Žymos archyvas: karūna

„Aktualioji istorija“: Kodėl iki šiol nerandame savo valdovų insignijų? (video) (2)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

1931 m., atidarius Karališkąją kriptą Vilniaus katedroje, buvo atrasti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio bei Žygimanto Augusto žmonų Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės palaikai su karūnomis ir kitomis insignijomis. Praeitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbėjomės apie tai, ar toje pačioje kriptoje nebuvo rasti ir nuslėpti Vytauto Didžiojo palaikai, o šioje laidoje Tomas Baranauskas ir Saulius Poderis toliau gilinasi į Karališkosios kriptos paslaptis.

Kur dingo valdovų insignijos? Kodėl jų neturime ir net neieškome, nors jos buvo žinomos Skaityti toliau

V. Jencius-Butautas. Istorijos ar žmonių slėpiniai? (20)

7 pav. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje, 1932 m. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo

Kada išvysime Dailės muziejaus restauruotas 1931 m. Katedroje rastas Lietuvos valdovų pomirtines karūnas? Kas ir kodėl jas slepia?

Mūsų valstybė, nors šiandien atrodanti kukliai dabartiniame Europos žemėlapyje, turi didingą praeitį. Likimas mus apdovanojo – turėjome tik vieną istorinį karalių – Mindaugą, tačiau savo istorinėje sostinėje Vilniuje 1931 m. atradome net trijų karalių palaikus. Kripta su LDK kunigaikščių ir Lenkijos karalių – Aleksandro Jogailaičio (mirė 1506 m.), Elžbietos Habsburgaitės (mirė 1545 m.) ir Barboros Radvilaitės (mirė 1551 m.) palaikais, nukentėjusiais nuo potvynio katedroje, buvo atrasta neišplėšta. Valdovų kaulus puošė karūnos, grandinėlės, žiedai… Skaityti toliau

S. Poderis. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje: nuo atradimo 1931 m. iki slėpimo 1939 m. (1)

7 pav. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje, 1932 m. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo

1931 m. ypač įsimintini Lietuvos ir Lenkijos istorijai. Tais metais įvyko vienas iš svarbiausių XX a. istorinių atradimų. Po tų metų pavasario potvynio nukentėjusioje nuo vandens Vilniaus katedroje buvo surasta „karalių“ kripta, kurioje oficialiais duomenimis neišplėšti per karus nuo XVII a. vidurio ilsėjosi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Aleksandro Jogailaičio, abiejų Žygimanto Augusto žmonų Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės palaikai [1]. Neoficialiais duomenimis greta karalių, šioje kriptoje, buvo atrasti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir jo pirmosios žmonos kunigaikštienės Onos palaikai [2]. Šiandien trijų 1931 m. kriptoje atrastų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Skaityti toliau

Trakų salos pilyje – paroda ir G.Kazimierėno paveikslo pristatymas (0)

trakai-numizmatikoje_parodaLiepos 26 d., penktadienį, 18 val. Trakų salos pilyje vyks parodos „Trakai numuzmatikoje“ atidarymas ir G.Kazimierėno paveikslo „Vytautas, laukiantis karūnos“ pristatymas. Renginys organizuojamas minint Trakų istorijos muziejaus įkūrimo 65 jubiliejų.

„Trakai – nedidelis, bet labai svarbus Lietuvos istorijai ir kultūrai miestas – yra gan plačiai atspindėtas medaliuose, ženkluose, žetonuose, plombose ir ženkliukuose, – pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Džiugu, kad daug faleristikos ir numizmatikos eksponatų, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo… (28)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Tai jokia fantazija: Lietuvos Karalystės Rūmai (LKR) egzistuoja. Rekvizituose galima rasti net jų adresą, telefoną, nuorodą Lietuvos monarchistų judėjimo (LMJ) svetainėje ir šios asociacijos prie Vilniaus miesto savivaldybės vadovo – LKR senato maršalo Stanislovo Švedarausko pavardę.

LKR buvo įkurta prieš keletą metų, o pernai lapkritį Vokietijos ambasados Vilniuje ir šios nevyriausybinės organizacijos pastangomis buvo surengtas kunigaikščio Inigo fon Uracho – Uracho hercogo Viurtenbergo grafo Fridriko Vihelmo fon Uracho (Frydrich Wilhelm von Urach) anūko – antrasis vizitas Lietuvoje.

Vizitas praėjo gana pompastiškai, ir LKR su „šimto dienų valdovo“ palikuonimi Signatarų namuose pasirašė pretendento į Lietuvos Karalystės sostą sutartį. Nuo pirmojo apsilankymo Lietuvoje 2009 m. save vadinantis Mindaugu II Skaityti toliau