Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių Juozas Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.
Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas (Nr. XIIIP-4994(2) balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 1 parlamentaras. Skaityti toliau
Vasario 20 d., ketvirtadienį, 14 val., Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius), vyks drabužių kūrėjo Giedriaus Paulausko parodos „Laisvės kariai“ pristatymas. Tai šešerius metus trukęs istorinis dizaino tyrimas ir jo rezultatai: atkurta partizanų uniforma ir simbolika. Parodos atidarymas lankytojams vyks vasario 20 d., 18 val.
Pristatyme dalyvaus: Skaityti toliau
Kitą savaitę, Lukiškių aikštėje, skulptorius Andrius Labašauskas žada pastatyti skulptūros „Laisvės kalva“ dalis. Du segmentai leis pamatyti mažą dalį visos būsimos Laisvės kalvos, skirtos įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Dvi savaites aikštėje stovėsiantis maketas ekspertams ir vilniečiams leis įvertinti bendrą projekto vaizdą, taip pat ir pačiam autoriui leis atsakyti į iškilusius profesinius klausimus.
„Testuosime mastelį, žiūrėsime, kaip skulptūra įsilieja į aikštės, erdvę ir tikimės teigiamos vilniečių reakcijos. Skaityti toliau
Žemaičių apygardos Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius gimė 1920 metais Rupiekių kaime, Sedos valsčiuje, Mažeikių apskrityje, valstiečių šeimoje.
1946 m. sausio mėn. NKGB jį sulaikė, užverbavo, suteikė slapyvardį „Inkaras“ ir paleido. Saugumui jis nedirbo, pasitraukė į pogrindį ir kovojo beveik 7-erius metus.
Žemalės miške 1946 metais įstojo į Petrausko – „Majoro“ būrį, davė priesaiką ir tapo partizanu „Spartuku“, vėliau – „Lendrūnu“, „Bajoru“. Skaityti toliau
Vladas Terleckas, parašydamas knygas „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ ir „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“ tartum pastatė paminklus Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui. Pirmoje knygoje perteikiama 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos istorija, pasakojanti apie ūkio, kultūros pasiekimus, gražiausią fenomeną – tautinės mokyklos kūrimą ir jos tautinio modelio aprobacijos laikotarpį, valstybingumo praradimą, žmogžudiškas okupacijas. Skaityti toliau
Lapkričio 29–ąją, minint Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos signataro, Ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago žuvimo dieną, Varėnoje bus įteiktas pirmasis Varėnos rajono savivaldybės įsteigtas A. Ramanausko-Vanago apdovanojimas. Pagerbiant šio legendinio pietų Lietuvos partizanų vado asmenybę, apdovanojimą š.m. rugpjūčio 28 d. įsteigė Varėnos rajono savivaldybės taryba. A. Ramanauskas-Vanagas savo partizaninės kovos kelią pradėjo ir didžiąją jo dalį praėjo Varėnos krašte. Skaityti toliau
Rugpjūčio 31 dieną, Lukiškių aikštėje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino, jog „jaučia alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie dabartį ir ateitį, o apie praeitį, sakė, jog paliktų aikštę gyvą, kad žmonės joje galėtų džiaugtis, žaisti. Tokiu būdu, manau, Prezidentė faktiškai pritarė Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangoms paneigti Seimo nutarimu įtvirtintą Lukiškių aikštės kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su laisvės kovų memorialiniais akcentais statusą ir paversti ją vien tik pramogų, poilsio, triukšmingų renginių ir pasilinksminimų arena. Skaityti toliau
Didžiąją ir svarbiausią savo dokumentų dalį KGB išsivežė į Rusiją, tačiau ir iš likusių galima atsekti KGB ir kitų sovietų jėgos struktūrų bandymus pasipriešinti laisvės sąjūdžiui. Visus dvejus atgimimo metus prievartos grėsmė buvo visai šalia Sąjūdžio ir galiausiai prasiveržė praėjus metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
„Legali opozicija“
Jei LSSR KGB vadovybė Lietuvos laisvės lygą labai aiškiai vertino Skaityti toliau
Pažymint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei prisimenant 1948 metais vykusius didžiausius Lietuvos žmonių trėmimus, su Kauno Milikonių progimnazijos pradinukų būriu, vadovaujamu iškilios mokytojos kraštotyrininkės Jūratės Valatavičienės, nuvykome į Vilniaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, anksčiau vadintą Genocido aukų muziejumi ir į Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą.
Prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus stabtelėjome prie skulptoriaus Jono Jagėlos sukurto obelisko, kuris tremtinių brolijos „Laptaviečiai“ ir Jakutijos lietuvių bendrijos iniciatyva Skaityti toliau
Vasario 9 d., penktadienį, Seime, rengiama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta apskritojo stalo diskusija – „Vieni iš daugelio: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų indėlis kuriant Lietuvos Respubliką“.
Renginys vyks Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai), pradžia – 11 val.
Diskusijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Skaityti toliau
Kovotojų už Lietuvos Laisvę atminimo įamžinimas Lukiškių aikštėje netikėtai atskleidė ne tik skirtingus įsivaizdavimus, kaip turėtų atrodyti pats „įamžinimas“, bet ir kaip iškreiptai gali būti suprastas „šiuolaikiškumas“ ar kas yra valstybė ir jos sostinė.
Besidomintieji istorija galėtų išvardinti mažiausiai 5 senąsias Lietuvos sostines: Voruta, Naugardukas, Kernavė, Trakai, Vilnius. Viduramžiais sostinė būdavo ten, kur gyvendavo valdovas. Nuo XIII amžiaus Vilnius pradeda formuotis kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, tuo palaipsniui įgaudamas pastovios Lietuvos valstybės sostinės statusą. Skaityti toliau
Gegužės 24 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų komisija susipažino su Vyčio paminklo projekto Lukiškių aikštėje įgyvendinimo klausimais.
Posėdyje dalyvavęs Vyčio paramos fondo pavaduotojas Vilius Kavaliauskas padėkojo komisijos nariams už išsakytą nuomonę ir Seime inicijuotą rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, kuri buvo priimta 2017 m. gegužės 2 d., tačiau dar nepanaikino iškylančių nesklandumų. Nerandama bendros kalbos su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija. Be to, iš atnaujintos „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos“, buvo apskritai išbrauktas Lukiškių aikštės sutvarkymo planas. Skaityti toliau
