Žymos archyvas: istorinė sąmonė

V. Sinica. Želigovskio šmėklos pamokos (7)

Lietuvos walstybė | A. Kostkevičiaus pieš.

Spalio 7 dieną, praėjus lygiai 95 metams nuo Suvalkų sutarties sulaužymo, karo akademijos istoriko prof. Valdo Rakučio paragintos Molėtų, Širvintų ir Ukmergės savivaldybės paskelbė kuriančios Širvintų-Giedraičių karinį istorinį parką. Tokio parko idėja perimta iš JAV, kur populiaru ir skatinama lankytis reikšmingų istorinių mūšių vietose. Istorinei sąmonei ir patriotinėms nuostatoms ugdyti nevadovėlinis mokymas apie istorines tautos pergales (kaip ir didvyriškus pralaimėjimus, ko Lietuva nesugebėjo aiškiai padaryti su 1655 m. Žaliojo tilto gynyba nuo maskviečių tvano) yra puiki ir Vakaruose plačiai taikoma priemonė. Idėja dvigubai Skaityti toliau

Jei Rusija ir toliau „padės“, Lietuvos istorinio tapatumo klausimai spręsis daug paprasčiau (3)

Gėlės – prieš 90 metų žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės atminimui Širvintose, prie Nepriklausomybės paminklo | S.Nemeikaitės nuotr.

Jeigu mums kaimynai rusai taip stipriai „padės“, aš manau, kad mūsų istorinio tapatumo ir kiti klausimai spręsis daug lengviau ir daug paprasčiau“, – sakė prof. Alvydas Jokubaitis. Jam pritarė ir prof. Vytautas Radžvilas, teigęs, jog būtina įsteigti valstybę, kitaip Lietuvos visuomenė bus sunaikinta kaip amorfinė masė. Filosofai mintimis dalijosi praėjusią savaitę vykusiame baigiamajame projekto „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“ renginyje.

Kritiškumas istorijai – bendruomenės atomizavimo priedanga Skaityti toliau

Vladimiras Korobov skaitys paskaitą „Tibetas: mitas ir tikrovė“ (0)

Prof. habil. dr. (hp) Audrius Beinorius, VU Orientalistikos centro direktorius

Balandžio 9 d., antradienį, 17.00 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro lektorius Vladimir Korobov skaitys paskaitą „Tibetas: mitas ir tikrovė“.

127 m. prieš mūsų erą Centrinėje Azijoje įsigalėjo tibetietiška Jarlung dinastija, kuri pradėjo vieną galingiausių ir paslaptingiausių Azijos civilizacijų – Tibeto civilizaciją. Vakaruose Tibetas nuo senų laikų asocijuojasi su stebuklais, aukso kasyklomis, magija, slaptais mokymais ir su legendine šalimi Šambala, iš kurios naujos idėjos ir „Rytų šviesa“ skleidžiasi po visą pasaulį. XX a. Tibeto religijos (bon ir budizmas) surado sau naują dirvą Vakaruose. Paskaitoje bus pristatyta Tibeto imperijos istorija ir vadinamojo „tibetietiško tantrinio renesanso“ įtaka unikaliam Tibeto mistinio vaizdinio formavimuisi. Skaityti toliau

R.Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis (24)

Traidenis Aleksandro Gvanjinio ''Europos Sarmatijos aprašyme'' (Sarmatiae Europeae desscriprio)

Alkas.lt tęsia naują skiltį – „Lietuvos Kūrėjai“ apie žmones kuriančius Lietuvoje, kuriančius Lietuvai ir kuriančius Lietuvą. Skiltį remia Lietuvos spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Visi esame girdėję apie istorinės sąmonės tyrimus, bet retai susimąstome, kad tie praeities archetipai formuoja mūsų sąmonę ir istorijos suvokimą. Iš tiesų, o jeigu tyrinėjamas viduramžių objektas daro įtaką moderniajam žmogui? Šioje vietoje tinka ir XX amžiuje iškelto Vytauto kulto pavyzdys. Tuomet verta žvilgtelti į aplinkybes, kad ir neturinčias sąsajų su tuo dalyku jo egzistavimo metu, t. y. į tam tikru laiku suformuotą vaizdinį.

Yra tokia nerašyta istorikų taisyklė – nesiskųsk šaltinių stoka. Skaityti toliau

V.Sinica. Pamiršta istorinė atmintis (4)

Vytautas Sinica | asmeninė nuotr.

Mokyklose į klausimą „kam reikalinga istorija?“ su patosu atsakoma skambia fraze: kas nežino savo šaknų (ar praeities), amžinai lieka vaiku“. Toks atsakymas jau moksleivį palieka abejojantį ir nepatenkintą. Iš tiesų istoriškai keitėsi, tačiau visada buvo akivaizdi vienokia ar kitokia istorijos praktinė paskirtis, o tas aiškumas pradžioje pacituotą ir šiais laikais tokį populiarų klausimą darė savaime neįmanomą.

Ikimoderniais laikais istorijos mokslas buvo neatsiejamas nuo moralinės dimensijos, o jos mokymas tiesiogiai orientuotas į moralinius vertinimus ir pagal šį kriterijų atrinktų gerų ir blogų pavyzdžių pateikimą jaunajai kartai. Skaityti toliau

B.Genzelis. Istorinė sąmonė: formavimosi veiksniai (4)

Bronislovas Genzelis, www.alkas.lt

Bronislovas Genzelis

Istorinė sąmonė – žmogaus vertybinė orien­tacija. Ji – tautos, valstybės egzistencijos pamatas, kurį kai kurios užsienio ir vidaus jėgos nuolat bando išklibinti, idant toje erdvėje plėtotų savo interesus. Istorinio mąsty­mo nebrandumas, nesugebėjimas per asmeni­nius ar grupinius interesus matyti visumos nei­giamai atsiliepia visuomenės egzistencijai. Istorija – žmonijos atmintis, ji reiškiasi žmonėse ir per žmones. Blėstant atminčiai, deformuojasi istorinė sąmonė, nyksta prisirišimas prie savo tautos, savo valstybės.

Norint sunaikinti tautą, reikia priversti ją užmiršti savo istoriją, įdiegti menkavertiškumo kompleksą. Skaityti toliau