Žymos archyvas: kūrėjas

Kino operatorius Jonas Gricius švenčia garbingą jubiliejų (0)

Legendinis kino kūrėjas Jonas Gricius | Alkas.lt

Rugpjūčio 5 d., sekmadienį, legendiniam kino kūrėjui Jonui Griciui sukako garbingas amžius. Šią dieną, žinomas žmogus mini savo 90-ąjį jubiliejų.

Jonas Gricius (g. 1928 m. rugpjūčio 5 d.), gerai pažįstamas kaip legendinis kino kūrėjas, operatorius, prisidėjo prie itin daug lietuviškų fimų kūrybos. Per 43 savo karjeros metus, jis dalyvavo (padėjo kurti arba kūrė pats) net 25 filmų kūryboje. Skaityti toliau

Kultūros ministerija skelbia kvietimą meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statusui gauti (0)

lrkm.lt nuotr.

Kultūros ministerija skelbia kvietimą teikti prašymus meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statusui gauti.

Dokumentai, meno kūrėjo statusui ar meno kūrėjų organizacijos statusui gauti, siunčiami paštu arba pristatomi į Kultūros ministeriją 2018 m. liepos 23 d. – rugpjūčio 27 d. (imtinai).

Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo ir panaikinimo pagrindus ir tvarką, teisę į valstybės paramą, Meno kūrėjų organizacijų asociacijos funkcijas ir teises Skaityti toliau

Skulptorius A. Bosas: istorija ir dailininkas – dailininko istorija (0)

Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“ | J. Karosaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Balandžio 12 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvo atidaryta retrospektyvinė skulptoriaus Algirdo Boso mažosios plastikos ir medalių paroda. Ekspozicija pristatoma kaip vienas iš muziejaus inicijuotų tęstinės serijos „Istorija ir dailininkas“ renginių, kuriame akcentuojamas modernių menininkų santykis su istorinio naratyvo siužetais ir jų interpretacijomis.

Algirdas Bosas – jau beveik penkis dešimtmečius kuriantis Lietuvos menininkas. Jo moderni meninė raiška, atsispindinti tiek abstrakčiose kompozicijose, Skaityti toliau

Prezidentė sugrąžino Lietuvos pilietybę jos atsisakiusiam menininkui Žilvinui Kempinui (5)

Žilvinas Kempinas | feisbuko nuotr.

Balandžio 23 d. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančiam menininkui, priėmusiam JAV pilietybę ir atsisakiusiam Lietuvos pilietybės, Žilvinui Kempinui išsaugojo ir  Lietuvos Respublikos pilietybę.

„Sprendimas priimtas vadovaujantis Pilietybės įstatymu ir atsižvelgus į Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją. Pilietybės reikalų komisijos vertinimu, Ž. Kempino veikla laikytina ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei“, – rašoma Prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Skaityti toliau

Čiurlionio namuose filosofas N. Milerius kalbins kino režisierių A. Stonį (0)

Audrius Stonys | rengėjų nuotr.

Balandžio 17 dieną 18 valandą Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius) įvyks pirmasis susitikimų su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais ciklo vakaras. Filosofas Nerijus Milerius kalbins kino režisierių Audrių Stonį. Šiuo susitikimu M. K. Čiurlionio namai pradeda pokalbių – susitikimų ciklą „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai svečiuose pas Čiurlionį su filosofu Nerijumi Mileriumi“.

Režisieriaus A. Stonio dokumentiniai filmai yra apdovanoti 19-oje tarptautinių festivalių, Skaityti toliau

Režisierius Vincas Sruoginis: apie Sausio 13-ąją noriu papasakoti iš Amerikos lietuvio perspektyvos (0)

Vincas Sruoginis Parlamente | Asmeninio albumo nuotr.

Filmo „Nematomas frontas“ kūrėjas V. Sruoginis sugrįžo į Lietuvą po dvejų metų pertraukos su naujo filmo scenarijumi toliau rinkti jam medžiagos. Dalyvavo renginiuose Sausio 13-ajai atminti ir susitiko su to meto įvykių liudininkais ir dalyviais.

„Yra visiems žinomų ir užfiksuotų dalykų, tokių kaip tankai, kareiviai, užgrobta televizijos studija, o aš savo scenarijui ieškau to, kas liko „už kadro“. Pavyzdžiui, iš vienos moters išgirdau, kad tą šeštadienį visą dieną veikė dienos centras, kuriame vaikus prižiūrėjo savanoriai. Vaikus tų tėvų, kurie ėjo ginti Parlamento ir televizijos bokšto. Mane, kaip tėvą, šis pasakojimas pribloškė. Skaityti toliau

Senosios Armėnijos skambesys XXI amžiuje (0)

Senosios Armėnijos skambesys XXI amžiuje | GM Gyvai nuotr.

Gruodžio 15 d., Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniuje ir gruodžio 16 d., VDU Didžiojoje salėje, Kaune, koncertuos tarp Rytų ir Vakarų, praeities ir modernumo, minimalizmo bei kompleksiškumo balansuojantis kolektyvas – Armėnijos ansamblis „Naghash Ensemble“, kuris yra išskirtinis pavyzdys, jog praėjus net pusei tūkstantmečio mūsų protėvių tekstai yra gyvi.

Išties savo veiklai atsidavę žmonės niekur nedingsta ir nepasimiršta – lyg būdami čia, mus įkvepia bei nurodo veiklos kryptį. „Naghash Ensemble“ – tai it varpeliai skambantys Skaityti toliau

Menų „nobelio“ premija paskirta smuikininkui Gidonui Kremeriui (video) (0)

apdovanojimo-ceremonija-gidonas-kremeris_the-japan-art-association-nuotr

Spalio 18 d. Japonijoje išdalyti „Praemium Imperiale“ apdovanojimai iškiliems pasaulio menininkams. Šiuo prestižiniu prizu, meno pasaulyje prilyginamu Nobelio premijai, šiemet buvo apdovanotas smuikininkas – 69 metų Gidonas Kremeris, Baltijos šalių kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ įkūrėjas.

Nuo 1989 metų „Praemium Imperiale“ kasmet skiriama dailininkui, skulptoriui, architektui, muzikui, kino arba teatro kūrėjui ir jaunam menininkui. Skaityti toliau

Vieša S. Trilupaitytės paskaita „Kiekvienas yra menininkas?” (0)

iliustracija1

2016 m. vasario 4 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks menotyrininkės, kultūros politikos tyrinėtojos dr. Skaidros Trilupaitytės vieša paskaita „Kiekvienas yra menininkas? Kelios pastabos apie reliatyviąją kūrybiškumo sampratą“.

Kūrybos sąvoka įsitvirtino kasdieniniame gyvenime, organizacijų teorijose, vadybinėje literatūroje, edukacijoje, kultūros politikoje ir t. t. Todėl kūrybiškumą apibrėžti nėra lengva ir vienoje disciplinoje (pvz., ekonomikoje); netgi psichologijoje vargiai rasime vieningą sutarimą, Skaityti toliau

Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas L. Telksnys: Ateityje robotus maitins žmogaus šiluma (0)

Laimutis Telksnys.Jono Petronio nuotr

Ateityje žmones padės gydyti maži, beveik nematomi nanorobotai – pavyzdžiui, juos švirkštu įleidus į kūną, kraujagysles bus galima valyti nuo sklerozės padarinių. Ateis taip vadinama nanorobotų era – elektronikai ir toliau tobulėjant, mažėjant, jos maitinimui reikalaujant vis mažiau elektros, tokios prognozės yra visai realios. Tokius spėjimus pateikia akademikas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys Laimutis Telksnys. Skaityti toliau

Vyks nepaprasto kūrybinio likimo ukrainiečių režisieriaus V. Gresiaus kūrybos vakaras (0)

Viktor Gresius_kinosajunga.lt

Gruodžio 10 d. 18:00 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje vyks susitikimas su nepaprasto kūrybinio likimo režisieriumi iš Ukrainos Viktoru Gresiu, kurio režisūrinis debiutas – trumpametražis vaidybinis filmas apie karą „Kas mirs šiandien?“ (1967) – daugiau kaip 40 metų pradūlėjo Kijevo A. Dovženkos kino studijos archyvuose, pažymėtas grifu „rodyti draudžiama“.

Subyrėjo Sovietų Sąjunga, keitėsi kino studijos direktoriai, Ukrainos prezidentai, praūžė oranžinė revoliucija, tačiau  šis drąsus kino debiutas, Skaityti toliau

R. Balkutė. Indėno šokis ir daina Kūrėjui, Saulei, Vėjui, Dvasioms (nuotraukos) (2)

Indeno apeiga | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Tęsiu pasakojimą apie kultūrines apeigas ir religinius ritualus, kuriuos kiekvieną rytą atlikdavo Tarptautinės dvasinių vadovų konferencijos ir sueigos (International Conference and Gathering of Elders) dalyviai Maisoro mieste Ganapačio Sačičidanandos ašrame (Šri Ganapati Sachchidananda Ashram). Konferencijos dalyviai ne tik stebėjo, bet ir patys buvo tų apeigų dalyviai. Jie ne tik susipažino su įvairių tautų papročiais, šių apeigų metu visi pagerbė savuosius dievus, meldė laimės, meilės, sėkmės sau ir savo šeimoms, vienybės tautoms, visuotinės gerovės ir taikos Žemėje. Skaityti toliau

Šiauliuose kviečia A. F. Steponavičiaus paroda „Negaliu, kad medis tylėtų“ (0)

Aleksas Feliksas Steponavičius (1949 06 04 - 2013 04 01) | facebook.com nuotr.

Liepos 10 d. (ketvirtadienį) 17 val. Šiaulių dailės galerijoje vyks  Alekso Felikso Steponavičiaus parodos „Negaliu, kad medis tylėtų“ atidarymas. Paroda veiks iki rugpjūčio 9 d.

Aleksas Feliksas Steponavičius (1949 06 04 – 2013 04 01) buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos, meno kūrėjų asociacijos narys. 2004-aisiais metais jam suteiktas Šiaulių miesto metų tautodailininko vardas, apdovanotas kultūros ir meno premija. Aleksas Feliksas Steponavičius dalyvavo daugiau kaip penkiasdešimtyje parodų, surengė šešias personalines parodas.

A. F. Steponavičius gimė Ožkėnų kaime, Šiaulių rajone, kur gyveno kelios Steponavičių kartos: proproseneliai Amilė ir Liudvikas, proseneliai Marijona ir Feliksas, seneliai Teodora ir Kazys, susilaukę 12-kos vaikų. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau

R.Keturakis: „Premijos ir apdovanojimai mane gąsdina“ (0)

Robertas Keturakis

Vasario 14 d., penktadienį, ne kartą įvertintas už nuopelnus literatūrai, menui bei visuomenei poetas Robertas Keturakis pasidabins ir Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro regalijomis.

Kūrėjas, vengiantis kompiuterių ir mobiliųjų telefonų, nesureikšminantis apdovanojimų, namiškių švelniai pramintas „debesų žmogumi“ – taip pirmiausia norėtųsi pristatyti poetą, rašytoją, redaktorių, vertėją Robertą Keturakį. Skaityti toliau

Vydūno draugija kviečia paminklą Vydūnui statyti visiems kartu (2)

Vyduno paminlo statymo plakatasLikus nepilniems penkeriems metams iki žymaus Kūrėjo Vilhelmo Storosto (1868- 1953), gimimo 150-mečio (2018 m. kovo 22 d.), Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyrius pasiūlė statyti Vydūnui paminklą Klaipėdoje, numatomoje rekonstruoti Atgimimo aikštėje.

Iškilus kūrėjas ir mąstytojas Vydūnas, viena iš pačių ryškiausių Tautai ir Valstybei nusipelnusių asmenybių, yra vertas ne mažesnio pagerbimo kaip M.Mažvydas, K.Donelaitis, A.Baranauskas, M.K.Čiurlionis, J.Basanavičius, Maironis, I.Simonaitytė ar kitas panašaus masto Kūrėjas. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą ? (2)

Vacys Bagdonavičius | lt.wikipedija.org nuotr.

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas pasiuntė sveikinimo laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame mąstytojas išreiškė tikėjimą tuo, kad „Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui“ – „būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“. Vydūnui atrodė, jog greitai ateis ta diena, kai pasijausime esą „dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai“.

Mąstytojas įžvelgė priespaudų nuvargintoje, karo dar labiau nuskurdintoje Lietuvoje tebesant pakankamai daug „jaunatvės pasitikėjimo ir jaunatvės galių“ ir buvo įsitikinęs, kad „Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato“ [1]. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje (0)

Vydūnas

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią nepriklausomą Lietuvą, ta proga 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas nusiuntė laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame yra tokia frazė: “Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui” (cituojama iš 8, 423).Paimta iš konteksto, toji frazė gali skambėti pretenzingai ir perdėm mesianistiškai bei kelti ne itin geras asociacijas su pretenzijomis tų režimų, kurių vienas anksčiau kaip po dešimtmečio (praėjus nuo tų Vydūno pasakytų žodžių) jau rodė savo kruvinus nagus, o kitas intensyviai ruošėsi savo grobuoniškam skrydžiui. Tie režimai nemažą pasaulio dalį netrukus užvaldys (laimei, ne amžiams) gerai žinomais metodais. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija (2)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė. Tai, kas sudaro jo esmę, t.y. žmoniškumas, yra ypatingo ryškumo dieviškosios būties apraiška pasaulyje. „Tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“[1], – teigia mąstytojas. Tiesa, ne tik žmogus, bet ir visas pasaulis yra Dievo emanacija. Iš Jo (Dievo) jis (pasaulis) kyla, Jame būna, į Jį grįžta. Viskas, kas pasaulyje dedasi, yra tąsa nenutrūkstančio dieviškojo veikimo, kuris sąlygiškai pasibaigs, kai tuo pasauliu tapusi ir begalinę įvairovę įgavusi dieviškoji substancija vėl grįš į grynosios dvasios, nedalomos vienovės būvį. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje (4)

Vydūnas

Vydūną galima būtų pavadinti mūsų tautoje užgimusiu žmoniškumo apaštalu. Kaip jis pats yra sakęs, svarbiausias jo gyvenimo siekis buvo „būti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinti“. Tasai siekis, galima sakyti, buvo būtiškasis šios taurios asmenybės spręstas uždavinys, kurį atliko tiesiog kaip religinę priedermę.

Visa tai, ką Vydūnas padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą. Jau kiekvienas atskiras šio reiškinio komponentas yra pakankamai didelis ir reikšmingas indėlis į kurią nors kultūros sritį, į jos raidą. Skaityti toliau

Vytauto Landsbergio jubiliejaus proga atstovybėje Briuselyje surengtas džiazo vakaras (1)

urm.lt nuotr.

Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje spalio 17-ąją surengė vakarą „Laisvės džiazo improvizacijos“, skirtą pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Europos Parlamento nario, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, profesoriaus Vytauto Landsbergio 80-osioms gimimo metinėms.

Lietuvos diplomatinės tarnybos vardu jubiliatą sveikino užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius ir nuolatinis Lietuvos atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis, Vyriausybės – socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Belgijos lietuvių bendruomenės – jos pirmininkas Arnoldas Pranckevičius. Skaityti toliau

T. Dirgėla. Ir vėtytas, ir mėtytas Antanas Strazdas-Strazdelis (3)

Antanas Strazdas-Strazdelis

Šventas Raštas sako: Qui invenit sapientiam, invenit thesaurum [kas išmintingas, tas ir turtingas]. Gerbiu tą brangų turtą, o žinodamas, kad jį galima įsigyti tiktai skaitant knygas, nuo pareigų atliekamą laiką paskiriu literatūrai. Ji parodo pasaulio menkumą ir tiesos kelią, ji pasaldina kartybes, kurių patiriu šioje ašarų pakalnėje, ji sustiprina manyje viltį sulaukti atpildo už tas skriaudas ir persekiojimus, kuriuos tenka iškęsti. Literatūra išmokė mylėti artimuosius, apšvietė paskendusius tamsybėse, tai jos nuopelnas…
Antanas Strazdas, 1819 m. 

Šis žmogus – vienas tų, kurie davė pradžią pasaulietinei lietuvių poezijai, o Strazdo 1814 m. išleistas poezijos rinkinys „Giesmės svietiškos ir šventos“ Skaityti toliau