(Tęsinys. Pradžia čia)
Vilniuje gyvenantį gydytoją Dainių Vaičiulį iš Punsko kalbina Lida Nevulytė.
– Ar sunku buvo apsispręsti, kokią specialybę rinktis? Kodėl būtent toks sprendimas?
– Studijų metais buvo įvairių minčių, viskas buvo labai įdomu, norėjosi kuo daugiau sužinoti ir išmokti. Studijuodamas mediciną supratau, kad mano specialybė tikrai bus chirurginio profilio, nes niekaip negalėjau įsivaizduoti savo kasdienio darbo be operacinio bloko.
Pastebima, kad dėl tokios ligos kaip vulvovaginitas moterys į specialistus kreipiasi rečiau nei turėtų, galvodamos, kad ligą gali išsigydyti liaudiškomis priemonėmis pačios. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės Simonos Radžvilaitės, tai viena dažniausiai pacienčių daromų klaidų. Pasitaiko atvejų, kai į specialistus nesikreipiama ir dėl baimės.
Vulvovaginitas, dar žinomas kaip makšties uždegimas, apimantis išorinių ir vidinių moters lytinių organų gleivinę, pasižymi perštėjimu, dirginimu, jautrumu, skausmu šlapinantis ar lytinių santykių metu. Skaityti toliau
Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Laiku atliktas PAP tyrimas skystojoje terpėje daliai Lietuvos moterų išgelbėtų gyvybę, tačiau vykdant šios ligos prevencijos programą, Lietuvoje patikrinta tik Skaityti toliau
Lietuvoje jau nebūtina apsilankyti pas ginekologą norint išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio rizikos – galima namuose savarankiškai paimti mėginį ir jį išsiųsti į patologijos tyrimų laboratoriją. Medikai viliasi, kad ši naujovė paskatins mūsų moteris aktyviau tikrintis. Tai leistų išgelbėti žymiai daugiau gyvybių.
Dabar net ir suvokdamos mirtinos ligos grėsmę moterys dažnai numoja ranka į profilaktinius gimdos kaklelio vėžio tyrimus. Užsukti į polikliniką sutrukdo ne tik žinių stoka, įtemptas gyvenimo tempas ar baimė išgirsti blogą diagnozę. Daugybė pacienčių ginekologijos kabinete imant tepinėlį patiria diskomfortą. Skaityti toliau
Prieš mėnesį Lietuvos žiniasklaidoje sumirgėjo liūdna žinia – gimdant namuose mirė visos gausios šeimos labai lauktas ir mylėtas naujagimis. Gydytojai atjautė šeimą, suteikė motinai reikalingą pagalbą ir rūpestingą slaugą. Sveikatos apsaugos ministras liūdnai atsiduso: „Tragedija…“ Pasirodė kelios „auklėjamosios“ laidos su gydytojų ir sveikatos politikų komentarais, kokia humaniška yra gimdymo pagalba Lietuvos ligoninėse ir koks pavojingas pasirinkimas yra gimdymas namuose. Tik nutylėta, kad Lietuvoje netgi planuotas gimdymas namuose – tai gimdymas be jokios medicininės pagalbos, Skaityti toliau
Nuo kovo 1 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose naujajame Akušerijos ir chirurgijos korpuse pradėtos teikti aukščiausio lygio akušerijos, nėštumo patologijos, neonatologijos ir ginekologijos paslaugos. Šiame 269 000 kv. m. inovatyviame ir moderniame pastate įsikūrė Medicininės genetikos, Ausų, nosies, gerklės ligų, Akių ligų bei Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centrai su naujausiomis, moderniausiomis reanimacijos-intensyvios terapijos skyriais bei operacinėmis. Skaityti toliau
Atsakymas į dėl gimdymų namuose teisiamos gydytojos B. K. atvirą laišką Lietuvos visuomenei.
Šios gydytojos rankose neverkia vaikai. Jau vien ką reiškia jos rankų prisilietimas. Tai žino šimtai moterų.
Prokurorams – monstrė, pacientėms – Šventoji
Kai pirmą kartą apsilankiau pas gydytoją B. K., ji man priminė vienuolę, tik vietoj juodo abito vilkinčią baltu gydytojos chalatu. Ir nuolat besišypsančią. Tyliai ir labai švelniai kalbančią. Net pagalvojau sau: „Kažkokia keista…“ Normalu, juk tipinis lietuvis – nuolat piktas ir paniuręs. Interneto erdvėje ne viena buvusi jos pacientė gydytoją vadina Šventąja: Skaityti toliau
