Žymos archyvas: istoriniai šaltiniai

J. Galkus. Apie Vyčio pradžią ir vardą (15)

Vytis | lrkm.lt nuotr.

Nesu istorikas – mokslininkas, mano profesija dailininkas – mokytojas. Nuo jaunystės domėjausi Lietuvos istorija, tačiau neturiu kompetencijos atsakyti į man iškylančius klausimus.

Istorikės daktarės Ingės Lukšaitės straipsnį „Dėl žodžio „Vytis“ (paskelbtas žurnale „Mūsų praeitis“ Nr.1, 1990m.) perskaičiau kokiais 2007, ruošdamas spaudai knygą – albumą „Lietuvos Vytis“ (leidykla „Akademija“ knygą išleido 2009m.). Kadangi istorikės aptariama tema man buvo artima, straipsnis mane labai sudomino ir sukėlė nemažai minčių bei klausimų, bet tada mano pagrindinis rūpestis buvo ruošiama knyga ir visą kitą teko atidėti į šalį. Skaityti toliau

Genocido tyrimo centras laimėjo bylą dėl pažymos apie J. Noreiką (35)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Artūro Gočino (Arthuro Gochino) skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

Balandžio 1 dieną įvykusiame teismo posėdyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad pareiškėjo G. A. Gočino reikalavimas įpareigoti Centrą pakeisti Centro istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos yra netenkintinas. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Skaityti toliau

Filmas „Baltų gentys“: žiūrėti su vaikais nejauku (video) (5)

„Kūlgrinda“ atidarė istorinio filmo „Baltų gentys“ premjerą | rengėjų nuotr.

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas latvių sukurtas filmas „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Latvijos šimtmečiui dedikuotas 2018 metais pasirodęs filmas Latvijoje buvo labiausiai žiūrimas dokumentinis filmas. Klaipėdoje gi pirmąją premjeros dieną salė nebuvo pilna, baltų genčių istorijos žinovai filmą vertina kritiškai.

Filmą „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ sukūrė trys broliai Raitis, Lauris ir Marcis Abele.

„Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. Skaityti toliau

Vilniuje paminėtos pergalės Oršos mūšyje metines (0)

Oršos muūšo paminėjimas | A. Pliadžio nuotr., kam.lt

Rugsėjo 8 d. Vilniuje, ant Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, dar vadinamos Barbakanu, kalno, Lietuvos nacionalinis muziejus, Laisvės TV ir Lietuvos kariuomenė pakvietė vilniečius ir miesto svečius minėti Oršos mūšio pergalę. Prieš 505 metus tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenių įvykusios ir lietuvių pergale pasibaigusios legendinės kovos atminimui buvo surengta ginkluotės ekspozicija, diskusijos, koncertai, aidėjo senovinių pabūklų salvės ir specialūs fejerverkai.

„Oršos mūšis atskleidė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos Karalyste perspektyvas ir buvo reikšmingas karo

Skaityti toliau

Senovinė ugnies naktis kvies dar kartą prisiminti Baltijos šalių vienybę (0)

„Senovinės ugnies nakties“ šventė pajūryje | rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 31 d., paskutinį šio mėnesio šeštadienį, pajūryje ties Palanga bei Šventąja nušvis laužai – kurortas tradiciškai prisijungs prie Senovinės ugnies nakties renginių, o kartu visus, neabejingus istoriniams praeities įvykiams, pakvies į Baltijos kelio laužų sąšauką.

Tradicinis renginys – Senovinės ugnies naktis – šiais metais skirta ypatingam įvykiui paminėti – trijų Baltijos valstybių rugpjūčio 23-ąją minėtam Baltijos kelio 30-mečiui. Tad tarptautinės iniciatyvos rengėjai kviečia ne tik pabūti drauge, Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja Vidmanto Valiušaičio knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ (nuotraukos) (0)

Rengėjų nuotr.

Balandžio 16 d. 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) bus pristatyta nauja žinomo žurnalisto ir istorijos tyrinėtojo Vidmanto Valiušaičio pasikalbėjimų istorinėmis temomis su Amerikos lietuvių istoriku ir advokatu dr. Augustinu Idzeliu (1942-2018) knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių. Dr. Augustinas Idzelis ir Lietuvos okupacijų interpretavimo drama“.

„Augustinas turėjo didelį talentą pasakoti. Jo būtum galėjęs klausyti ir klausyti. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės (0)

Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

Balandžio 2 d. 17 val. Kauno tautinės kultūros namuose (A. Jakšto g. 18, Kaunas) vyks antroji Daivos Vaitkevičienės paskaita „Dangaus sodai“ iš paskaitų ciklo  „Durys į baltų dievų pasaulį“. 

Mitologė, hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais ir atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mitiniuose pasakojimuose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Paskaitų ciklas kaip iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (18)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje galimybė išvysti senus ir itin retus leidinius (0)

Advokato Jauniaus Gumbio senų ir retų knygų paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje | K. Stoškaus (LNM) nuotr.

Spalio 4 d., 16 val., Lietuvos nacionalinis muziejus, tęsdamas parodų ciklą „Muziejus ir kolekcininkas“, kviečia į parodos „Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“ ir ją lydinčios to paties pavadinimo knygos pristatymą.

Gumbio surinktų knygų kolekcija apima ištisų keturių šimtmečių laiko tarpsnį – nuo XV a. pabaigos iki XX amžiaus tarpukario Lietuvos laikotarpio. Pristatomas šešių šimtų puslapių parodos katalogas sudarytas chronologiniu Skaityti toliau

A. Radušytė. Tacito aisčiai ir kregždės (4)

ox.pl nuotr.

Parama Lietuvai

…Na, skaitau, skaitau, bet vis tiek mažai žinau: dr. Rolandas Kregždys rašydamas įspūdingą mokslinę monografiją (ji išleista 2012 m.) daug kur rėmėsi Andžėjumi M. Kempinskiu (Andrzej M. Kempiński), tačiau su šiuo lenkų autoriumi iki šiol nebuvau susidūrusi, o internetas tepateikia Kempinskio viešbutį Vilniuje. Bėgte bėgu į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

– Nėra. Mes jo darbų neturime. Skaityti toliau

G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio (0)

Karališkių Švenčiausios Dievo Motinos Globos Cerkvė. 1957 m. | Kęstučio Rimo asmeninio archyvo nuotrauka

Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik daliniai liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė gana skurdžiai, nors šis laikotarpis ir Rytų Aukštaitijos kraštas visą gyvenimą jam išliko brangus ir artimas, o jo aplinka ir žmonės ugdė jį kaip asmenybę.

Šaknys – Karališkiai Skaityti toliau

Gaivinamas valstybės žinion grąžintas Kalnaberžės dvaras (0)

Kalnaberzes dvaro tvarkymas_kpd.lt

Valstybės saugomame kultūros paveldo objekte, Kalnaberžės dvaro sodybos rūmuose (Kalnaberžės k., Surviliškio sen., Kėdainių r.), jau vyksta stogo tvarkybos darbai. VĮ ,,Lietuvos paminklai“ parengė Kalnaberžės dvaro sodybos rūmų stogo bei fasadų remonto ir restauravimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo darbų projektą (projekto vadovė Regina Tumpienė). Projektas parengtas išsamių taikomųjų architektūros, fasadų polichromijos, istorinių, archeologinių, cheminių tinko ir dažų, medienos ir mūro drėgmės bei užterštumo tyrimų pagrindu. Dvaro stogą tvarko UAB ,,Irdaiva“ darbuotojai, darbams vadovauja Andrius Milkius. Skaityti toliau

Naujuose pašto ženkluose – Vytis istorinėse vėliavose (2)

Vytis pasto zenkluose

Lietuvos paštas pirmuosiuose 2016-ųjų pašto ženkluose įamžins istorinėse valstybės vėliavose vaizduotą Vytį. Naujoji 6 pašto ženklų serija „Lietuvos herbo simbolis Vytis vėliavose“ apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, sausio 2 dieną. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui (1)

Alkas.lt nuotr.

Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos. Pabandykime dar kartą pavartyti savo vėliavos istoriją, prisiminti tai, kas žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui. Skaityti toliau

Tarptautinis dėmesys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų spausdinimo pradininkui (1)

Pranciškus Skorina_skorina.lt

Gruodžio 12 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje lankysis Baltarusijos nacionalinės J. Kolaso centrinės mokslinės bibliotekos delegacija. Vizito metu numatoma detaliai aptarti galimybes bendrai publikuoti LDK XV – XVI a. rašytinio paveldo dokumentus ir pasirašyti ketinimų protokolą.

LMA Vrublevskių biblioteka  kartu su savo ilgamečiais partneriais numato parengti XVI a. istorinių šaltinių, kuriuose minimas Pranciškus Skorina, publikaciją. Tie šaltiniai saugomi įvairiose Čekijos, Italijos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos atminties institucijose, tad į darbą bus įtraukiami specialistai ir iš tų valstybių.

Publikaciją numatoma parengti iki 2017 m., kai sukaks 500 metų nuo P. Skorinos parengtos ir Prahoje pradėtos leisti Rusėnų Biblijos. P. Skorina – pirmosios knygos Lietuvoje rusėnų kalba autorius, LDK knygų spausdinimo tradicijos pradininkas. Skaityti toliau

Šešis lietuviškus gaminius EK yra pripažinusi išskirtinės kokybės (0)

Žemaitiškas kastinys

Šiuo metu tradiciniais ir išskirtiniais gaminiais, kurie gali būti specialiai ženklinami, Europos Komisija yra pripažinusi šešis Lietuvoje gaminamus produktus: Daujėnų naminę duoną, žemaitišką kastinį, Stakliškių midų, lietuvišką varškės sūrį, Seinų – Lazdijų krašto medų ir lietuvišką skilandį. Tai reiškia, kad šie produktai išsiskiria specifinėmis ypatybėmis ir kokybe, yra gaminami pagal autentiškus receptus.

Kokie produktai gali būti ženklinami specialiomis nuorodomis?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos Skaityti toliau

URM bus pristatytos dokumentinės knygos apie prieškario Lietuvos ir Lenkijos diplomatinius santykius (2)

L.Linkevičius atsiprašo lenkų tautos 2013 m. | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 16 d., 14.40 val. Užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 2, Vilnius) bus pristatyti leidiniai (dokumentų rinkiniai) „Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigovskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis-1920 m. spalis)“ ir „Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938-1940 metais“.

Renginio svečius pasveikins užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Diskusiją modernuos Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas Darius Staliūnas. Skaityti toliau