Žymos archyvas: Kraštotyrininkų Ramuva

Lietuvos Romuva šiuos metus paskyrė Krivio Jauniaus atminimui (nuotraukos) (0)

Krivis Jaunius Jorės šventėje atlieka romuvių įšventimo apeigą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus (1939-2014) gimimo 80 metį ir Kraštotyrininkų ramuvos 50-metį kovo pradžioje paminėjusi  Senojo baltų tikėjimo bendrija „Romuva“ 2019-uosius metus paskelbė Krivio Jauniaus metais.

„Šiais metais mūsų šventėse ir renginiuose bus minimas  Krivis Jaunius ir Jo nuveikti darbai Romuvai ir Lietuvai“, – sakė Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Minėjime susirinkusiems pirmą kartą buvo parodytas 2011 m. prof. dr. Ainės Ramonaitės įrašytas vaizdo pokalbis su Jonu Trinkūnu. Renginyje dalyvavo ir prisiminimais apie Krivį Jaunių dalijosi jo

Skaityti toliau

Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus (2)

Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė | Asmeninė nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.

– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau

Pradedamas Tyrulių pelkės tvarkymo projektas (2)

Didysis baublys | paukstis.lt nuotr.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriu UAB „Didysis Tyrulis” pradeda įgyvendinti keturių metų trukmės Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo „LIFE+” finansuojamą Tyrulių pelkės atkūrimo projektą „Lietuvos eksploatuotų durpynų atkūrimas, Tyrulių pelkės paukščių apsaugai svarbios teritorijos tvarkymo pavyzdžiu” (angl. Demonstrative restoration of the Tyruliai bog as a part of the initiative of the re-wetting of Lithuanian peatlands). Projektą taip pat finansuoja Aplinkos ministerija naudodama Lietuvos Respublikos specialios programos lėšas. Skaityti toliau

V. Mačiekus: Gy­ve­ni­mas kraš­to­ty­ros eks­pe­di­ci­jų rit­mu (1)

Venantas Mačiekus | D.Červokienės nuotr.

Vals­ty­bi­nės Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus pre­mi­jos lau­re­a­tas Ve­nan­tas Ma­čie­kus gy­ve­ni­mo ne­įsi­vaiz­duo­ja be kraš­to­ty­ros eks­pe­di­ci­jų – joms per atos­to­gas ran­da lai­ko jau be­veik pus­šim­tį me­tų. Pa­sak šio Ro­kiš­kio kraš­to gar­bės pi­lie­čio, jos lei­džia pa­žin­ti kraš­to dva­sią, tik­rą­ją is­to­ri­ją, kar­tu su se­nai­siais žmo­nė­mis ją emo­ciš­kai iš­gy­ven­ti. Žy­mu­sis kraš­to­ty­ri­nin­kas jau yra su­da­ręs ir pa­ren­gęs de­v­y­nias se­ri­jos „Lie­tu­vos vals­čiai“ mo­no­gra­fi­jas, pa­sa­ko­jan­čias apie Sin­tau­tus ir Žvirgž­dai­čius, Pa­ne­mu­nė­lį (du to­mai), Ža­ga­rę, Obe­lius ir Kriau­nas, Pla­te­lius, Tau­rag­nus, Žio­biš­kį, Šir­vin­tas, Vep­rius, ir dar ren­gia sep­ty­nias mo­nog­ra­fi­jas. Šie­met, kaip ir kas­met, da­ly­va­vo eks­pe­di­ci­jo­se, be to, va­do­va­vo eks­pe­di­ci­jai po Pa­ne­mu­nį gim­ta­ja­me Ro­kiš­kio ra­jo­ne. Skaityti toliau

M.Nargėlaitė. Senosios Ilgės Labanoro girioje. Arba Vėlinių šventė protėvių dvasią prisimenant (3)

Ilgės Labanoro girioje | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ar kada pagalvojote, kad eidami Labanoro giria žengiate ant kažkieno kapo? Per visą Labanoro girią dešimtis kilometrų driekiasi Rytų Lietuvos pilkapynas, tačiau tą pastebėti gali tik įgudusi akis, nes senieji lietuvių protėviai kapų nepuošdavo gėlėmis ir antkapiniais paminklais. Didžiausias monumentas buvo virš kapo supilta kalva. Antkapiniai paminklai sutrūnija, gėlės nuvysta ir atminties nelieka, o šios kalvos iki šiol puikiai regimos, lyg kokia milžino ranka miške būtų stačiusi smėlio pilis. Spalio 20 d. prisimindama protėvius Lietuvos jaunimo ramuva senoviniu papročiu paminėjo Vėlinių (Ilgių) šventę ir po daugelio šimtmečių senąjį kapinyną vėl nutvieskė laužų šviesa. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Studentų ramuva kelia Lietuvą (18)

Valdas Rutkūnas

Studentija visais laikais susijusi su jaunystės veržlumu, žinių troškimu, naujų iššūkių kėlimu ir ryžtu. Tai yra viena svarbiausių visuomenės dalių, rodanti, kuria linkme eina šalis, koks gyvenimas mūsų laukia ateityje. Kartu negalima būtų pasakyti, kad tai pati išmintingiausia tautos dalis, nes jaunystė susijusi ir su ieškojimais bei klystkeliais.

Pasaulio istorijoje yra nemažai liūdnų pavyzdžių, kaip jaunimo judėjimai pasitarnaudavo griovimui, smurtui ir fanatizmui. Kinų studentai chunveibinai prieš kelis dešimtmečius tarnavo komunistiniam režimui ir beveik sugriovė senąją kinų kultūrą; Afganistano studentai talibai įvedė fudamentalistinį islamo režimą. Skaityti toliau

Atkuriama VU kraštotyrininkų ramuva (2)

www.alkas.lt

Pirmadienį, kovo 7 d., Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose K3 auditorijoje 18.00 valandą bus atkurta VU kraštotyrininkų ramuva. Organizacija, sovietmečiu vienijusi kelis tūkstančius žmonių, pradėjusi Rasos šventės tradiciją Kernavėje, visa jėga įsiliejusi į Sąjūdį ir saugojusi tautinį palikimą atgyja naujomis aplinkybėmis. Sovietinis internacionalizmas kažkuo primena šių laikų globalizmą ir yra lygiai pavojingas etninei kultūrai. Rūpindamiesi ja, senieji ramuviečiai kviečia dabartinius studentus vienytis po ramuvos vėliava ir atgaivinti etnokultūros puoselėjimo tradiciją visoje Lietuvoje. Skaityti toliau