Žymos archyvas: istorinė sąmonė

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (VI) (3)

Žuvę plechavičiukai Ašmenos kapinėse | „Voruta“ nuotr.

Penkta dalis: ČIA

Pradžia Nr. 11 (853)

1944 m. gegužės 15 d. visoje Lietuvoje esesininkai pradėjo nuginkluoti Vietinę rinktinę. Kaune buvo suimtas gen. P. Plechavičius su štabo karininkais. Štabo viršininkas Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (V) (0)

1944 m. gegužės 13–14 d. vykusio Mūrinės Ašmenos mūšio schema | „Voruta“ nuotr.

Ketvirta dalis: ČIA

Po Graužiškių mūšio AK pradėjo plačią dezinformacijos kampaniją, juodinančią lietuvius. Šis informacinis karas nesibaigia iki šiol. Paleistos „antys“ gyvybingos ir sklando viešojoje erdvėje. Niekas nieko tiksliai nežino, bet viena ausimi girdėjo, kad plechavičiukai kažką prikrėtė. 2004 m. P. Plechavičiaus apdovanojimas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi ir Lietuvoje, ir Lenkijoje sukėlė kontroversijų. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (IV) (0)

3-iosios brigados kuopos vadas Bury su vietiniais vaikais laiko kelio nuorodą į kpt. J. V. Eibergo sodybą Asciukiškių dvare. J. V. Eibergas buvo visų AK derybų su vokiečiais dalyvis | „Voruta“ nuotr.

Trečia dalis ČIA.

Pirmąja nacių auka turėjo tapti LVR Kauno pulko 310-ojo btl. 2-oji kuopa. SS įsakymu ji privalėjo atlikti tikrą žygdarbį – užimti Turgelius, vadinamosios lenkų „Turgelių respublikos“ sostinę. 1944 m. vasario 18 d., penktadienį, Asciukiškių dvare (lenk. Ościukowszczyzna, dabar išnykęs) tarp Turgelių ir Tabariškių įsikūrusiame Vermachto karių rekonvalescencijos (sveikimo) centre kapitonas J. V. Eibergas perdavė 3-iajai ir 6-ajai brigadoms ginklų bei amunicijos90. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (III) (2)

1944 m. vasario 19 d. Svyrių vokiečių žandarmerijos vado ltn. Šmidto (Schmidt) įsakymo, draudžiančio atakuoti akovcus, vertimas | LCVA, f. 1399, ap. 1, b. 100, l. 4 nuotr.

Antra dalis: ČIA.

Pradžia Nr. 11 (853)

SD teigimu, ji lenkus apginklavo kovai su sovietų partizanais. 1944 m. pradžioje jų buvo nedaug. Nedideli būriai, kuriuos sudarė daugiausia NKVD–NKGB diversantai, iš nacių nelaisvės pabėgę žydai bei raudonarmiečiai, kariniu požiūriu buvo menka jėga. Jie telkėsi Rūdninkų girioje ir kovoti Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (II) (20)

1944 m. vasario 17 d. vokiečių pranešimas apie įvykusias derybas su Wilku | RVKA, f. 504, ap. 1, b. 14, l. 17 nuotr.

Pirma dalis ČIA.

1944 m. balandžio 14 d. gen. T. Komorovskis informavo vadovybę Londone:

[…] [1944] II. 10 ir 11 [vasario 10 ir 12 – aut. pastaba] Vilniuje 3 vokiečių karininkų pasiuntiniai apygardos komendantui mainais už ginklus ir šaudmenis siūlė bendradarbiauti kovojant su gaujomis [sovietų partizanais – aut. pastaba] ir netrukdyti ūkiams Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (I) (15)

Bėgimo „Vilkų takais“ reklama | A.Verkelio asmen. archyvo nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvoje kilo masinių sporto renginių banga. Žmonės noriai dalyvauja įvairiuose bėgimuose, pėsčiųjų, slidininkų žygiuose. Dažnas renginys skiriamas svarbiems Lietuvos istorijos faktams paminėti ir ugdo žmonių pasaulėžiūrą bei teigiamai veikia nuotaiką. Vyksta bėgimai Sausio 13-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo, Medininkų žudynių datoms paminėti. Iš renginių gausos neišsiskyrė pernai vasario 26-ąją Vingio parke surengtas bėgimas „Vilkų takais“, skirtas Pamirštiesiems kariams atminti. Jį organizavo Lenkijos Respublikos ambasada ir Vilniaus lenkų patriotinis jaunimas drauge su partneriu – Lietuvos kariuomene. Skaityti toliau

V. Sinica. Želigovskio šmėklos pamokos (7)

Lietuvos walstybė | A. Kostkevičiaus pieš.

Spalio 7 dieną, praėjus lygiai 95 metams nuo Suvalkų sutarties sulaužymo, karo akademijos istoriko prof. Valdo Rakučio paragintos Molėtų, Širvintų ir Ukmergės savivaldybės paskelbė kuriančios Širvintų-Giedraičių karinį istorinį parką. Tokio parko idėja perimta iš JAV, kur populiaru ir skatinama lankytis reikšmingų istorinių mūšių vietose. Istorinei sąmonei ir patriotinėms nuostatoms ugdyti nevadovėlinis mokymas apie istorines tautos pergales (kaip ir didvyriškus pralaimėjimus, ko Lietuva nesugebėjo aiškiai padaryti su 1655 m. Žaliojo tilto gynyba nuo maskviečių tvano) yra puiki ir Vakaruose plačiai taikoma priemonė. Idėja dvigubai Skaityti toliau

Jei Rusija ir toliau „padės“, Lietuvos istorinio tapatumo klausimai spręsis daug paprasčiau (3)

Gėlės – prieš 90 metų žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės atminimui Širvintose, prie Nepriklausomybės paminklo | S.Nemeikaitės nuotr.

Jeigu mums kaimynai rusai taip stipriai „padės“, aš manau, kad mūsų istorinio tapatumo ir kiti klausimai spręsis daug lengviau ir daug paprasčiau“, – sakė prof. Alvydas Jokubaitis. Jam pritarė ir prof. Vytautas Radžvilas, teigęs, jog būtina įsteigti valstybę, kitaip Lietuvos visuomenė bus sunaikinta kaip amorfinė masė. Filosofai mintimis dalijosi praėjusią savaitę vykusiame baigiamajame projekto „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“ renginyje.

Kritiškumas istorijai – bendruomenės atomizavimo priedanga Skaityti toliau

Vladimiras Korobov skaitys paskaitą „Tibetas: mitas ir tikrovė“ (0)

Prof. habil. dr. (hp) Audrius Beinorius, VU Orientalistikos centro direktorius

Balandžio 9 d., antradienį, 17.00 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro lektorius Vladimir Korobov skaitys paskaitą „Tibetas: mitas ir tikrovė“.

127 m. prieš mūsų erą Centrinėje Azijoje įsigalėjo tibetietiška Jarlung dinastija, kuri pradėjo vieną galingiausių ir paslaptingiausių Azijos civilizacijų – Tibeto civilizaciją. Vakaruose Tibetas nuo senų laikų asocijuojasi su stebuklais, aukso kasyklomis, magija, slaptais mokymais ir su legendine šalimi Šambala, iš kurios naujos idėjos ir „Rytų šviesa“ skleidžiasi po visą pasaulį. XX a. Tibeto religijos (bon ir budizmas) surado sau naują dirvą Vakaruose. Paskaitoje bus pristatyta Tibeto imperijos istorija ir vadinamojo „tibetietiško tantrinio renesanso“ įtaka unikaliam Tibeto mistinio vaizdinio formavimuisi. Skaityti toliau

R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis (24)

Traidenis Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“' (Sarmatiae Europeae desscriprio)

Alkas.lt tęsia naują skiltį – „Lietuvos Kūrėjai“ apie žmones kuriančius Lietuvoje, kuriančius Lietuvai ir kuriančius Lietuvą. Skiltį remia Lietuvos spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Visi esame girdėję apie istorinės sąmonės tyrimus, bet retai susimąstome, kad tie praeities archetipai formuoja mūsų sąmonę ir istorijos suvokimą. Iš tiesų, o jeigu tyrinėjamas viduramžių objektas daro įtaką moderniajam žmogui? Šioje vietoje tinka ir XX amžiuje iškelto Vytauto kulto pavyzdys. Tuomet verta žvilgtelti į aplinkybes, kad ir neturinčias sąsajų su tuo dalyku jo egzistavimo metu, t. y. į tam tikru laiku suformuotą vaizdinį.

Yra tokia nerašyta istorikų taisyklė – nesiskųsk šaltinių stoka. Skaityti toliau

V.Sinica. Pamiršta istorinė atmintis (4)

Vytautas Sinica | asmeninė nuotr.

Mokyklose į klausimą „kam reikalinga istorija?“ su patosu atsakoma skambia fraze: kas nežino savo šaknų (ar praeities), amžinai lieka vaiku“. Toks atsakymas jau moksleivį palieka abejojantį ir nepatenkintą. Iš tiesų istoriškai keitėsi, tačiau visada buvo akivaizdi vienokia ar kitokia istorijos praktinė paskirtis, o tas aiškumas pradžioje pacituotą ir šiais laikais tokį populiarų klausimą darė savaime neįmanomą.

Ikimoderniais laikais istorijos mokslas buvo neatsiejamas nuo moralinės dimensijos, o jos mokymas tiesiogiai orientuotas į moralinius vertinimus ir pagal šį kriterijų atrinktų gerų ir blogų pavyzdžių pateikimą jaunajai kartai. Skaityti toliau

B.Genzelis. Istorinė sąmonė: formavimosi veiksniai (4)

Bronislovas Genzelis, www.alkas.lt

Bronislovas Genzelis

Istorinė sąmonė – žmogaus vertybinė orien­tacija. Ji – tautos, valstybės egzistencijos pamatas, kurį kai kurios užsienio ir vidaus jėgos nuolat bando išklibinti, idant toje erdvėje plėtotų savo interesus. Istorinio mąsty­mo nebrandumas, nesugebėjimas per asmeni­nius ar grupinius interesus matyti visumos nei­giamai atsiliepia visuomenės egzistencijai. Istorija – žmonijos atmintis, ji reiškiasi žmonėse ir per žmones. Blėstant atminčiai, deformuojasi istorinė sąmonė, nyksta prisirišimas prie savo tautos, savo valstybės.

Norint sunaikinti tautą, reikia priversti ją užmiršti savo istoriją, įdiegti menkavertiškumo kompleksą. Skaityti toliau