Žymos archyvas: Kęstutis Skrupskelis

K. Skrupskelis. Ar paminklai vien šventiesiems? (8)

Europa 1939-1945 m.

Ieškantys antisemitizmo Berlyno Lietuvių aktyvistų fronto veikloje turėtų savęs paklausti, kodėl jų taikinyje Kazys Škirpa, o ne, pavyzdžiui, Bronys Raila, vienas iš svarbesnių LAFo veikėjų?

Škirpa buvo liaudininkas, būtent, priklausė partijai, kuri nuo dvidešimto amžiaus pradžios, kada jie liaudininkais dar nesivadino ir nebuvo partija, dažnai ir aštriai kritikavo antisemitizmą. 1918-1919 metais Škirpa Vilniuje užėmė karo komendanto padėjėjo pareigas. Iš to laikotarpio žinomi keli jo rašiniai. Jie nepalieka abejonės, kad žydai, jo supratimu, Skaityti toliau

Alpinistas K. Skrupskelis: Lietuviai šiemet stebino pasiekimais alpinizme (0)

DSC_3872-2400

Nors Lietuvoje kalnų ar uolų nėra, tačiau lietuviai aktyviai domisi alpinizmu, kalnų turizmu ir turi kuo pasigirti. Deja, šiemet neišvengta skaudaus praradimo – kalnuose žuvo Saulius Saikauskas. Drauge su juo kopęs ir vos išgyvenęs alpinistas, neseniai Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentu išrinktas Kęstutis Skrupskelis savo pomėgio atsisakyti neketina ir vardija kolegų žygdarbius.

Jis pasakoja apie aukštus šių metų šalies alpinistų pasiekimus, išmoktas kalnų pamokas ir pataria, ką daryti, norintiems save išmėginti kalnuose. Skaityti toliau

Kuo Lietuvai ir užsieniui svarbus prezidentas K. Grinius? (0)

prezidentas-k-grinius_lnb-lt

Dr. Kazys Grinius buvo iškilus XIX–XX a. visuomenės ir kultūros veikėjas, politikas. Nuveikęs daugybę prasmingų darbų, labiausiai lietuvių atmintyje K. Grinius įsirėžė kaip trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas. Tačiau kuo svarų indėlį į Lietuvos istoriją įnešęs politikas svarbus šiuolaikinei visuomenei? Kiek jis įdomus bei žinomas ir užsienyje, ne tik Lietuvai?

Šia tema mintimis dalijasi filosofas ir istorikas, Pietų Karolinos (JAV) universiteto profesorius Kęstutis Skrupskelis, anglų kalba rašantis knygą apie K. Grinių. K. Skrupskelį kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis Skaityti toliau

E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų (6)

E.Aleksandravicius_vdu.lt

Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. Lietuva kartu su daugeliu išsivadavusių pokomunistinių šalių 1990-uosius pasitiko su viltimi, kad greitai vietoj Homo sovieticus visuomenėje įsitvirtins naujo dvasingumo, laisvės ir intelektualumo prikeltas individas. Juk tuomet ne vienas įsivaizdavo, jog esame dvasingi, o mums stinga tik Vakarų demokratijose susikaupusios daiktiškos gerovės.

Skaityti toliau

Vytauto Didžiojo universitetas švęs atkūrimo 25-metį (0)

Garbės daktaro regalijos | VDU.lt nuotr.

Balandžio 25 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitetas švęs atkūrimo 25-mečio sukaktį – tai bus svarbiausias šiai progai skirto ciklo renginys. Dviems iškiliems profesoriams – Rimui Kalvaičiui ir Kęstučiui Skrupskeliui – VDU didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas) 11 val. bus įteiktos garbės daktaro regalijos, o 16 val. didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks šventinės iškilmės bendruomenės nariams, draugams, partneriams ir bičiuliams. Skaityti toliau

Kodėl Lietuvoje išnyko lašišos? (0)

Lašiša (Salmo salar)

Prieš pusamžį Baltijos lašišų nerštavietės buvo gerokai gausesnės nei šiandien. Per visą laikotarpį mūsų vandenyse šių žuvų populiaciją sumažėjo iki 40 proc., o 1981 m. jūrinė lašiša buvo įtraukta į Lietuvos TSRS Raudonąją knygą. Nors ir buvo imtasi specialių priemonių apsaugoti nykstantį Atlantinės lašišos porūšį, atkurti buvusios populiacijos nepavyko.

Pastačius Kauno hidroelektrinę, 25 m aukščio Nemuno upės patvanka tapo neįveikiamu barjeru migruojančioms žuvims, jų tarpe ir lašišoms. Skaityti toliau