sugrauš sukrautą turtą.

O Škirpa liks, didvyriai nemirtingi,
Lietuvių širdys amžiams pažadėtos.
Dangus kiekvieną tikrą maldą girdi,
Jei už Tėvynę ant aukuro sudėtos. Skaityti toliau

A. Rusteika. Ar dabar išeitume į Baltijos kelią? (7)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

Niekada nepamėgsiu ir nesuprasiu laidotuvių fotografijų prie numirėlio, kur visi stovi gedulingais veidais ir žiūri į tai, ko nebėra, nors kai buvo gyva, daugeliui tai nerūpėjo. Veidmainiška meilė man vienas šlykščiausių, nekenčiamiausių dalykų šiam gyvenime.

Ką mūsų valdžia moka geriausiai pasaulyje – tai nuvalkioti tai, kas šventa. Iš kiekvienos šventės, kiekvieno nuostabaus įvykio ir brangaus atminimo pasidaryti reklamą ir “pabūti su tauta“. Skaityti toliau

Šiauliečiai paminėjo Baltijos kelio 30-metį (0)

Rugpjūčio 23 d. Lietuvoje buvo minimas Baltijos kelio 30-metis | V. Sungailės nuotr.

Šiauliuose Baltijos kelio 30-mečio proga  buvo surengtas šventinis minėjimas ir visuotinis susikabinimas  rankomis.

Šventinė diena prasidėjo Baltijos kelio 30-mečio minėjimu Saulės Laikrodžio aikštėje, kur skambant „Tautiškai giesmei“ iškilmingai buvo pakeltos trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – vėliavos. Sveikinimo žodžius tarė ir apie Baltijos kelio akcijos prasmę kalbėjo Šiaulių miesto mero pavaduotojas Egidijus Elijošius ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. „Šis susivienijimas vardan Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvės tebūna Skaityti toliau

N. Sadūnaitė: Žmonės bijo liudyti tiesą (15)

Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Šiandien, kai visa Lietuva mini Baltijos kelio 30-metį, sukanka 13 metų nuo tos dienos, kai 2006 m. Baltarusijoje žuvo Lietuvos saugumo pareigūnas Vytautas Pociūnas, iškritęs pro langą iš 9 viešbučio Breste aukšto. Ne tik jo artimieji, bet ir visa visuomenė iki šiol tikisi vieną dieną išgirsti tiesą apie tai, kas tą vakarą nutiko pareigūnui ir už ką. Valstybė ilgą laiką buvo linkusi manyti, jog tai  nelaimingas atsitikimas ir tik vėliau bylą perkvalifikavo į galimą nužudymą, tačiau taškai taip ir nebuvo sudėti.

Skaityti toliau

A. Stonys: Arba tu esi laisvas, arba tavęs iš viso nėra (video) (1)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Laidoje „Viena tema“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas žurnalistas Ginas Dabašinskas kalbina kino režisierių Audrių Stonį, pokalbiui pasirinkusį laisvės temą.

A. Stonys mano, kad laisvė buvo ir yra pamatinė vertybė, atrodo, kad be jos žmogus neegzistuoja. „Arba tu esi laisvas, arba tavęs iš viso nėra, pavyzdžiui, pažvelgus į Šiaurės Korėją, ar galima būtų pasakyti, kad tie žmonės egzistuoja?“ – klausia jis. Skaityti toliau

A. Rusteika. Jaunimas – susižavėjęs tuštuma, susitaikęs su valstybės ir tiesos mirtimi (33)

europa.eu nuotr.

Pabūsiu senis, kas dabar belieka toks ir esu, po velnių pabumbėsiu ant jaunų. Tais senais, blogais laikais, kai medžiai buvo dideli ir amžinasis gyvenimas buvo čia, mes nemėgom valdžios ir neapkentėm jos pakalikų. Skundikai buvo visuotinai smerkiami ir neapkenčiami.

Didžiausias pagyrimas jaunam būti šauniu. Šaunu buvo nesiklausyti jų muzikos, varomos per televizijos dėžes, šaunu buvo turėti savo subkultūrą ir autoritetus, atskirą, nepriklausomą pogrindinį gyvenimą ir vyresniems nesuvokiamas, savas vertybes.

Skaityti toliau

A. Rusteika. Artėja metas pažvelgti į veidrodį, vyrai (23)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kiekviena tauta, turinti savo valstybę ir esanti jos verta, prisimena ir pagerbia savo didvyrius, tą valstybę ir tautą sunkiais momentais gynusius ir save už ją paaukojusius. Be tokių žmonių nei tautų, nei valstybių nebūna, nes jos tiesiog neišlieka.

Net ir žūdami kovoje prieš stipresnįjį jie dovanoja kitiems galimybę būti, nes nugalėtojams reikia ne lavonų, o paklusnumo ir žūstantieji už laisvę suteikia nugalėtiesiems galimybę išlikti ir ateities viltį. Ir visi didvyriai žūsta karuose, kurie visada ir iš visų pusių būna žiaurūs ir negailestingi. Skaityti toliau

Medininkų žudynių aukos įprasmina Lietuvos laisvę (3)

Prezidentė susitiko su Medininkuose žuvusių pasieniečių artimaisiais | lrp.lt, R.Dačkaus nuotr.

Birželio 29-oji – Pasieniečių diena. Lietuvoje pirmąkart ji buvo paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Petras Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriuo įteisino profesinę pasieniečių dieną – birželio 29-ają – kaip Pasienio pulko šventę. Diena vėl imta minėti 1999-aisiais.

Pasieniečių dienos išvakarėse Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Medininkuose žuvusių pasieniečių artimaisiais. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Diskriminacija – laisvės ir pažangos sąlyga (lygybės dienos proga) (15)

Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nediskriminavimas – vienas svarbiausių liberalios kairuoliškos ideologijos principų. Išties demokratija suteikia lygias teises daugeliui žmonių daugelyje sričių. Vyrams ir moterims, skirtingų religijų žmonėms, skirtingos socialinės kilmės asmenims ir skirtingų tautybių atstovams, kai jie yra tos pačios šalies senbuviai. Tai užtikrina pažangesnę, laisvesnę ir teisingesnę visuomenę. Bet kairieji liberalai reikalauja lygybės ten, kur ji pradeda tik trukdyti tiek laisvei, tiek pažangai, tiek teisingumui. Skaityti toliau