Žymos archyvas: Istorijos egzaminas

„Aktualioji istorija“: Mindaugo Lietuvos paslaptys (video) (9)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila kalba apie Lietuvos valstybės pradžią ir karalių Mindaugą.

Ar teisingas vadovėlinis teiginys, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas? Kuo prasidėjo Mindaugo politinė veikla? Kas susibūrė į koaliciją prieš Mindaugą ir ką tai reiškė Lietuvai? Kodėl Mindaugas turėjo krikštytis? Ar sėkmingas buvo Mindaugo Lietuvos krikšto projektas? Kodėl vienintelio išlikusio Mindaugo karūnacijos dokumento negalėtume iškilmingai perskaityti jo karūnavimo šventės proga? Ar Mindaugas tapo marionete kryžiuočių rankose? Koks buvo Mindaugo vaidmuo, nutraukiant sąjungą su Vokiečių ordinu ir kodėl Treniota organizavo jo nužudymą? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video) (20)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie kryžiaus karus Pabaltijyje, kryžiaus karų pasislinkimo į Pabaltijį priežastis ir pirmąjį nukariavimo etapą iki Kalavijuočių ordino prijungimo prie Vokiečių (Kryžiuočių) ordino po Saulės mūšio (1236 m.) bei Pirmojo prūsų sukilimo.

Kada ir kodėl buvo griebtasi ginkluotos kovos prieš Baltijos regiono pagonis – vendus, prūsus, lyvius ir, galiausiai, lietuvius? Kokį vaidmenį tose kovose vaidino Lenkijos, Vokietijos ir Danijos riteriai, kunigaikščiai bei valdovai? Kas nutiko pirmajam Prūsijos vyskupui Kristijonui? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar vienuoliai tik meldėsi? (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės apie viduramžių vienuolynus. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Darius Alekna aptaria vienuolynų vaidmenį to meto visuomenei. Pokalbyje išryškėjo keturios pagrindinės vienuolynų veiklos sritys – mokslo žinių saugojimas ir sklaida, ūkinės inovacijos, karinė veikla (vienuolių riterių ordinai) ir ligoninių steigimas bei išlaikymas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kai miestai buvo maži… (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ aiškinamės, kas buvo ir kokiomis savybėmis pasižymėjo viduramžių miestai. Apskritai viduramžiai – miestų nuosmukio laikotarpis. Tik nuo maždaug 1000-ųjų metų miestai Vakarų Europoje pradeda atsigauti, o tą skatino ir jiems suteikiamos savivaldos teisės. Tačiau Antikos laikų dydį Europos miestai pasiekė tik XVIII amžiuje. Viduramžių Europos miestai dydžiu neprilygo ir to paties laikotarpio Azijos miestams. Tačiau šios nedidelės miestų bendruomenės sugebėjo pakovoti už savo teises ir tapti feodalinį susiskaldymą bandančių įveikti karalių sąjungininkais. Už tai jie buvo apdovanoti savivaldos teise. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Luominė visuomenė – teorija ar realybė? (video) (2)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laida „Aktualioji istorija“ pristato viduramžių teoriją, pagal kurią visuomenė susideda iš trijų luomų – tų, kurie meldžiasi, kurie kariauja ir kurie dirba. Ar ši teorija taikliai aprašo visuomenę? Ar viduramžių luomai tikrai turėjo luomines privilegijas? O gal realias daugelio viduramžių žmonių pareigas ir privilegijas lėmė kiti dalykai, o ne priklausomybė luomui?

Į šiuos klausimus atsakymo ieško laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto istorikas dėstytojas Darius Alekna. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas yra feodalizmas? Praeities atgyvena ar prarastas rojus? (7)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidos „Aktualioji istorija“ vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto istorikas medievistas Darius Alekna aiškinasi, kas yra feodalizmas. Šiandien ši ideologizuota sąvoka paprastai prisimenama, norint įvardyti kokią nors negerovę, o kas tai yra moksline prasme, egzistuoja bent dvi pagrindinės sampratos, akcentuojančios arba valdančiojo elito hierarchiją, arba valstiečių padėtį (marksistinė samprata). Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokią įtaką kryžiaus žygiai padarė Europai? (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau kalbamės temomis, kurias padiktavo istorijos egzaminų programa, ir kurios turėtų būti aktualios ir abiturientams, ir visiems besidomintiems istorija.

Kokią įtaką pačiai Europai padarė jos organizuojami kryžiaus žygiai? Vakarų krikščionys pasikeitė. Kiek ir ko jie perėmė iš musulmonų ir ar tikrai iš musulmonų? Ar stiprėjo kryžiaus žygius skelbusios bažnyčios įtaka? O gal jos autoritetas smuko? Skaityti toliau

T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? (9)

Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? | Respublika.lt nuotr.

Kai bandai įsivaizduoti Europos „inžinierių“ kuriamą Europos žmogų, kuriam ištrinta atmintis, nieko kita tame „pasaulyje be sienų“ nematai – vien gentis, traukiančias iš vieno pašalio į kitą, vien gaujas, besibastančias tarp sugriautų bažnyčių, sau įkandin paliekančias šiukšlių pilis… Lietuvos valstybės ištakas tyrinėjančio istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo Tomo Baranausko klausiame, kada, kokiomis aplinkybėmis istorinė atmintis tampa itin svarbi.

– Istorinės atminties poreikis paprastai paaštrėja istorinio lūžio momentais, – sako jis. – Prisiminkime Sąjūdžio laikus, kai beveik kiekvienas žmogus domėjosi istorija, kai Skaityti toliau

Belaukiant istorijos egzamino: ką daryti, kad gerai pasiruoštume? (0)

Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas Mindaugas Nefas | asmeninio archyvo nuotr.

Istorijos egzaminas yra vienas populiariausių. Birželio 8 d. jį laikys 13 006 kandidatai, t. y. beveik 35 proc. visų dvyliktokų. Artėjant brandos egzaminams, nerimą ir įtampą jaučia daugelis abiturientų. Ką daryti belaukiant istorijos egzamino, kad pasisektų?

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto dėstytojas ir Vilniaus Radvilų gimnazijos istorijos mokytojas Mindaugas Nefas sako, kad iki šiol niekas nėra sugalvojęs veiksmingesnio ir efektyvesnio būdo pasiruošti egzaminams už nuolatinį ir sistemingą mokymąsi. Skaityti toliau

Skelbiami biologijos, istorijos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai (0)

Š.Mažeikos (DELFI) nuotr.

Liepos 4 diena yra biologijos, istorijos, matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatų skelbimo data.

Biologijos valstybinį brandos egzaminą laikė 8278 kandidatai. 89 procentai egzaminą laikiusių mokinių biologijos mokėsi išplėstiniu kursu. Egzaminą išlaikė 96,7 procentai mokinių. 100 balų įvertinimą gavo 0,12 procentų egzamine dalyvavusių mokinių. Visi jie mokėsi biologijos  išplėstiniu kursu, pirmame pusmetyje turėjo 8–10 balų įvertinimus. Skaityti toliau

100 proc. iš istorijos egzamino – dabar tai įmanoma kiekvienam! (5)

GoHisto.ltKonkursas „Brilliant Young Entrepreneurs 2013“ sėkmingo verslo pradžios paramai gauti, skirtas universitetų studentams ir absolventams, pasiekė finišą. Išrinkta studentų idėja GoHisto.lt kuri padės pasirengti istorijos egzaminui per mobiliąją programėlę ir be streso. Idėjos autoriai  Julius Pauliukevičius (Kauno technologijos universitetas) ir Simas Jaskutėlis (Vilniaus universitetas) greitu metu pristatys ir beta versiją. Jaunuolių idėja  laimėjo 15 000 eurų paramą verslo planui įgyvendinti.

100 proc. iš istorijos egzamino – dabar tai įmanoma kiekvienam

„GoHisto“ – ta istorijos korepetitorius internete. Programa leis vartotojams spręsti geriausių Lietuvos istorijos mokytojų sudarytas užduotis, Skaityti toliau

Jau galima susipažinti su šiųmetėmis istorijos egzamino užduotimis (0)

Š.Mažeikos nuotr. (DELFI)

Šiandien, birželio 10 dieną, daugiau nei 16 tūkst. abiturientų laikė istorijos valstybinį brandos egzaminą, kuris prasidėjo 9 val. ilgiausiai galėjo trukti 3 valandas.

Egzaminą sudarė dvi dalys. Pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamais atsakymais.

Antrojoje egzamino dalyje pateikti atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius – rašytinius, vaizdinius, istorikų tekstus, žemėlapius, statistiką. Skaityti toliau

Abiturientai tikrina istorijos žinias (0)

Mokiniai,S.Aleknaitės nuotr.

Daugiau nei 16 tūkstančių abiturientų šiandien, birželio 6 dieną, demonstruos istorijos žinias – šalyje vyksta istorijos valstybinis brandos egzaminas. 9 val. prasidėjęs jis truks 3 valandas.

40 procentų užduočių yra iš bendrojo kurso, 60 proc. – iš išplėstinio. 20 proc. egzamino užduočių sudaryta iš Viduriniųjų amžių, 30 proc. – Naujųjų amžių, 50 proc. užduočių sudaro Naujausioji istorija. Pusė užduočių sudaro pasaulio, pusė – Lietuvos istorija.

Egzaminas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamais Skaityti toliau

Laikomas istorijos valstybinis brandos egzaminas (0)

Luko Šalnos nuotr.

Šiandien, birželio 13 dieną, abiturientai laiko istorijos valstybinį brandos egzaminą. Egzaminą laikyti rinkosi 18 672 kandidatai. Šis egzaminas vykdomas 178-uose Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose.

Istorija – vienas populiariausių pasirenkamųjų egzaminų. Laikančiųjų skaičiumi ją lenkia tik anglų kalba ir privalomas lietuvių kalbos egzaminas. Skaityti toliau