Žymos archyvas: Ilgės

Vėlinės, galų gale, paskelbtos ne darbo diena (2)

Vėlinės Dvarciškėse | V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 20 d. Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis nutarta nuo 2020 m. lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 24 Seimo narių.

Vėlinių ir kai kurių kitų tradicinių švenčių pripažinimo nedaro arba atmintinomis dienomis jau daugelį metų siekė Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo pareigas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais einanti Etninės kultūros globos taryba (EKGT). Skaityti toliau

L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas? (9)

Moliūgas | wikipedija.org nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų ir gerai, bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas.

Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Skaityti toliau

Romuviai švęs Vėlines Romuvos kaime (1)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 20 d.17 val. Vilniaus romuvų sambūris kviečia į Vėlinių – Ilgių minėjimą Romuvos kaime.

„Romuvos bendruomenė pagerbia protėvius kasmet. Minime ne tik mus palikusius artimuosius,  bet uždegame žvakutes ir giedame Vėlinių giesmes ant pilkapių. Kviečiame kartu paminėti protėvius ir mums brangius žmones Romuvos kaime, Dvarčiškiuose, Švenčionių rajone.

Protėvių paminėjimo apeigos prasidės 17 valandą žygiu ir apeigomis ant pilkapių. Apeigos bus tęsiamos Dvarčiškiuose, Sotvaro šventykloje ir prie vaišių stalo, bendraujant, giedant, prisimenant artimus ir tolimus išėjusius“ – kviečia rengėjai. Skaityti toliau

Seimas spręs, ar Vėlines skelbti nedarbo diena (2)

Vėlinės | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Spalio 16 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Vandos Kravčionok pristatytas Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-4833), kuriomis siūloma lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti nedarbo diena.

„2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Skaityti toliau

Romuva pagerbs protėvių vėles (0)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).

Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus atidarytos dvi parodos (0)

V. Jankausko nuotr.

Balandžio 19 d., antradienį, 17.30 val.  Klaipėdoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidarytos dvi parodos: Virgilijaus Jankausko fotografijos paroda „Stačios akys medinių dievukų“ iš ciklo „Tikėjimas“ ir Petro Balsio medžio drožinių parodaParodų atidaryme dalyvaus ir jų autoriai.

Virgilijaus Jankausko fotografijose pamatysime įamžintas baltiškų švenčių akimirkas. V.Jankauskas baltiškas šventes ir apeiginius minėjimus ėmė fotografuoti prieš 10 metų. Jo nuotraukose įamžintos: Kupolių,  Rudens Lygės, Ilges, Mildos dienos, Gabijos šventės, Jorės, Vardynų, Tuoktuvių ir kitų švenčių akimirkos.

Pasak autoriaus, pagrindinė parodos „Stačios akys medinių dievukų“ mintis – dabartis neatsiejama nuo praeities,  protėviai yra labai arti mūsų. Skaityti toliau

Vėlinės (1)

Margionių kaimo kapinėse, Varėnos r. Nuotrauka iš N. Marcinkevičienės asmeninio archyvo.

Vėlinės – mirusiųjų, esančių šalia mūsų, diena. Nagrinėjant šią temą tinka kalbėti apie mus, mirtį, apie vėlių gyvenimą ir dar daug ką.

Kas gi ta mirtis ir pomirtinis gyvenimas…

Formaliai, mirtis – kiekvieno organizmo fizinės būties galutinė fazė. Mirtis ištinka, kai sutrinka darni organizmo apykaita. Žmogaus gyvenime vienintelis tikras dalykas yra tas, kad jis mirs. Kada – neaišku. Mūsų tautosakoje labai gerai žinomos sakmės apie laikus, kai žmogus žinojo savo mirties datą ir turėjo galimybę savo gyvenimu užsitarnauti lengvą ar sunkią mirtį. Skaityti toliau

Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių (3)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 25 d. šeštadienį 18 val. Vilniaus Romuva kviečia į Dvarciškius (Švenčionių raj. prie Sarių) švęsti Ilgių – Vėlinių.

Lietuvos jaunimo Ramuva jau dešimtmetį per Vėlines pagerbia senuosius protėvius – mūsų valstybės kūrėjus – sukviesdama jaunimą ant Švenčionėlių pilkapių.

Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, didelį Universiteto žygeivių būrį atves žygeivių vadas Tadas Šidiškis, kuris buvo vienas iš žygeivių ir etnokultūrinio sąjūdžio įkūrėjų, sykiu su Jonu Trinkūnu Skaityti toliau

Vėlinės, Ilgės – bendravimo su vėlėmis metas (11)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Vėlinės, lapkričio antroji diena, yra bene seniausia tradicinė lietuviška šventė, menanti ikikrikščioniškus laikus, kurios išlikimą ir unikalumą lėmė ypatingas ryšys su mirusiųjų pasauliu. Šiandien ryškiausias Vėlinių paprotys – aplankyti artimųjų kapus, juos sutvarkyti ir uždegti žvakutę. Taip pat dera pasirūpinti ir niekino nelankomais, netvarkomais kapais.

Seniau mirusiųjų atminimui skirta šventė buvo vadinama Ilgėmis ir trukdavo tris dienas. Bendravimui su mirusiaisiais buvo skirtas visas rudens metas nuo derliaus nuėmimo iki pat Kūčių. Tačiau ne visos Lietuvos kapinės ir pavieniai kapai yra sutvarkyti ir tinkamai prižiūrimi. Skaityti toliau

G.Songaila. Ar turime nacionalinę istorinės atminties politiką?(audio) (25)

„Žalgirio mūšis“, prof. K.Morkūno vitražas Seime

Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 10 31 d.

Nuo neatmenamų laikų lietuviai švenčia vėlių dienas, dar vadinamas Ilgėmis. Tiek atsisveikinimas su mirusiais, tiek ir jų prisiminimo apeigos – tai yra tikriausiai pati seniausia žmogiškumo ir civilizacijos apraiška. Kaip tik čia slypi pagrindas supratimo, kad mūsų paskirtis – pratęsti ir puoselėti tai, ką paliko mūsų senoliai, kaip ir mūsų vaikai bei vaikaičiai  – tęs ir puoselės mūsų palikimą. Skaityti toliau

Jaunimo ramuva kviečia pagerbti protėvių vėlių atminimą (audio, nuotraukos) (0)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 26 d., šeštadienį, artėjant Ilgių–Vėlinių šventei, Lietuvos jaunimo ramuva kviečia į Dvarciškius (Švenčionių raj. prie Sarių) pagerbti protėvių vėlių atminimą.

Spalio pabaigoje pagal senuosius lietuvių papročius minimi protėviai, lankomi jų kapai. Vėlinės – mirusiųjų minėjimo metas – vienas iš akivaizdžiausių mūsų senojo tikėjimo gyvybingumo patvirtinimų. Senąjį tikėjimą liudijame kasmet lankydami savo artimųjų kapus, uždegdami žvakeles, parymodami prie kapų ir mintimis atverdami save amžinybei. Lietuvos jaunimo ramuva jau dešimtmetį kasmet, vėlyvą rudenį kviečia jaunimą rinktis prie pilkapių ir visiems kartu pagerbti protėvius – mūsų valstybės kūrėjus. Skaityti toliau

M.Nargėlaitė. Senosios Ilgės Labanoro girioje. Arba Vėlinių šventė protėvių dvasią prisimenant (3)

Ilgės Labanoro girioje | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ar kada pagalvojote, kad eidami Labanoro giria žengiate ant kažkieno kapo? Per visą Labanoro girią dešimtis kilometrų driekiasi Rytų Lietuvos pilkapynas, tačiau tą pastebėti gali tik įgudusi akis, nes senieji lietuvių protėviai kapų nepuošdavo gėlėmis ir antkapiniais paminklais. Didžiausias monumentas buvo virš kapo supilta kalva. Antkapiniai paminklai sutrūnija, gėlės nuvysta ir atminties nelieka, o šios kalvos iki šiol puikiai regimos, lyg kokia milžino ranka miške būtų stačiusi smėlio pilis. Spalio 20 d. prisimindama protėvius Lietuvos jaunimo ramuva senoviniu papročiu paminėjo Vėlinių (Ilgių) šventę ir po daugelio šimtmečių senąjį kapinyną vėl nutvieskė laužų šviesa. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse (41)

Velinės | V.Daraškevičiaus nuotr.

Spalio mėnuo – vėlių metas. Tuo metu dažniau lankome kapus, tvarkome juos ir gražiname – ruošiamės svarbioms apeigoms. Lietuvių Vėlinės arba Ilgės yra seniausia mūsų protėvių minėjimo šentė. Praeityje metų bėgyje protėviai buvo paminimi net keletą kartų. Šiandien tai sutraukta tik į lapkričio pirmą ir antrą dienas. Bažnyčia lapkričio 1-ąją yra paskelbusi privaloma švente – Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-oji skirta prisiminti visus mirusiuosius. Tačiau tradicija yra žymiai senesnė ir dažnam lietuviui labiau rūpi paminėti savo mirusiuosius.

Vėlinių prasmę giliai ir prasmingai apsakė G.Beresnevičius: „Vėlinės yra didžiulė atodanga, mirusiųjų tėvų ir protėvių išžengimas mūsop. Skaityti toliau

Lietuvos jaunimo Ramuva kviečia į Vėlines Dvarciškiuose (0)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Balkūno nuotr.

Spalio 20 d.12 val. Švenčionių rajone, Dvarciškių kaime Lietuvos jaunimo Ramuva (LJR) surengs Vėlinių (Ilgių) minėjimą.

Šventės dalyviai susipažins su senoviniais Vėlinių papročiais,aplankys pilkapius, bendraus su Vėlėmis. Senąjį baltų paveldą puoselėjanti Lietuvos Jaunimo Ramuva šia savo rengiama švente nori priminti Rytų Lietuvos pilkapynų, kuriuose šimtmečius buvo laidojami mūsų protėviai, svarbą Lietuvos istorijos pažinimui ir atkreipti dėmesį į juodųjų archeologų daromą žalą šiems istoriniams paminklams. Skaityti toliau

Vėlinės Karmazinų pilkapyne (video) (0)

2009 m. buvo pažymėtas Vėlinių (Ilgių) šventės šventimo ant Karmazinų piliakalnio keturiasdešimtmetis. Vėlinių apeigas prie 1969 m. sukrauto aukuro atliko apeigų grupė „Kūlgrinda“, dalyvavo 1969-ųjų metų Vėlinių šventės rengėjai Jonas Trinkūnas, Nijolė Balčiūnienė, Tadas Šidiškis ir kiti.

Šios šventės akimirkos įamžintos Virginijaus Kašinsko etnofilme: Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Vėlinių dvasia (6)

Prie Aukuro | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiame įsibėgėjančios modernybės pasaulyje, kuriame, kartais rodos, tuoj nebeliks nieko švento, per stebuklą esame išsaugoję paprotį susirinkti per svarbiausią mirusiesiems skirtą šventę – Vėlines. Kasmet kai pasaulį apgaubią tamsa, tarsi nematomai jėgai paveikus – pajudame į savo Šventuosius Alkus – pas protėvių vėles. Vakaro vėlumoje tūkstančių automobilių šviesų skruzdėlynais pasklindame po Lietuvos kelius, milijonais žvakių liepsnelių apdengiame kapų kalnelius.

Vėlyvas ruduo, kuomet visa gyvoji gamta, gaubiama ilgėjančių naktų tamsos ruošiasi mirti žiemos kalėjime, nuo seno laikomas vėlių viešėjimo žemėj laiku. Tuomet nuėmus nuo laukų derlių kadais buvo atliekamos mirusiųjų vėlių pagerbimo apeigos – Ilgės. Skaityti toliau