Žymos archyvas: laisvė

Vilniuje atidengtas paminklas Dž. Lenonui (7)

Dzonui Lenonui skulpturos atidengimas_rengeju nuotr.

Vilniuje atidengta bronzinė garsiojo britų muzikanto Džono Lenono (John Lennon) skulptūra. Idėja taip pagerbti Johną Lennoną kilo žinomam fotomenininkui Sauliui Paukščiui, ją įgyvendino skulptorius Jonas Gencevičius. Ant granitinės kolonos stovinti bronzinė skulptūra vaizduoja muzikanto veidą, kurio vieną akį dengia gėlės žiedas. Skvere Mindaugo gatvėje, šalia „Oslo namų“ kvartalo iškilęs meno kūrinys turėtų tapti ne tik miestiečių, bet ir sostinės svečių traukos centru.

„Kaip miesto meras ir kaip vilnietis, džiaugiuosi, kad aktyvus kultūrinis, socialinis miesto gyvenimas išsiveržia už Senamiesčio ribų. Tai, kad pasaulinio garso atlikėjo skulptūra atsirado ten, kur susijungia senasis ir naujasis Vilnius,

Skaityti toliau

D. Stancikas. Dvilypė Lietuva (5)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Pažvelgus į Lietuvos nueitą 25 metų kelią po Kovo 11-osios, aiškiai matyti, kad galima parašyti du diametraliai priešingus straipsnius.

Pirmąjį – šventinį, patosinį – geriausiai nusakytų šie Ukrainos nacionalinio televizijos kanalo žinių vedėjos komplimentai: „Lietuva – ideali šalis, matome, kaip jūs labai pasikeitėte, kiek jūs nuėjote į priekį, dėl narysčių ES ir NATO jūs jaučiatės stabiliai, turite demokratiškus įstatymus. Mes taip pat to labai norėtume…“

Taigi, kažkam esame siekiamybių kraštas, nužygiavęs tikrai skausmingą kelią ir, ačiū Dievui, jau pamiršęs, kaip po Dainuojančios revoliucijos, Skaityti toliau

A. Mamontovas: Kultūra turi būti pristatoma šiuolaikiškai (0)

Andrius Mamontovas. Fotografe Sandra Masevičiūtė

Lietuvoje balandžio 15 d. minima Pasaulio kultūros diena. Kultūra besireiškianti įvairiausiomis formomis, beje, šiandien nėra valstybės prioritetinė sritis. Mintimis apie kultūrą dalijasi muzikantas ir kultūros veikėjas Andrius Mamontovas ir kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis

Andrius Mamontovas: kultūra sprendžia daug problemų Skaityti toliau

P. Stonis. Romualdas Ozolas – asmenybė, į kurią turi orientuotis jaunoji karta (1)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Lietuva neteko Nepriklausomybės akto signataro ir pagrindinio Sąjūdžio įkvepėjo bei vieno iš kūrėjų Romualdo Ozolo. Jis, kaip ir visai neseniai iškeliavęs Algirdas Patackas, yra vienas tų, kuriems šiandienos ir ateities Lietuvos kartos, žinodamos tai ar ne, visada liks skolingos už Nepriklausomybės stebuklą.

Romualdas Ozolas buvo tikra asmenybė, kuri šiandien, galbūt, labiau būtų vertinama didesnes demokratines tradicijas turinčiose valstybėse. Jis turėjo Lietuvos viziją, kuri atsispindėdavo jo filosofiniuose raštuose, straipsniuose ir viešose kalbose. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Už Lietuvą be Užkalnių (34)

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Tai – pirmas ir veikiausiai – paskutinis straipsnis, skirtas dvasios elgetos, narcizo, psichologinio vampyro savimeilei. Nes akivaizdu, jog dėmesys bet kokia kaina, siekiamas vieninteliu jo gebamu būdu – provokuojant, šokiruojant, dergiant visa, kas tiktai šventa – vienintelis šio individo būties ir raiškos principas. Tik taip jis sugeba pasijusti svarbiu.

Antra priežastis, dėl ko reiktų vengti panašių tekstų gausos, ypač šiomis dienomis – tai, jog dabar turime žmogų, kur kas labiau vertą aptarimo – ne laiku išėjusį Lietuvos ir laisvės karį, mąstytoją, politiką Algirdą Vaclovą Patacką. Skaityti toliau

S. Maslauskaitė-Mažylienė. Su niekuo nepalyginama dovana (0)

Sigita-Maslauskaite_zurnalasmiskai.lt

Kai žurnalo „Miškai“ redaktorius paprašė „glaustai ir esmingai“ pasidalyti mintimis apie Lietuvos atkurtos laisvės 25 metų kelią, pirmoji aplankiusi mintis: „Kaip sunku gražiausius gyvenimo dalykus nebanaliai apibūdinti.“ Lietuvos nepriklausomybė man yra viskas. Tai neįkainojama, su niekuo (net asmenine laime) nepalyginama dovana. Turėti savo valstybę, matyti ją kasmet vis laisviau kvėpuojančią, vis stropiau atsikratančią sovietinio tvaiko ir įpročių yra toks džiaugsmas, kurį galėčiau palyginti su sveikatos ar gyvybės atgavimu.

Skaityti toliau

Gintaras Songaila: Ko siekėme prieš 25 metus, aktualu ir šiandien (5)

Gintaras Songaila_voruta.lt

Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio steigiamojo susirinkimo vienas iš dalyvių buvo Gintaras Songaila.  Kaip visa tai vyko ir kaip tai atsitiko, norime paklausti Gintarą, Vasario 16 – osios signataro Donato Malinausko premijos įteikimo proga, nes pats Gintaras yra seniai bendraujantis ir rašantis įvairius straipsnius „Vorutai“.

Praėjus daugiau nei 25 m. nuo Sąjūdžio įsikūrimo, prašome Gintarą prisiminti, kaip visa tai buvo?

Jūsų klausimas kiek per platus. Apie Sąjūdžio istoriją jau parašyta keletas gan išsamių knygų ir įvairių prisiminimų, tačiau nemanau, kad įvykiuose nedalyvavusi nauja lietuvių karta net ir iš šios, jau gausios literatūros gali susidaryti tikrą vaizdą kaip viskas buvo.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Koloradai gavo per nagus. Kas ne taip? (41)

Alkas.lt nuotr.

Neseniai prasidėjusios kratos Mildos Bartašiūnaitės, Vaido Lekstučio, Žilvino Razmino ir kitų Kremliaus pozicijas transliuojančių asmenų erdvėse sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieni džiaugiasi, jog priešiškos valstybės agentai pagaliau gaus, ko nusipelnę, kad jų veikla galimai bus sustabdyta. Kiti būgštauja dėl precedento, galinčio formuoti labai prastas tendencijas – demokratijos, pažiūrų ir žodžio laisvės ribojimus, kas ilgainiui gali vesti link diktatūros. Dėl to priekaištauja ne tik patys koloradai, bet ir įvairaus plauko liberalai – nuo Kęstučio Girniaus iki Artūro Račo. Skaityti toliau

Kauniečiai V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje paminėjo laisvės dieną (nuotraukos) (0)

IMG_6968

Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko renginys Laisvė būti savimi, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui.

Apie Lietuvos nepriklausomybės ženklus kalbėjo profesorius Stanislovas Sajauskas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas susirinkusius supažindino su paminklais Laisvei ir Nepriklausomybei. Prieškario Lietuvos buvusio užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio dukterėčia Marija Urbšytė Skaityti toliau

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (1)

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau

B. Vanagas: Kurti savo šalies istoriją privalome visi (video, nuotraukos) (6)

Jurgos Anusauskienes nuotr (8)-K100

Kovo 11 d. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, iškilo aukščiausia istorinė Lietuvos vėliava. 25-erius Lietuvos atkurtos nepriklausomybės metus simbolizuoja 25 metrų aukščio stiebas. Šios idėjos sumanytojas Benediktas Vanagas sako, kad kovo 11-oji – ypatinga įprasminanti diena. Valstybės istoriją privalome kurti kiekvienas, tačiau reikia ne tik apie tai svajoti, bet ir įgyvendinti drauge.

– Benediktai, ka jums reiškia kovo 11-oji?

Bėgant metams keitėsi požiūris į Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ankščiau, pripažinsiu, daugiau džiaugdavausi laisvadieniu. Skaityti toliau

Tęsis signatarų konferencija Seime „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ (tiesioginė transliacija) (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 10 d., antradienį, 11 val. Vilniuje, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmai) vyks tarptautinės konferencijos „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ II dalis. Renginį rengia Lietuvos Respublikos Seimas ir Nepriklausomybės Akto signatarų klubas. Konferencijoje dalyvius ir sveikinimo kalbą pasakys Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Konferencijoje asmenys, dalyvavę Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos Nepriklausomybės atkūrimo procese, aptars šių šalių valstybingumo raidos patirtį ir perspektyvas. Skaityti toliau

A. Navickas. Tibeto laisvės kova ir mūsų reikalas (3)

Tibetui remti renginio plakatasKovo 10 dieną 12 valandą ketinu būti Vilniaus Rotušės aikštėje ir dalyvauti akcijoje, skirtoje pagerbti Tibeto laisvės kovą. 135 akcijos dalyviai laikys 135 tibetiečių, kurie per pastaruosius keletą metų susidegino, protestuodami prieš Kinijos represijas Tibete, portretus. Turiu vilties, kad į aikštę susirinks kur kas daugiau nei 135 žmonės.

Gerbiu budistinę tradiciją, tačiau esu krikščionis ir Tibeto laisvės kovą remiu ne dėl Rytų kultūros žavesio, bet dėl įsitikinimo, kad nė vienas iš mūsų negali taikstytis, kai griaunama žmonių laisvė, niekinamas orumas ar net kyla grėsmė žmogaus, nesvarbu, kokie būtų jo įsitikinimai ar tautybė, gyvybei. Skaityti toliau

Pilietiškumo diena Vilniaus bastėjoje ir palinkėjimai Lietuvai (0)

LDS dailininku sajunga logotipasVasario 28 d. Lietuvos dailininkų sąjunga kviečia visus laisvę mylinčius žmones į tapybos akciją, kuri vyks Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje.

Dailės ir pilietiškumo akcija bastėjoje „Laisvė – tai mes“ skirta Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės šventėms paminėti.  Jau savaitė 17 profesionalių dailininkų bastėjoje kuria tapybos darbus tema „Laisvė – tai mes“. Menininkai Romualdas Balinskas, Ričardas Bartkevičius, Ramūnas Čeponis, Algimantas Černiauskas, Saulius Dastikas, Kunigunda Dineikaitė, Tadas Gindrėnas, Evaldas Grinius, Aistė Kirvelytė, Meda Norbutaitė, Giedrė Riškutė Kariniauskienė, Vytautas Poška, Raimondas Savickas, Marius Strolia, Aleksandras Vozbinas, Ričardas Zdanavičius, Lina Žvirblytė

Skaityti toliau

Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (III) (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga toliau primename  Vydūno 1923 m. skelbtas mintis apie Laisvė ir Tautą. Pirmas šio rašinio dalis rasite ČIA ir ČIA,

Žmogus turi laisvėti ir būt reikšmingu savo asmens gyvatoje. Ir čia yra santykiavimo tarp žmogaus ir jo aplinkumos. Tik reikia žmogų tuo suprasti, kas jis iš tikrųjų yra, būtent dvasia-siela. Šita esmingoji žmogaus gyvybė turi pirma žmogaus asmenyj galėt gyva būti. Ji turi savo aplinkumą, tai esti savo asmens jėgas, tiek paveikti, kad ir jai būtų galimybės šalia jų ir kiek reikšti. Toliau tad ji turi joms prisitaikinti, kas įvyksta, kad ji išmoksta jomis veikti. Skaityti toliau

Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (II) (1)

Vydūnas

Artėjant Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos sukaktuvėms toliau primename  Vydūno 1923 m. skelbtas mintis apie Laisvė ir Tautą. Pirmą rašinio dalį skaitykite ČIA.

Laisvė tėra pastovi būdama žmonių būtimi. O kur laisvė nerūpi žmonėms, čia ji nėra jų dvasios dalyku. Čia žmonės gyvena dar silpna gyvybe. Ir toji nestiprėja, nedidėja, neleidžia tų spindulių, kuriuose vadiname kultūra. O kur nėra sveikos, tvirtėjančios gyvybės, čia kita, sveikesnė gyvybė, kita kultūra užima vietą. Nėra jai tatai tik leidžiama. Ji stačiai kūrybos valios verčiama tai daryti. Ir ji pati baudžiama silpnėjimu, jeigu ji tai nedaro. Skaityti toliau

Jaunimas kviečia nupinti 250 tūkst. trispalvių draugystės apyrankių Lietuvai (video) (0)

trispalves-pynimo-akcija-pavalkis-smm.lt-nuotr

Mokinių ir jaunimo organizacijos kviečia visuomenę originaliai paminėti artėjantį Lietuvos nepriklausomybės 25-metį ir nupinti 250 tūkstančių trispalvių draugystės apyrankių: ryšėti patiems ir dovanoti Lietuvai.

Akcijos „Lietuvai ir man“ pradžią Nacionalinėje dailės galerijoje šiandien kartu su mokinių ir jaunimo organizacijomis paskelbė iniciatyvos globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Esate laimingi, nes gimėte laisvoje Lietuvoje. Tokioje Lietuvoje Jūs ir užaugsite, jeigu būsite vieningi ir drąsūs. Jei didžiuositės tardami savo Tėvynės vardą. Šiandien trispalvę juostelę nešiojatės ant savo riešo. Skaityti toliau

Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (I) (4)

Vydūnas

Artėjant Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos sukaktuvėms primename  Vydūno 1923 m. skelbtas mintis apie Laisvė ir Tautą

Daug apie laisvę rašyta. O gal dar daugiau mąstyta. Irgi mūsų. Tačiau vis lyg nesuprasta, kas ji yra. Darbi sako tūli, kad žmogui visai nesą laisvės. Ir toks čia nesuderinamas priešingumas. Mat kalba ir rašo apie laisvę labai dažnai ir tokię, kurie tam neturi reikiamojo išmanymo. Kas laisvė yra, tegali pasakyti, kurs laisvas yra savo esmėje.

Vergas apie laisvę svajoja, bet jo svajonės niekuomet neatitiks tikrenybės. Iš verguvės paleistas, jis toli dar nėra laisvas. Ir visi aiškinimai, kas laisvė yra, jos jam nesuteiks. Skaityti toliau

Ž. Bisonetas. Tos pačios lyties „santuokų“ totalitarizmas (14)

vėliava1996 metais žurnalas First Things surengė simpoziumą, pavadinimu „Teisminis politikos uzurpavimas“, kuriame buvo diskutuojama apie tai, kokią grėsmę Amerikos demokratijai kelia Aukščiausiojo Teismo šalyje įteisinti abortai. Žinoma, jokie argumentai negali varžytis su tuo, jog aborto metu žudomi nekalti žmonės, tačiau First Things, net tai žinodami, pasirinko kalbėti ne apie pačius kūdikius ar jų tėvus, bet apie grėsmę Amerikos demokratijai, kurią sukėlė šis eksperimentas, įgalindamas teismų kompetencijos ribų išplėtimą, kas ir privedė prie abortų legalizacijos. Skaityti toliau

A. Rusteika. Ką sušaudė Paryžiuje (2)

Triumfo arka Paryžiuje

Paryžiuje sušaudyta ne tik Čarlio Hebdo (Charlie Hebdo) redakcija. Žuvo politkorektiškumo ir multikultūralizmo mitas. Bent tokia jo religiniu stabu paversta forma, kokia išbujojo Europoje. Briuselio ir didžiųjų sostinių politikieriai meistriškai vaidina, kad stabas dar gyvas. Jo niekas nelaidoja. Jau ima po truputį smirdėti.

Suprantu. Kultūrinės savižudybės nelengva atsisakyti. Ypač jei pats ją sugalvojai ir viešai skatinai. Nukris reitingų karūna – ir kas liks? Liberali plikė su iš visų pusių maskuojamai sušukuotais, kitados vešlios ir novatoriškos idėjų ševeliūros likučiais? Skaityti toliau

K. Sventickas. Nuoga Laisvė (3)

laisves-premija-kaunas-lt

Kas svarbiau – žmogaus teisės ar pareigos?

Atsikovojome laisvę puoselėti vakarietiškas vertybes. Tačiau kur kas sparčiau įsisaviname plūstančias labai abejotinas ideologijas ir įpročius. Tapo labai madinga ne tik ginti žmogaus laisves ir teises, bet ir žongliruoti bei piktnaudžiauti jomis.

„Ve, vaikai – šėtonas yra galingas“, – mokė mane a.a. žilagalvis Rumbonių parapijos klebonas, politinis kalinys Juozapas Gumauskas. Ir priminė Bibliją: „Juos atpažinsite iš darbų…“ Naujieji euromodernistai aktyviai laisvina mus nuo šeimos, nuo tikėjimo, transformuoja istorinius dvasinių vertybių pamatus. Skaityti toliau

D. Stancikas. Europa savo spąstuose (9)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Dar prieš metus ES lyderiai žadėjo bausti Šveicariją, kurios piliečiai referendume pareikalavo riboti imigraciją. Dar taip neseniai Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungai, vidaus reikalų ministro D. Barakausko asmeny netgi ragino Europą dar plačiau atverti savo sienas. Tuo tarpu po praėjusios savaitės teroristinių žudynių Paryžiuje Ispanija jau siūlo keisti Šengeno sutartį ir taip stiprinti valstybinių sienų apsaugą. Vengrijos premjeras aiškina, kad imigracija – blogis, kurį pats laikas sustabdyti. Vokietijoje „patriotiniai europiečiai prieš Vakarų islamizaciją” organizuoja savaitines antiislamines akcijas, o Izraelio premjeras kviečia visus Europos žydus „grįžti namo“ (beje, Paryžiuje nužudyti žydai jau „grįžta namo“ – laidojami Izraelyje). Skaityti toliau

Seime įteikta 2014 m. Laisvės premija (1)

Adamui Michnikui iteikiama Laisvs premija.lrs.lt

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui įteikta 2014 metų Laisvės premija.

Laisvės premijos įteikimo ceremonijos metu Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė A. Michnikui įteikė Laisvės statulėlę, Seimo pirmininko pavaduotoja, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Irena Degutienė – Laisvės premijos diplomą.

„Simboliška, kad prieš 24-erius metus, A. Michnikas čia Vilniuje, kaip Lenkijos Respublikos Seimo prezidiumo ir Lenkijos žiniasklaidos atstovas, buvo drauge su mumis, su tauta, pasiryžusia krauju apginti Skaityti toliau

Iškilmingame Seimo minėjime pagerbtas Laisvės gynėjų atminimas (0)

Seimas-sausio-11-osios-minejimas-2015-lrs.lt-o.posaskovos-nuotr-K100

iandien, sausio 13-ąją, Seime įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir 2014 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Iškilmingame minėjime kalbėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Laima Liucija Andrikienė, Vytautas Petras Plečkaitis, Petras Vaitiekūnas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Pradėdama iškilmingą renginį Seimo Pirmininkė L. Graužinienė pabrėžė, kad Laisvės gynėjų diena Lietuvos valstybės istorijai labai svarbi, kaip ir Vasario 16-oji bei Kovo 11-oji. „Po šiomis svarbiomis datomis slypi paprastų žmonių likimai. Skaityti toliau

Laisvės gynėjų susitikime: „Visada prisiminsime, kodėl esame laisvi“ (0)

laisves gyneju susitikimas_lrs.lt

Šiandien, sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko tradicinis Lietuvos valstybės gynėjų susitikimas. Renginio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Prieš 24-rius metus, gindami parlamentą ir Televizijos bokštą, Jūs apgynėte svarbiausia: Lietuvos ryžtą – 1990 metų Kovo 11-osios ir vėlesnius Aukščiausiosios Tarybos nutarimus, nulėmusius pirmuosius atkurtos valstybės žingsnius. Jūs pastūmėjote Lietuvą eiti dar toliau – laisvu – Europos keliu. Pastarųjų metų įvykiai Ukrainoje tik patvirtino šį teisingą mūsų apsisprendimą“, – pažymėjo Seimo Pirmininko Skaityti toliau

V. Rubavičius. Liūdžiu ir užjaučiu, tačiau „Je ne suis pas Charlie“ (53)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pasibaisėtinas ir šaltakraujis prancūzų satyrinio tabloido Charlie Hebdo redakcijos darbuotojų išžudymas sukrėtė Europą. Įvairių šalių žmonės reiškia užuojautą Prancūzijai ir žuvusiųjų artimiesiems, plinta spontaniškos solidarumo su laisvą žodį ginančia žiniasklaida demonstracijos. Į gatves ir aikštes išeinantys žmonės sako, kad teroristai jų neįbaugins. Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybės, taip pat Europos Sąjungos Parlamentas rengia skubius pasitarimus, kad būtų nusakytos aiškios kovos su terorizmu, taip pat ir naujos imigracijos politikos gairės. Kad ir kaip liūdėtume, būtina ir bandyti pasiaiškinti jei ne šio baisaus nusikaltimo priežastis, tai bent aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip skatina islamistinės ideologijos, islamistinio ekstremizmo ir terorizmo plitimą Europoje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas (63)

kosmopolitai-m.kundroto-nuotr

Prasideda antimusulmoniška kampanija. Dalis lietuvių žvelgia rusų akimis, remdami juos kovoje su užgrobtų musulmoniškų šalių patriotais. Dalis – prancūzų ir kitų vakariečių akimis, regėdami radikalių islamistų imigrantų siautėjimus. Jei žvelgsime lietuviškai – išvysime, kad mūsų šalyje jau nuo XIV a. gyvena musulmonai – totoriai. Kultūringi, integruoti, ištikimi Lietuvos patriotai. Lietuva daug kam galėtų būti pavyzdžiu, kaip suderinti įvairias tautines ir religines grupes darnioje visuomenėje. Deja, šiuo metu būtent mes griebiamės svetimų pavyzdžių ir ne visuomet – geriausių.

Naują antiislamizmo bangą sukėlė trečiadienio drama Prancūzijoje. Kas gi įvyko? Liberali ir kairuoliška Skaityti toliau

A. Rusteika. Laisvė ir aktyvizmas (1)

ToleruokŽmogaus Teisių Aktyvistas. Taip dabar pasirašinėjami straipsniai. Tarsi kokios pareigos ar mokslininko laipsnis. Ar kaip religinės bendruomenės pareigūno titulas. Tolerancija – šių dienų Dievas.

Visi, kurie burnoja prieš toleranciją, yra už diskriminaciją. O diskriminacija yra visuotinis blogis. Todėl netgi diskusija apie tolerancijos problematiką yra negalima, nes tai diskriminacijos pateisinimas ir įteisinimas. Kaip viduramžiais, kai paabejojimai dėl Dievo buvo persekiojami inkvizicijos ir pašalinti iš viešosios kalbėsenos.

Visi Aktyvistų oponentai iš anksto pastatomi į padėtį, kurioje bet kokiu atveju yra neteisūs. Nes atstovauja ne šiaip kitą nuomonę, o blogį iš principo. Velnią. Taip labai paprastai tampama visada teisiu nugalėtoju. Skaityti toliau

2014 m. Laisvės premija skirta Lenkijos disidentui A. Michnikui (2)

Adamas Michnikas_lt.wikipedija.org

Seimas 2014 m. Laisvės premiją skyrė Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių ir pažangiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą.

Už tai numatantį nutarimą „Dėl 2014 metų Laisvės premijos paskyrimo Adamui Michnikui“ (projektas Nr. XIIP-2521)  vieningai balsavo visi 80 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Skaityti toliau

2014 m. Laisvės premiją siūloma skirti Lenkijos disidentui A. Michnikui (5)

Laisvės premija | Kaunas.lt nuotr.

Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2014 m. Laisvės premiją skirti Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių ir pažangiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą. Skaityti toliau