Žymos archyvas: laisvė

Įvairių pažiūrų laisvi piliečiai eisena palaikė Ukrainos laisvę (nuotraukos, video) (22)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 21-ąją, sekmadienį, pasauliui minint Tarptautinę taikos dieną, o Rusijos demokratams protestuojant prieš savo valdžios karinę intervenciją į Ukrainą, Lietuvos laisvieji menininkai ir piliečiai sukvietė į Taikos ir solidarumo eitynes „Už jūsų ir mūsų laisvę“, skirtas Ukrainos laisvei paremti.

Pirmiausia minia rinkosi S.Daukanto aikštėje, atsinešė Lietuvos, Ukrainos oficialią ir istorinę bei tautininkų sąjungos vėliavas. Taip pat rankose laikė simbolines lenteles Ukrainos ir laisvės motyvais. Skaityti toliau

Rugsėjo 8-oji: prieš 500 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė triumfavo Oršos mūšyje (4)

Oršos mūšio paveikslas. 1524-1530m. Autorius nezžnomas

Rugsėjo 8-ąją sukanka 500 metų, kai prie Oršos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės pasiekė pergalę prieš Maskvos kunigaikštystės kariuomenę.

Oršos mūšis vyko 1514 m. rugsėjo 8 dieną ir buvo reikšmingiausias dešimties metų kare (1512–1522 m.) tarp Maskvos valstybės ir Lietuvos. Šis mūšis atskleidė LDK karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos karalyste perspektyvas. Oršos mūšis buvo reikšmingas ir karo meno istorijai: jame pirmą kartą dalyvavo ir įvairios kariuomenės rūšys – kavalerija, pėstininkai ir artilerija, sudariusios sąlygas LDK pergalei pasiekti. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Kelias be pabaigos… (2)

Baltijos kelias | R. Misiukonio nuotr.

Prieš 25 metus trys išdidžios ir garbingos tautos, išėjusios į Baltijos kelią ir susikibusios rankomis, paskelbė pasauliui – baigėsi melo era, trukusi nuo 1939-tųjų rugpjūčio, kuomet dvi nužmogėjusios pabaisos – Hitleris ir Stalinas – savo parankinių Ribentropo ir Molotovo parašais slapta pasidalijo Europą. Būtent tą rugpjūčio 23-kąją buvo nuspręstas Lietuvos, Latvijos ir Estijos likimas, kuomet nusinešusi šimtus tūkstančių nekaltų taikių gyvybių ir sužlugdžiusi progresyvių Skaityti toliau

LRT ir Ukraina kviečia uždegti vienybės laužą (5)

Ruslana | lrt.lt nuotr.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, minėdama Baltijos kelio 25-metį, kviečia susikibti rankomis ir uždegti vienybės laužą kaip solidarumo su Ukraina ženklą.

Ukrainos atlikėja Ruslana Lyžičko, išgarsėjusi po pergalės „Eurovizijos“ konkurse, rugpjūčio 23 d. atvyksta į Vilnių pasveikinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos su Baltijos kelio 25-mečiu.

Šeštadieni, 19.30 val., dalyvaudama LRT rengiamame šventei skirtame koncerte „Koks aš ir tu, tokia ir Lietuva“, atlikėja taps gražios akcijos ambasadore. R. Lyžičko Skaityti toliau

Prieš 25 m. amerikietis Dž.Holsoplas fotografijose įamžino Baltijos kelią (0)

ve.lt nuotr.

Rugpjūčio 22 dieną, Baltijos kelio 25-jųjų metinių minėjimo išvakarėse, LCC tarptautinis universitetas pakvies klaipėdiečius į šiai sukakčiai skirtos fotografijų parodos atidarymą.

Parodos autorius, LCC vizualinės komunikacijos dėstytojas dr. Džeris Holsoplas (Jerry Holsopple), savo darbuose įamžino ne tik Baltijos kelio dalyvių portretus, bet ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vietoves praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo dienos, kai du milijonai žmonių taikiu protestu pasisakė už laisvę. Skaityti toliau

M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (II) (17)

Marius Jonaitis | asmen. nuotr.

Praėjo jau daugiau nei savaitė po pirmosios „Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime?“ dalies. Keista, bet nekilo didelių diskusijų, prieštaravimų ar paneigimų. Aišku, straipsnio sklaida nėra didelė, nors jį publikavo ir Alkas.lt bei Sarmatas, todėl yra gan sudėtinga pasiekti didesnį kiekį žmonių bei sukelti didesnio masto diskusijas. Na, bet turim tą ką turime, todėl apžvelkime tas reakcijas, kurias teko pastebėti.

Labiausiai nustebino tai, jog nesulaukiau jokio paneigimo mano teiginio, kad mes neturime jokios Nepriklausomybės, net ir dėl autonominio statuso galima stipriai ginčytis. Tai tik parodo, jog daug kas situaciją suvokia ir supranta, jog Skaityti toliau

Vilniaus Katedros aikštėje bus iškilmingai pagerbtas istorinis Žuvinto-Palių partizanų mūšis (1)

Kęstučio apygardos partizanai | Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų nuotrauka

Rugpjūčio 12 d. 19 val. 30 min. Vilniaus Katedros aikštėje vyks renginys, priminsiantis apie vieną reikšmingiausių Lietuvos partizaninės kovos įvykių – 1945 metų rugpjūčio 6-12 d. vykusį Žuvinto-Palių mūšį.

Renginys, kurį organizuoja Lietuvos kariuomenė kartu su Lietuvos Valdovų rūmais, taip pat skirtas partizaninės kovos prieš sovietinį okupacinį režimą Lietuvoje pradžios 70-osioms metinėms paminėti.

Minėjimo renginyje aikštėje greta stos kariai su partizanų uniformomis ir partizanų tradicijas tęsiantys „žaliukai“ – Specialiųjų operacijų pajėgų kariai, taip pat dalyvaus kitų kariuomenės pajėgų ir padalinių kariai. Skaityti toliau

Seime bus paminėtas Gotlando komunikato 25-metis (tiesioginė transliacija) (6)

Gotlando komunikato pasirašymas | lrt.lt sustabdyta akimirka

Rugpjūčio 6 d. 15 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) vyks renginys, skirtas Gotlando komunikato 25-mečiui paminėti „Gotlando komunikatas: pirmasis vieningas lietuvių žodis už nepriklausomybę ir jo svarba šiandien“. Renginio dalyvius sveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Renginio dalyviai diskutuos apie tai, ką Gotlando komunikatas reiškia šiandien ir kokius klausimus sprendžiant lietuvių vieningumas svarbus dabartinėje politinėje situacijoje. Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“ (3)

Atgimimo mitingai. Iš KGB arch. nuotraukų archyvo.

Nuo rugpjūčio 1d. iki rugsėjo 1 d. Seimo III rūmų galerijoje eksponuojama paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“. Parodos kuratorius – Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Parodoje eksponuojama KGB sukaupta didelė nuotraukų kolekcija, kurioje įamžinti mitingų už laisvę dalyviai.

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėję atgimimo mitingai sutraukdavo tūkstantines minias. Pamiršę ilgus metus kausčiusią baimę, Lietuvos žmonės gyveno Laisvės ir Nepriklausomybės viltimi. Skaityti toliau

Ariogaloje kariai pagerbs okupacinio režimo aukų ir laisvės kovotojų atminimą (programa) (3)

kam.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 2 d. Lietuvos kariai ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dalyvaus Ariogaloje (Raseinių r.) vyksiančiame tradiciniame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“.

Šventė tradiciškai prasidės jos dalyvių – buvusių Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių, rezistentų ir kitų svečių – eisena nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios iki Dubysos slėnio, kurią lydės Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės orkestras.

Kartu su kitais renginio dalyviais Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos Skaityti toliau

P. Gylys. Autoritarinė Lietuva – „demokratijos eksportuotoja“ (3)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Nors lietuviška sociologija nelabai pasitikiu, pateiksiu poros paskutinių apklausų duomenis. Gegužės mėnesį vykdyta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad 58% šalies gyventojų mano, jog reikalai krašte krypsta į blogąją pusę. Kitos tos pačios viešosios nuomonės tyrimų bendrovės apklausos duomenimis 54% mūsų šalies gyventojų nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

Atkreipiu dėmesį į artimus skaičius – 58% ir 54%. Bendras situacijos vertinimas yra artimas mūsų šalies valdysenos vertinimui. Taigi, kaip sakytų žinomas „Dviračio šou“ herojus, vaizdelis ne koks. Kodėl ir kuo nepatenkinti mūsų piliečiai? Skaityti toliau

D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas (11)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Ar daug iš jūsų girdėjo apie kitą sekmadienį, birželio 29-ąją, vyksiantį referendumą?

Praeitą savaitę Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad referendumo organizatoriams nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti Nacionalinės televizijos ir radijo laidomis referendumo agitacijai.

Užvakar opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir pagrindinė opozicinė partija Tėvynės sąjunga paskelbė pareiškimą: „visus Lietuvos žmones, o ypač partijos narius primygtinai raginame referendume nedalyvauti (neiti į jį)“.

Gegužės 7 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė per Lietuvos radiją pagąsdino, Skaityti toliau

M. Giraitė. Sumaišytų iškabų metas (5)

zemesvardu.ltReferendumui artėjant

…Vaikystėje skaičiau tokią H. K. Anderseno pasaką „Apie tai, kaip vėtra sumaišė iškabas“. Tikrai vaizdingai papasakota apie senų laikų Danijos miestą, kuriame labai svarbu buvo iškabos. Kai meistras, artelė ar dirbtuvės keldavosi į kitą vietą, įvykdavo iškilminga iškabos pernešimo šventė, lydima vaidinimų, šokių, bufonadų, muzikantų ir karnavaliniais rūbais apsitaisiusių juokdarių. Iškabos palydėti susirinkdavo visas miestas. Apie šventę ilgai kalbėdavo, dalindavosi įspūdžiais, seneliai pasakodavo anūkams… Skaityti toliau

25-ąjį kartą Daukanto aikštėje meno akcija bus paminėta Garliavoje valdžios paminta Lietuvos Konstitucija (4)

M.Matulevičiaus nuotr.

Birželio 17-ąją, antradienį, 12 val. į Simono Daukanto aikštę kviečiami visi neabejingi, Lietuvos Konstituciją ir laisvę branginantys piliečiai.

Meno akcija „Neužmiršim, nesitrauksim“ laisvieji menininkai ir laisvi piliečiai jau 25-ąjį kartą paminės besaikį valdžios smurtavimą Garliavoje ir 2012-ųjų gegužės 17-ąją pamintą Lietuvos Konstituciją, pasisakys prieš dabartinę valdžios savivalę ir melą, prieš politinius teismų procesus, prieš vaikų pavertimą „valstybės paslaptimi“.

Kaip ir prieš mėnesį, laisvieji menininkai ir laisvi piliečiai prezidentūrai įteiks dar vieną eksponatą D. Grybauskaitės pilietinės edukacijos centrui. Skaityti toliau

Laisvė – svarbiausia neginčijama vertybė (2)

Gedulo dienos minėjimas | prezidente.lt nuotr.

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties dienos proga pagerbė masinių trėmimų aukas. Šalies vadovė dalyvavo iškilmingame minėjime Seime ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje bei pasakė kalbą genocido ir sovietmečio aukų represijų paminėjime.

Birželio 14-oji kiekvienais metais mūsų tautai reiškia ir skausmą, ir viltį.

„Pagerbiame okupacijos ir genocido aukas, prisimename Lietuvos žmones naikinusias sovietmečio represij as, tačiau kartu viliamės daugiau niekada neprarasti laisvės. Tikimės, kad šiandieniniame pasaulyje ji išliks kaip svarbiausia ir neginčijama vertybė“, – sakė valstybės vadovė. Skaityti toliau

Vaikų sveikatos metais Lietuvoje atidaromas sveikiausias vaikų lauko darželis (0)

laukodarzelis.lt nuotr.

Kai tėvai turi daugybę rūpesčių dėl vaikų darželių, mažyliai rudens ir žiemos laikotarpiu juose masiškai serga, Vilniu

je susibūrė iniciatyvi tėvų grupė, sprendžianti šias opias problemas. Kitų šalių pavyzdžiu kuriamas lauko darželis sostinėje. Tai bus taip pat  konkretus prisidėjimas prie Seimo paskelbtų 2014-ųjų Vaikų sveikatos metų.

Vaikų gynimo dieną – birželio 1 d. – startuos pirmoji vaikų lauko darželio stovykla Lietuvoje, kuri tęsis visą vasarą. Veiklą vainikuos rugsėjo pirmąją atsidarysiantis „Lauko darželis“. Skaityti toliau

Pristatytas leidinys „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ (0)

kedainiai.lt nuotr.

Gegužės 20 d. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos salėje įvyko dviejų dalių leidinio – žemėlapio „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ ir jo aprašo – pristatymas. Renginyje dalyvavo leidinio sudarytojai: Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Tamašauskas ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Rukšienė.

Pirma leidinio dalis − žemėlapis „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos Skaityti toliau

Kaune paminėtos Romo Kalantos susideginimo 42-osios metinės (0)

Atminimo ženklas Romo Kalantos susideginimo vietoje | kaunas.lt nuotr.

Gegužės 14 d. Kaune paminėtos 1972 m. gegužės 14-ąją už Lietuvos laisvę susideginusio Romo Kalantos atminimas.

Pagerbti laisvės šauklio atminimą susirinko kauniečiai, atvyko mokinių grupė iš Šalčininkų rajono Poškonių mokyklos, dalyvavo europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Sveikatos mokslų universiteto prof. Leonardas Rinkevičius, Gabrielius Landsbergis, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, miesto tarybos nariai, daug to meto įvykių dalyvių, jaunimo.

„Gerbiami minėjimo dalyviai, sveikinu jus, atvykusius pagerbti R. Kalantos atminimą. Skaityti toliau

J. Bernatonis: „Dabartinis žiniasklaidos laisvės ribojimas – visiškai nepriimtinas“ (1)

adelaidenow.com.au nuotr.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis nedelsdamas inicijuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą, kurį priėmus būtų panaikinta galimybė privačių subjektų sudaromai Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai cenzūruoti spausdintas žiniasklaidos priemones. Ministras kviečia komisiją iki tol, kol atitinkami pakeitimai bus priimti, susilaikyti nuo nepagrįsto pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimo spaudos leidiniams.

„Žiniasklaidos laisvė yra viena iš kertinių demokratijos vertybių, Skaityti toliau

Rimantas Bagdzevičius neidealizuoja praeities (0)

Rimantas Bagdzevičius | R. Kondratjevo nuotr.

Niekaip nepasakytum, kad šiam vyrui – jau 60, nors jo profesijos žmonės, vis matuodamiesi kitų gyvenimus, rizikuoja labiau pavargti ir įgyti daugiau raukšlių. Bet Rimantas Bagdzevičius žaliu vėjavaikiu tarsi niekada ir nebuvo: jo povyza visada ramiai brandi, balsas – sodrus, įtikinamas, galbūt todėl dažnai skambantis valstybinių švenčių iškilmėse. Tačiau žinomas aktorius negyvena praeitimi, jos neidealizuoja. Ir šiandien jis gerai jaučiasi, nes geba kantrai laukti kaip gėlininkas, o brautis prie tikslo nors ir aplinkkeliais – kaip diplomatas. Skaityti toliau

Nacionalinio diktanto dalyviai gina kalbą ir valstybę (0)

president.lt nuotr.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus.

Iškilmėse apdovanoti 15 konkurso finalininkų iš visos Lietuvos, taip pat pasveikintos aktyviausiai konkurse dalyvavusios klasės. Renginio dalyviai, prisijundami prie Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo, skaitė lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrybą.

„Nacionalinio diktanto dalyviai gina mūsų kalbą ir kiekvieną raidę išgyvena širdimi. Skaityti toliau

G.Misevičius. Laisvės iliuzija, arba iliuzijos nelaisvėje (16)

Analizė, grįsta faktais ir sveika nuovoka

Įžanga. Teatras krepšinio aikštelėje. Sarkastiška fantazija su neišgalvotais personažais.

Komedijos ir tragedijos mūzų Talijos ir Melpomenės kaukės | Wikipedia.org pav.

Na, pagaliau. Pagaliau sulaukėme reakcijos į referendumo iniciatorių pastangas atkreipti valdžios vyrų dėmesį į šalyje bręstančias problemas. Pagaliau „antieuropiečiai“ gavo, ką nusipelnė – valdžios žiniasklaidos dėmesį (jungtuką „ir“ praleidau sąmoningai, kad nekiltų painiava, kieno yra kas, t.y. kas yra kieno… ar kaip ten… na, nesvarbu). Ir net Olimpo kalno gyventojai pakirdo iš gilaus miego. Pats Dzeusas pagrūmojo pirštu, jam antrino ir kiti Dangaus valdovai. Skaityti toliau

V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių? (12)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Įsitraukdamas į vis aktualesnius debatus apie galimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimų išpildymą politologas Vladimiras Laučius paskelbė tekstą, kuriame visus nepritariančius Valdemaro Tomaševskio reikalavimų tenkinimui drąsiai įvardijo dirbančiais Kremliui.Tokie kaltinimai Lietuvoje jau virsta įprastais, tačiau jų nereikėtų tyliai praleisti pro ausis. Skaityti toliau

Ukrainiečių tautos žadintojas (0)

Ukrainietis Tarasas Ševčenka (1814-1861)

Kovą sukanka 200 metų nuo Ukrainos laisvės šauklio Taraso Ševčenkos (1814-1861) gimimo. Ši sukaktis minima visame pasaulyje. 2014-uosius UNESCO paskelbė ne tik lietuvių Kristijono Donelaičio, bet ir ukrainiečio T.Ševčenkos metais. Lemtingas sutapimas: kažkodėl būtent 2014-ieji Ukrainai tapo žūtbūtinės kovos už nepriklausomybę ir tautos susitelkimo metais.

Aktualus ir šiandien

Žmonijos istorija pakiša mintį, kurią patvirtina ir tautų psichologijos tyrinėtojai: tokie sutapimai nereti ir net dėsningi. Tautos dvasia – tarsi Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Ar verta sugrįžti prie Vydūno? (5)

Vaclovas Bagdonavicius

Kovo 22 d. pasitinkame didžio mūsų tautos sūnaus Vydūno (1868 – 1953) 146-ąjį gimtadienį. Jo idėjinis palikimas niekada nepraranda aktualumo, nesvarbu kokiomis politinėmis, kultūrinėmis ar socialinėmis sąlygomis begyventume. O aktualios jo idėjos visada yra dėl to, kad  visada buvo ir bus aktualus žmogaus dvasinis tobulėjimas –  jo būtį įprasminantis pagrindinis gyvenimo tikslas. Skirtingos gyvenimo aplinkybės sąlygoja skirtingus žmogaus dvasinės raiškos būdus,  vis kitaip išbando jo dvasinę stiprybę ir pasiryžimą ugdytis tauresnį žmoniškumą, tam išbandymui pamėtėja vis kitokius sunkumus.

Ar šiandien nesame tų išbandymų lauke, kuris nors vis kitoks, bet buvo ir prieš 150  metų (uždrausta spauda), ir prieš  96 metus (paskelbta Neprikausomybė), Skaityti toliau

Ukrainą pasiekė pirmoji finansinės paramos iš Lietuvos dalis (9)

ukrainai parama Jau ne kartą įvairiose akcijose ir renginiuose išreikštas lietuvių solidarumas už laisvą ir demokratišką valstybę kovojantiems ukrainiečiams nebėra vien tik moralinis. Šią savaitę Ukrainą pasiekė pirmoji neabejingų Lietuvos piliečių paaukotų pinigų dalis – beveik 10 tūkst. litų. Kaip ir buvo žadėta, visos lėšos bus panaudotos tik taikiems tikslams. Informaciją apie sėkmingą pinigų perlaidą šiandien patvirtino Šarūnas Matulevičius, piniginių aukų Lietuvoje rinkimą inicijavusio ir jį vykdančio pilietinio judėjimo „Už demokratiją. Ukraina“ iniciatorius ir vadovas. Skaityti toliau

A. Žarskus. Glūdėjimas ir prastumas (15)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-mečio proga (Pabaiga, pirmas dvi dalis rasite ČIA ir ČIA)

Tai kada gi žmogus pradėjo tikėti laisvių ir teisių iliuzija? Teigėme, kad tada, kai nustojo tikėti į Dievą. Šį kartą į tą patį klausimą atsakysime kitaip. Užuominą formos požiūriu kitokiam, bet iš esmės tapačiam atsakymui radau šioje rusų kalba išreikštoje sentencijoje:

Есть умные, над ными разумные, над разумными – мудрые, над мудрыми – премудрые, над премудрыми – святая простота. Lietuviškai skambėtų maždaug taip: Skaityti toliau

E.Lukoševičius. Be istorinės atminties mes neturime savasties (nuotraukos) (0)

Činšas Petras, Činšilo sūnus

„Garbė žuvusiems už Tėvynę ir garbė Tėvynei,kad yra kam už ja žūti“
Juozas Tumas Vaižgantas

Šiemet minėsime 96-ąsias atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metines. Ne už kalnų ir garbingas šimtmetis. Laikas negrįžtamai bėga, žmonių kartos keičiasi, bet Vasario 16-oji – tai tarsi kertinis mūsų valstybės akmuo, ant kurio pamatų stovi šiuolaikinė 21-ojo amžiaus Lietuva.

Be istorinės atminties mes neturime savasties, todėl besiklausydami kalbų, dalyvaudami įvairiuose renginiuose ir minėjimuose, šventėse, pokyliuose, skirtuose Vasario 16-osios progai, nepamirškime ir tų, kurie už ją ir už Lietuvą guldė savo galvas ir klojo pamatus modernios Lietuvos ir mūsų pačių ateičiai. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose? (0)

Punskas. 1978 m. | punskas.pl nuotr.

Akivaizdu, kad 1918 metų vasario 16 dieną paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ne baigėsi, o tik prasidėjo tikrieji valstybingumo atkūrimo ir ypač jo įtvirtinimo darbai. Apie tai, koks tai buvo sudėtingas laikotarpis, rašė ne vienas istorikas ir publicistas. Parašyta daugybė straipsnių, mokslinių darbų, surengta konferencijų. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas daugiau ar mažiau palietė kiekvieną lietuvį, nepaisant to, kuriame pasaulio žemyne jis gyveno. Kūrėsi visai kitokia Lietuva, kokios ankstesnės kartos net neįsivaizdavo. Kiekvienas, nepaisant Skaityti toliau

R.Adomaitis: Buvau iš tų kvailių, kurie dėl idėjos atsisako to, kas krenta į rankas… (3)

Regimantas Adomaitis ir Aurelija Tamulytė | V.Petrošiaus nuotr., teatras.lt

Bene žymiausias lietuvių kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis po ilgokos pertraukos, pirmąkart savo įspūdingoje karjeroje, teatre vaidina lietuvį emigrantą. Nors vienas iš jo trijų sūnų gyvena ne Lietuvoje, o aktorius neatmeta galimybės ir pats išvykti gyventi į Londoną, labiausiai jis sielojasi dėl Lietuvos. „Dar buvo pats Nepriklausomybės klestėjimas, jau tada Vaižgantas sakė: gelbėkit Lietuvą! Ką jis turėjo omeny, apie ką jis galvojo, sunku pasakyt, bet, ko gero, šiandien jis pakartotų tuos žodžius. Kur ta mūsų laisvė, kur mūsų tas išvajotas rojus?“, – svarsto R. Adomaitis. Skaityti toliau