Žymos archyvas: istorijos vadovėliai

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (IV) (7)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

(Taip pat skaitykite I dalį, II dalį ir III dalį)

Antrasis penktos klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ skyrius skirtas jau tikrajai istorijai – nuo valstybės susikūrimo iki Liublino unijos, o tiksliau – iki Vytauto Didžiojo mirties, nes sulig Vytautu Lietuvos politinė istorija čia ir užsibaigia: lieka tik Vilniaus šv. Onos bažnyčios pastatymas (jai skirta visa pamoka) ir seniausios knygos bei pirmoji lietuviška knyga (joms skirtos dvi pamokos). Žodžiu, kad kariavome su kryžiuočiais, penktokui dar leista kažkiek patirti, bet Skaityti toliau

T. Baranauskas. „Kelias” į niekur… (III) (9)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

(Taip pat skaitykite I dalį ir II dalį.)

Tęskime liūdesį ir neviltį keliančio 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ apžvalgą. Ketvirtoji tema įvardyta „Kovos su priešais“. Skirtingai, nei prieš tai buvusiame skyrelyje paminėti neįvardyti „priešai“, kurie žinančiam atpažįstami kaip kryžiuočiai, šie yra skandinavų vikingai ir trumpai paminėti slavai. Skyrelis pradedamas tiesiog šaltinio citata apie Apuolės užpuolimą 854 m. Kas tai per šaltinis, Autoriui neaišku, anot jo, tai parašęs kažkoks „IX amžiaus vokiečių kronikininkas“, iš tikrųjų gi – Hamburgo-Bremeno arkivyskupas šv. Rimbertas, aprašęs savo pirmtako šv. Anskaro gyvenimą… Skaityti toliau

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (II) (10)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Antroji 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ pirmojo skyriaus tema – „Kam buvo reikalingi piliakalniai“. Man, praleidusiam ne vieną vasarą Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimuose, labai džiugu, kad norima tai paaiškinti penktokui. Tiesa, skaitant tekstą, džiaugsmas po truputį blėsta…

Visų pirma, Autoriui nepavyko suformuluoti jau pirmo tiesiogiai piliakalniams skirto sakinio: „Todėl giminės ant kalvų, ypač prie ežerų ar upių santakose, įsirengdavo sustiprintas gyvenvietes – piliakalnius“ (p. 14). Va taip – pasirodo, piliakalnis yra gyvenvietė… Skaityti toliau

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (I) (14)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir atėjo tas liūdnas metas, kai į rankas teko paimti istorijos vadovėlį… Metas, kai staiga suvoki, kad istoriko darbas – beprasmiškas, nes vadovėlio autorius ir taip viską žino, ir parašys savaip, jokių ten tyrinėjimų neskaitęs. Nes jis tiesiog žino…

Kitaip sakant, palikim istoriją istorikams, o istorijos vadovėlius – vadovėlių autoriams! O dėl to, kad aš, kaip istorikas, paėmiau į rankas penktos klasės vadovėlį, tai pats ir esu kaltas. Taip man ir reikia…

Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerija pasisako prieš rinkliavas vadovėliams ir pratybų sąsiuviniams (0)

istorijos-vadovelis-alkas

Ministrė Audronė Pitrėnienė raštu kreipėsi į savivaldybių švietimo skyrius, mokyklų vadovus, atkreipdama jų dėmesį, kad pastaruoju metu Švietimo ir mokslo ministeriją pasiekia mokinių tėvų skundai dėl mokyklų reikalavimo tėvams pirkti vadovėlius ir pratybas.

„Tokios rinkliavos mokyklose neturi vykti. Mokinio krepšelyje numatytos lėšos yra skirtos visų mokomųjų dalykų vadovėliams įsigyti, todėl papildomų rinkliavų dalykų vadovėliams įsigyti neturi vykti,“ –  sakoma ministrės A.Pitrėnienės rašte.

Pasak ministrės, pasirinkdami mokymo priemones, mokytojai turi atkreipti dėmesį, ar jos padeda ugdyti vaikų raštingumą, savarankišką ir kūrybinį mąstymą. Užuot inertiškai Skaityti toliau

Kviečia pavartyti pirmuosius vadovėlius (0)

Rengėjų nuotr.

Šiemet 70-uosius metus mininti leidykla „Šviesa“, atpažįstama iš leidinių viršeliais žygiuojančio mokinuko su kuprine ant pečių, yra bene daugiausia patirties turinti mokomosios literatūros leidykla Lietuvoje, iš kurios rengtų leidinių  mokėsi bent keletas kartų.

Paroda „Vadovėlių kolekcija. 1945–2015” apžvelgia Lietuvos švietimo literatūros kelią per pastaruosius 70 metų – laikotarpį, per kurį Lietuvos valstybė patyrė kelis esminius pasikeitimus: pokaryje prasidėjęs sovietinis periodas diktavo vienas taisykles, visai kita kryptimi šalies švietimas pasuko jai tapus nepriklausoma.
Skaityti toliau

V. Sinica. Polonizacijos „mitas“ (14)

Vytautas Sinica | asmeninė nuotr.

Prabėgusią vasarą Valdemaras Tomaševskis ir visa Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) su trenksmu priminė apie save akibrokštu, kai dėl lietuvių tautą žeminančio lenkų futbolo sirgalių plakato apkaltino iš pradžių Lietuvos specialiąsias tarnybas, o vėliau ir Lietuvos žiniasklaidos priemones bei opozicijos politines partijas. Tai neišvengiamai priminė paskutinį panašaus lygio šio politinio veikėjo išsišokimą: 2011 m. pareiškimą, jog Vilniuje ir jo apylinkėse integruotis turi būtent lietuviai, nes jie šiose žemėse yra atvykėliai, o lenkai gyvena nuo seniausių laikų.

Nors tai pavienė radikalaus politiko tezė, tačiau atspindinti ne tokį ir marginalų požiūrį tarp Lietuvos ir Lenkijos lenkų. Vilnius ir jo apylinkės, teritorija, carinės okupacijos metais apibrėžta kaip Vilniaus vyskupija, Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos ekspertų komisija nagrinėjo istorijos ir geografijos vadovėlius… (video) (2)

Alkas.lt nuotr.

Gegužės 16 dieną darbą baigė Lenkijos-Lietuvos dvišalė ekspertų komisija dėl istorijos ir geografijos mokymo problemų nagrinėjimo 3 dienas posėdžiavusi Punsko savivaldybės svetainėje.

Lietuvai Komisijoje atstovavo: dr. Rimantas Miknys (pirmininkas), prof. dr. Algirdas Jurgis Stanaitis, doc. dr. Algis Kasperavičius bei dr. Elmantas Meilus. Lenkijos ekspertų grupę sudarė: prof. dr. hab. Adamas Suchonskis (Adam Suchoński, pirmininkas), prof. dr. hab. Miečislavas Jackievičius (Mieczysław Jackiewicz), prof. dr. hab. Bohdanas Lukaševičius (Bohdan Łukaszewicz), dr. Mariušas Kovalskis (Mariusz Kowalski) ir mgr. Tadeušas Baryla (Tadeusz Baryła). Kartais kviečiami ir kiti ekspertai. Skaityti toliau