Žymos archyvas: grožinė literatūra

B. Rastenytė. Iš „Afroditės kuoduko“: Papūgos kakadu (0)

B. Rastenytė. Asmeninė nuotr.

Papūgos kakadu

Šią vasarą Laska norėjo nusipirkti papūgų, – kakadu. Stovėjo „Kikoje“ ir žiūrėjo, – jos buvo trys, su kuodais ant galvų, skirtingų spalvų – žalia, mėlyna ir geltona. Laska norėjo parsinešti jas į namus ir laikyti narve savo kambary. Jų čiulbėjimas sukurtų amžinos vasaros įvaizdį – jūrą ir saulę, rojaus sodą. Kai jos nusibostų,  ji jas uždengtų. Joms nebūtų liūdna ir nuobodu, nes jos būtų kelios. Grįžus namo prie durų, ji išgirdo Skaityti toliau

Gimtasis žodis – pasaulio lietuvių bendruomenėms (video) (0)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Tęsiant gražų paprotį, jau antrą kartą į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliauja lietuvių autorių grožinės literatūros kūriniai, skirti vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Tikimasi, kad ši Lietuvos dovana paskatins svetur gyvenančius mūsų tautiečių vaikus bei jaunimą dar intensyviau domėtis lietuvių kalba ir skaitant lietuvių autorių knygas stiprinti ryšį su Tėvyne.

Šios knygos yra pernai inicijuotos akcijos „Šimtmečio dovana pasauliui“, skirtos išeivijoje gyvenantiems ir lietuvių kalbą puoselėjantiems tautiečiams, tęsinys. Šiais metais iniciatyvai įgyvendinti iš viso buvo nupirkta 1 280 knygų. Skaityti toliau

Išrinktos gražiausios 2018 metų knygos (0)

Gražiausios 2018 m. knygos | S. Paukščio nuotr.

Kultūros ministerijos kasmet organizuojamame Knygos meno konkurse geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo knygoms išrinkti šiemet pateikta 130 leidinių. Knygos meno ekspertų komisija knygas vertino pagal meninio apipavidalinimo ir leidybinio-poligrafinio atlikimo kriterijus.

Pagrindinė metų premija paskirta Sigutei Chlebinskaitei už jautrią estetiką ir konceptualią visumą knygoje: Icchokas Rudaševskis, ,,Vilniaus geto dienoraštis. 1941–1943 / Togbukh fun Vilner geto. 1941–1943“ (leidėjas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, spaustuvė UAB Standartų spaustuvė). Skaityti toliau

„Šimtmečio dovana pasauliui“ – lietuvių autorių knygos užsienio lietuvių mokykloms (video) (0)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisijungė prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuoto projekto „Šimtmečio dovana pasauliui“, kurio metu dovanojamos lietuvių autorių knygos užsienio lietuvių mokykloms. Iniciatyvos dovanos pasieks gausiausias lietuvių bendruomenes turinčių šalių (JAV, Didžioji Britanija, Airija, Rusija (Karaliaučiaus sritis), Norvegija) mokyklas.

Vykdant šį projektą į užsienį iškeliaus daugiau kaip 1200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Skaityti toliau

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija (2)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Švenčiant atkurtos Lietuvos šimtmetį į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliauja daugiau kaip 1200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Šios knygos – tai Lietuvos įvaizdžio skyriaus inicijuota „Šimtmečio dovana pasauliui“, skirta išeivijoje gyvenantiems ir lietuvių kalbą puoselėjantiems tautiečiams. Iniciatyvos dovanos pasieks gausiausias lietuvių bendruomenes turinčių šalių (JAV, Didžioji Britanija, Airija, Rusija (Karaliaučiaus sritis), Norvegija) mokyklas, kurios turi nuolatines patalpas, taip pat ambasadas. Skaityti toliau

L. Mažylis: Kad užbaigčiau knygą „99 metai po įvykio“, teko peržengti visas baimes (3)

Liudas Mažylis | J. Petronio nuotr.

Vasario 23–24 d., Vilniaus knygų mugėje, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Liudas Mažylis pristatys savo knygą „99 metai po įvykio“. Tai – jo pirmoji grožinės literatūros knyga. Paprašytas apibūdinti knygos žanrą, rašytojas sako, jog tai – veiksmo dokumentika. Pasitelkęs fantaziją, L. Mažylis drąsiai kalba apie Vasario 16-osios Akto suradimo aplinkybes.

– Kodėl pasirinkote būtent tokį knygos žanrą?

– Manau, kad sumanymui jis tiko geriausiai. Kitu būdu skaitytojui pristatyti Akto suradimo aplinkybes, atrodė, būtų sudėtinga – neaišku, nei kodėl jo reikėjo ieškoti, nei kodėl jis atsirado. Skaityti toliau

Z. Alaunienė. Trys raidės, trys raidės, trys raidės, try… (32)

raidėsIlgai negalėjau suprasti šurmulio dėl trijų raidžių. Kodėl jų taip prireikė? Juk abėcėlėje yra apsčiai raidžių – turėtų pakakti. Kita vertus, visada norisi ko nors naujesnio, šviežesnio. Tokios mintys man drumstė nuotaiką, gadino apetitą, kėlė egzistencinę nerimastį. Norom nenorom ėmiau mąstyti. Abėcėlėje yra net 32 raidės, lygiai tiek, kiek žmogus turi dantų. Tokio skaičiaus užtenka poreikiams patenkinti. Jeigu kas įsigeistų prie savo 32 dantų pridėti dar tris naujus, tai kaip juos įtalpinti? Atrodo, tiesiog neįmanoma. Vis dėlto esti atvejų, kai problema išsprendžiama. Antai vienas mano bičiulis diskutuodamas išmušė kitam bičiuliui tris dantis (kiek apgedusius). Skaityti toliau

B. Rastenytė. Iš „Afroditės kuoduko“ (0)

Beatričė Rastenytė. | Asmeninė nuotrauka

Kleopatra eina per dykumas. Spiritistinis seansas 

Laska išgyveno vidurinįjį amžių. Ir niekaip negalėjo suprasti, – kur paslėpta Choščėjaus adata. Kai Laska paklausė Cezarijaus, kuriame mieste jis norėtų numirti, jis pasakė, kad Paryžiuj, nes ten įdomiau. Laska gulėdama vandeny ištarė, kad ji kartą Getai rašiusi, jog filmą „Mirusių poetų draugija“ ji kažkodėl įsivaizdavo kaip susirinkusių poetų dvasias per spiritistinį seansą, o Geta jai atrašė, kad tas filmas anaiptol ne apie tai. Laska paklausė Cezarijaus, ar jis tiki poetų rojumi, kol šis galutinai susierzino, įsiuto ir pareiškė, kad nenori galvoti apie mirtį ir kad gali išbandyti spiritistinį seansą per Naujuosius metus ir ji galėsianti išsiaiškinti, ar Skaityti toliau

Literatūrologai netrukus paskelbs išskirtinių knygų dvyliktuką (0)

Dalia Satkauskytė | tspmi.vu.lt nuotr.

Literatūros mokslininkai kiekvienų metų vasarį, artėjant Knygų mugei, panyra į savotišką apeigą. Patys savo kasmetę pareigą lygina su konklava, tik renka jie ne aukščiausią dvasininką, o kūrybiškiausią lietuvių autoriaus knygą – šįmet jau penkioliktą kartą.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų išrinkta kūrybiškiausia metų knyga paskelbiama per Vilniaus knygų mugę. Dar iki apdovanojimo už kūrybiškiausią knygą komisija paviešina išskirtinių skaitinių dvyliktuką, kuris yra tarytum privilegijuotas sąrašas – aukščiausia skaitymo rekomendacija. Skaityti toliau

Žemaitijoje prasideda Muziejų kelio renginiai „Dvarų kultūros atspindžiai“ (0)

Dvaras Palangoje | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gegužės 18 d., Tarptautinę muziejų dieną, Žemaitijoje prasideda jau penktus metus Lietuvos muziejų asociacijos (toliau – LMA) rengiamas projektas „Lietuvos muziejų kelias“, šiemet vystantis temą „Dvarų kultūros atspindžiai“. Prieš projekto atidarymo renginius Kretingos muziejuje 13 val. rengiama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus LMA vadovas-valdybos pirmininkas Raimundas Balza, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Lietuvos skyriaus valdybos narė Vaiva Lankelienė, projekto programos regionų globėjai: Skaityti toliau

Metų vertėjo krėslo premija šiemet paskirta Zitai Marienei (0)

knyga Neregimoji sviesaMetų vertėjo krėslo premija šiemet paskirta Zitai Marienei už sklandų, tikslų ir meistrišką Antonio Doerio (Anthony Doerr) romano „Neregima šviesa“ vertimą iš anglų kalbos.

Vertėjo krėslas Zitai Marienei bus įteiktas vasario 23 d. 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmai, Didžioji g. 4).

Zita Marienė studijavo anglistiką Rygos universitete, yra baigusi vertėjų kursus Danų literatūros centre,   dirbo „Minties“, „Mokslo“, „Vagos“, „Alma littera“ leidyklose. Verčia iš anglų, danų, lenkų, rusų kalbų. Nuo 1990 metų Lietuvos rašytojų sąjungos narė.  Skaityti toliau

Konkurencija dėl lietuvių autorių – milžiniška, pripažįsta knygų leidėjai (0)

KnyguMuge

Lietuvos knygų leidėjai džiaugiasi pasikeitusiais skaitytojų įpročiais ir jau kuris laikas stebi naujas tendencijas – populiariausios, perkamiausios ir kultinėmis tampančios knygos vis dažniau yra parašytos lietuvių autorių. Tą patvirtina ir kasmet gausiai į susitikimus bei naujų knygų pristatymus Vilniaus knygų mugėje besirenkantys lankytojai. Anot leidėjų, nauja tendencija – ir visuomenės brandos požymis, ir leidyklų vadybinių pastangų rezultatas.

Leidyklos: gyvename aukso laikais Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (1)

Gaiva Paprastoji. Judėjimas. Akvarelė, plunksna, tušas. 46x33.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

VI

Sofijai nepatiko, kad Paulina jai nesakydavo, kas jai gražu, o kas – ne. Nors šiaip ne kartą buvo girdėjusi iš jos lūpų, kad yra graži. Tik kartais pagirdavo, kad jai kas nors gražu iš Sofijos aprangos. Vieną vasarą jos abi pasisiūdino rožines sukneles, o Sofija, nusižiūrėjusi iš madų žurnalo, suvarstė ją nugaroje juodu su baltais burbuliukais kaspinu. Taip apsirengusios jos su Paulina kažkur ėjo. Kitą dieną Paulina buvo pasipiktinusi, kad kažkokia jos pažįstama matė jas ir kad labai gyrė Sofijos suknelę, o jos – ne. Paulina visada norėjo būti pirmuoju numeriu. O Sofija? Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (1)

Gaiva Paprastoji. Pasirinkimo sunkumai. Akvarelė, plunksna, tušas. 46x33

Tęsinys. Pradžia ČIA.

V

Niuta augo. Sofijos mama nuogąstavo, kad Niuta grubi. Nors visi palydėdavo akimis Niutą, tačiau jau taip nealpo dėl jos kaip anksčiau, kol buvo mažytė. Kiti jos ir bijojo. Buvo didelis šuo. Lodavo. Ir labai stipri. Mažos mergytės norėdavo ją glostyti, bet Sofija neleisdavo.

– Ji mūsų nemyli, – abejojančiu balsu kartą pasakė Sofijos mama.

Tada Sofija, mergaitiškai klestelėjusi ant sofos šalia Niutos ir ją švelniai apkabinusi, sukuždėjo: Skaityti toliau

Bateliai, rožiniai kaip ciklameno žiedas (0)

Džoana Haris. Lorne Cambell nuotrauka.

Įspūdžiai apie Džoanos Haris knygą „Ledinukų bateliai“ (Joanne Harris. Ledinukų bateliai. Vilnius: Versus Aureus, 2010, 598 p.). Knyga originalo kalba pasirodė 2007-aisiais (Joanne Harris. The Lollypop Shoes. United Kingdom: Doubleday, 2007, 352 p.)

Paryžių mylėjau iš senų laikų, nuo tada, kai jis dar saugiai nuo manęs buvo paslėptas už geležinės uždangos, ir, faktiškai, man egzistavo tik kaip žemėlapis (kurį irgi buvau labai laiminga turėdama) – smulkiausios visų dvidešimt arrondissement – rajonų, sudarančių tikrąjį Paryžių, gatvelės mintyse išvaikščiotos, kiekvieną kiek žymesnę vietą žinojau kur rasti… Skaityti toliau

„Meno kaip tokio nėra…“ (0)

Paulo Coelho savo, kaip rašytojo, karjeros pradžioje. F. Mantovani‘o nuotrauka.

„Meno kaip tokio nėra, yra tik įvairios antropologinės praktikos…“, – yra tekę girdėti sakant…

Apie Paulo Kueljo (Paulo Coelho) „Alchemiką“, tuo pat principu pažiūrėjus, galima pasakyti, jog tai – ne literatūra. Jis būtų geriau priskirtinas prie „antropologinių praktikų“ – sakmių, mitų, pasakų, liaudies kūrybos ir to, ko jomis norima pasiekti.

Ką liaudis pati kuria ar ko nekuria, galima ginčytis, ir galo nebus, bet visada buvo ir yra žmonių, kuriuos būtų galima prilyginti šamanui, burtininkui raganiui, žyniui, magui ( alchemikui?), Skaityti toliau

Tautvydas Kiršys kalba (2)

Tautvydas Kiršys, Kauno „Santaros“ gimnazijos 10-tos klasės gimnazistas.

Aš įsimylėjau raštą, žodį, sakinį, tai tapo mano gyvenimo būdu – skaityti, rašyti, ta harmonija, kuri slepiasi po raidėmis, mane svaigina. Lygiai prieš metus aš nemėgau Rašto. Purčiausi skaitydamas, o rašiau lyg su nukirstu riešu. Atradau tai, ir tai mane pakeitė, iš tikrųjų pakeitė, neįtikėtina! Aš pasaulį pradėjau matyti kitaip! Pradėjau pastebėti viską, kas dedasi aplinkui, pajaučiau Žemę savo kojomis. Aš stoviu čia, šitam momente, ir tai… tai yra nuostabu. Matau daug žmonių skubančių, bėgančių, spaudžiamų rytojaus ar praeities, nuo ko jūs bėgat? Kur jūs bėgat? Ar matai vaivorykštę kitam gale? Deja, vaivorykštės kito galo nepasieksi, tai nėra realu, geriau sustok ir pasigrožėk minutę tuo, kuo gyveni. Nes tai vyksta tik dabar ir tik tau. Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (0)

Gaiva Paprastoji. Venecija. Akvarelė, plunksna, tušas, 46x33.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

IV

Kadangi Sofija tame Aurelijaus koncerte, tiksliau, prieš koncertą nepasirodys, tai yra nešoks bakchančių šokio, ji sugalvojo paimti iš jo interviu. Kadangi jau rašinėjo vienam jaunimo portalui, nuėjusi pas redaktorių išsakė savo idėją, ir redaktorius, buvęs jų mokyklos mokinys, atsakė: „Tu intelektuali, Sofija. Manau, gali pabandyti“. Tada Sofija pirmą kartą susimąstė, kad ji yra intelektuali. Anksčiau apie tai negalvojo. Tai buvo etiketė. Firmos ženklas. Paulinai apie tai nieko nesakė. Pradėjo rengti klausimus. Pasiėmusi mamos antikos literatūros vadovėlį, Sofija pradėjo skaityti. Skaityti toliau

Jazminas. Mergaitė ir laika (0)

Gaiva Paprastoji. Vėluojant užaugti. Akvarelė, plunksna, tušas, 46x33.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

III

Milda buvo ta mergina, kuriai Sofija aiškindavo matematikos uždavinius, su kuria jos vienu metu draugavo vos ne kaip sesės ir žavėjosi Astrida Lindgren bei Aleksandro Diuma knyga apie karalienę Margo. Jas gatvėje ir vadindavo sesėmis, nes abi buvo tamsiaplaukės, garbanotais plaukais ir beveik juodomis akimis. Vėliau ji labai žavėjosi Sofijos grožiu ir jos turimu ar neturimu vaikinu, nes pasakojo Paulinai, kaip matė Sofiją knygyne, kokia ji be galo graži ir turbūt jau turi vaikiną… Mildos tėvai buvo išsiskyrę. „Mano tėvelis – poetas“, – kartą vaikystėje pasigyrė Sofija Mildai. Po kiek laiko, viską permąsčiusi, Milda pareiškė, kad jos dėdė irgi poetas. Skaityti toliau

Kukulio miniatiūros (1)

Baltumai. Nuotrauka iš interneto svetainės

Baltumai

Žiemomis Kukulis bandydavo užsiimti buvimu, neturėjimu ir kitais kovų (su savimi) menais. Ne todėl, kad jausdavos stiprus ar per rudenį prikonservuodavo savy itin daug valios pastangų. Geležine ištverme ir gera sportine forma Kukulis išties pasižymėdavo tik už močiutės stalo, kimšdamas jos keptus žagarėlius. Debesims išbėrus baltą sniegą, įvykdavo pirmosios pamokos. Pirmiausia imdavo tirpti turėjimas – laukuose, sode, miške… (kai labai pasisekdavo, net ir galvoje). Baltume išnykdavo atskiri objektai, nebeturėdami kontūrų, kvapų, spalvų… ir noro juos paimti. Akimis surinkti, rankomis apčiuopti ir susidėti kišenėn likdavo nuodėmingu rudens įpročiu. Skaityti toliau

K. Antanaitis. Nevilniaus, neknygų, nemugės ir nenaujienos (2)

2009 m. leidiniai

Pasižiūrėjau netyčia, kokios gi knygos apie Ukrainą paskutinius metus Rusijoje leidžiamos, ir greta istorijos bei pseudoistorijos aptikau sau naują atskirą literatūros žanrą – ateities karas Ukrainoje. Leidžiamos tokios knygų serijos gana senai, nuo 2008 ar net ankstesnių metų.

Vadinasi visa tai „kovine fantastika“, nors fantastikos ten tik tiek, kad veiksmas vyksta po dvejų metų, o ne šiandien. Tokias knygas taip pat galima pavadinti serija „Rusijos kareiviai visada ir visur laimi“. Skaityti toliau

Vasario 10-ąją išaiškės 2013 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (0)

tkpc nuotr.Vasario 10 d., 16 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6), 1-ojo aukšto salėje įvyks spaudos konferencija, kurios metu literatūrologai atsakys į susidomėjusių žurnalistų klausimus apie jau 12-tus metus rengiamą kūrybiškiausios knygos konkursą.

Kaip kasmet, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengia praėjusiais metais išleistų kūrybiškiausių knygų dvyliktuko rinkimus ir skirs premiją kūrybiškiausios knygos autoriui. Tai jau dvyliktasis konkursas ir dvyliktoji premija (įsteigta 2003 m.) Skaityti toliau

Šiemet grožinės literatūros vertimų ES paramą gavo trys leidyklos iš Lietuvos (0)

homebrewedchristianity.com nuotr.

Kasmet grožinės literatūros kūrinių vertimams iš vienos Europos kalbos į kitą skiriama parama šiemet pasieks tris Lietuvos leidyklas. Liepos 16 d. Europos Komisijai paskelbus  ES programos „Kultūra 2007“ literatūros vertimų projektų rezultatus paaiškėjo, kad finansine parama galės pasinaudoti šios leidyklos – „Mintis“,  „Kitos knygos“ bei „Tyto alba“. Paskutiniais programos „Kultūra 2007-2013“ metais, literatūros vertimų krypčiai buvo pateiktas rekordinis paraiškų skaičius – 400 paraiškų 1678 knygoms versti. Lietuvos leidykloms, kurios yra vienos aktyviausių šios krypties dalyvių, finansavimas bus skirtas 15 knygų vertimams. Skaityti toliau

Knygos, kurias perskaitysite vienu prisėdimu (1)

Knygų skaitymas | valstietis.lt nuotr.

Garsus bibliotekininkas ir poetas Kalimachas iš Aleksandrijos kadaise yra pasakęs, kad „ilgos knygos yra didžiausias blogis“. Šiais laikais leidyklos vargu ar ryšis leisti trumpesnę nei romano apimties knygą, ypač jei jos autorius yra mažai žinomas rašytojas. Matyt, turi įtakos vyraujanti nuomonė, kad trumpa knyga – tai neišbaigtas ar nevykęs pasakojimas.

Pateikiame gana subjektyvų dešimties literatūriškai vertingiausių nedidelės apimties knygų sąrašą. Knygų, kurias perskaitytumėte greitai. Ir svarbiausia, versdami lapus išgyventumėte įdomių bei prasmingų akimirkų. Skaityti toliau

„Naujas vardas“ – nauja galimybė išleisti savo knygą nemokamai (2)

Tinklapio fragmentas

Esi grožinės literatūros kūrėjas, tačiau savo svajonei – išleisti savo knygą tau trūksta pinigų? Ne bėda – darbą pradeda nekomercinis interneto projektas – elektroninė leidykla „Naujas vardas“.

Jos tikslas  – leisti nemokamas naujų grožinės literatūros kūrėjų elektronines knygas.

Projekto iniciatoriai skelbia ieškantys naujų talentingų Lietuvos literatų ir žada leisti jų elektronines knygų versijas visiškai nemokamai. Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai išrinko kūrybiškiausių 2011 metų knygų dvyliktuką (0)

Ilzė Butkutė Karavanų lopšinėsVasario 9 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinį kasmetinį pokalbį apie praėjusiųjų 2011 metų lietuvių autorių grožinės literatūros knygas. Pokalbį vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktuko išrinkimas.

Nuo 2003 metų į kasmetinius knygų aptarimus susirenkantys literatūrologai šiemet kalbėjosi intriguojančia ir žaisminga tema „Tikro lietuvio neieškant“, leidusia ieškoti ir atrasti svarbiausias šiuolaikinės lietuvių literatūros tendencijas. Ryškiausia jų, nekintanti jau kelerius metus, – tai sėkmingai klestinti knygų gausėjimo tendencija. Kasmet išleidžiamų knygų skaičius didėja, literatūros įvairovė plečiasi, tačiau, nepaisant to, vis mažiau ir mažiau išleidžiama knygų-įvykių, arba vadinamosios rimtosios, itin kokybiškos literatūros tekstų. Tą lemia ir redaktoriaus kaip literatūrinio agento, cenzoriaus, „gerosios rankos“ mirtis ir vis labiau įsigalintis literatūros, kuriai pritaikomi vadybos principai bei redagavimas, pataikaujant skaitytojams, gausėjimas. Skaityti toliau