Žymos archyvas: keiksmažodžiai

L.V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Įžanga

 „Begalinėje daugybėje atvejų  įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad,  kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie  rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą,  kaip naudingus pamokymus  jauniems,  pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau

Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į paskaitą apie lietuviškus keiksmus (0)

Dovilės Maknytės (Vilniaus senvagės gimnazija) piešinys

Spalio 20 d. 18 val. Vilniaus etninės kultūros centre (Pamėnkalnio g. 34) vėl vyks Etno ketvirtadienis. Šį kartą kviečiame į paskaitą, kurioje domėsimės senaisiais lietuviškais keiksmais. Paskaitą skaitys etnomuzikologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Lijana Šarkaitė-Viluma.

Kaip teigia pati lektorė, lietuviai nebuvo keikūnai, paprastai keiksmažodžiai išsprūsdavo supykus. Apie tai sužinome iš lietuvių tautosakos bei gyvosios tradicijos. Lietuviškuose keiksmažodžiuose susipina Skaityti toliau

P. R. Liubertaitė. Kiek daug prasčiokų! (3)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Vaikštau Vilniaus ir kitų miestų ar miestelių gatvėmis ir nuolat girdžiu lietuvišką ir nelietuvišką kalbėseną, užgriozdintą keiksmažodžiais. Jei prieš kokį dešimtmetį tai sukeldavo nuostabą, dabar tokia būsena seniai nebestebina, nes tampa visuotiniu reiškiniu. Tik pagalvoju: kiek daug prasčiokų, kurių graži išorė, bet supuvęs vidus.

Prasidėjo tas procesas atgavus Nepriklausomybę, kai laisvę imta suvokti be jokios atsakomybės, ir ji buvo pradėta tapatinti su anarchija. Toks kalbėjimo būdas turbūt išvešėjo ugdant prarastąją kartą, kurią augančią apleido tėvai, Skaityti toliau

V.Galindas. Kalbos pamoka su istoriniais intarpais (9)

Auskaras | nuotr. I.Gečaitės efoto.lt

Atgimimo pradžioje, kai tik tapome laisvi, ėmėme žiūrėti amerikietišką krepšinį, o modernūs sporto komentatoriai vis kalbėjo: „plejofai“, bet vėliau nustojo. Matyt, dėl garso „f“ nebuvimo lietuvių kalboje pavirto į „plejopai“, bet posovietinei žiūrovų ausiai antroji „p“ galėjo virsti garsu „b“, o tai labai nemandagu iš televizoriaus ekranų girdėti naujadarą su rusišku žodžiu. Iš viso tie komentatoriai yra originalūs: kai tik šneka apie amerikietišką krepšinį vis kartoja žodį „nebijai“, tik kažkodėl sukeičia garsus „n“ su „e“, sakydami „enbijai“.

Arba visai neseniai seimūnų kalboje gimęs naujadaras „atkatas“. Visi klauso, jaunimas nesupranta, o kalbininkai tyli, Skaityti toliau