Žymos archyvas: genetika

„Aktualioji istorija“: Kaip lietuvių kilmė susijusi su senaisiais europiečiais ir finougrais? (video) (3)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį su Gintaru Songaila apie lietuvių kilmę. Praėjusioje laidoje aptarėme, ką naujo lietuvių kilmės tyrimams davė naujausi genetikos tyrimai, dabar daugiau dėmesio skiriame archeologijos ir lingvistikos duomenims ir aiškinamės, kaip jie dera su genetika, kas dar, be indoeuropiečių, gali būti mūsų protėviais?

Kokia Algirdo Girininko hipotezės apie šiaurinius indoeuropiečius esmė? Kas Lietuvoje galėjo gyventi iki Duobinių kapų (Jamnos) kultūros ekspansijos? Ar lietuvių kalboje yra ikiindoeuropietiškos senųjų europiečių kalbos paveldo? Kokią įtaką mums padarė finougrai ir iš kur jie atėjo? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video) (13)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gintaru Songaila kalbamės apie tai, ką naujo lietuvių kilmės tyrimams davė naujausi genetikos tyrimai?

Kokie yra trys pagrindiniai genetinių tyrinėjimų objektai? Kodėl norvegų, lietuvių ir estų genofondas laikomas artimiausiu indoeuropietiškajam paveldui? Kur buvo indoeuropiečių protėvynė ir su kokia archeologine kultūra ji siejama? Koks yra lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės indėlis į pasaulinį mokslą? Kodėl ir lietuviai, ir estai vyrai priklauso iš esmės dviems giminėms – su indoeuropiečiais siejama R1a ir su finougrais siejama N1c? Ar genetika jau davė atsakymus į iš jos kylančius klausimus? Kokias problemas slepia šiaurinių indoeuropiečių kilmė? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (III) (video) (1)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje.

Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu – A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta. Ir nors 99,9 procentai skirtingų žmonių DNR sutampa, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (I) (video) (0)

genetika_dnr-i_mokslosriuba-lt

Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr. Giedrius Gasiūnas sako, kad šių metų laureatai buvo apdovanoti už darbus, atliktus dar praeitame amžiuje, todėl lietuvių atradimas dar tikrai gali būti įvertintas. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuvių nacionalinis charakteris ir alkoholis (80)

rutkunas-asmen-nuotr

Po antro pasaulinio karo subombarduota, kapituliavusi, palaužta Japonija, šalis, turinti labai menkus požeminius naudinguosius išteklius, nuolat niokojama žemės drebėjimų ir talžoma cunamio bangų, regis, buvo pasmerkta visiškam žlugimui ar geresniu atveju ilgam merdėjimui. Tačiau įvyko stebuklas – Japonija per stebėtinai trumpą laiką – du dešimtmečius, tapo klestinčia šalimi, antrąja ekonomika pasaulyje. Tai įvyko todėl, kad japonai atliko išsamų savo nacionalinio charakterio tyrimą – iškapstė gelmines japonų savybes, ir sugalvojo, kaip jas pakreipti tautos ir šalies suklestėjimui.

O koks mūsų lietuvių nacionalinis charakteris? Kuo mes garsėjame? Statistika rodo, kad pasaulyje pirmaujančias vietas užimame savižudybėmis ir išgertu alkoholio kiekiu. Skaityti toliau

DNR diena VU – lietuvių kilmės paieškos ir ekskursijos po modernias laboratorijas (0)

Akad. prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas | asmeninio archyvo nuotr.

Balandžio 24 d. (penktadienį) 11.00 val. Vilniaus universiteto Santariškių klinikose (1 aud., Santariškių g. 2) bus minima DNR diena Lietuvoje. Tai kasmetis tarptautinis genetikos mokslo ir stulbinančių pasiekimų paminėjimas.

Ši genetikams, biologams, medikams ir kitiems mokslininkams svarbi profesinė diena Lietuvoje švenčiama aštuntus metus. Ta proga paskaitą apie lietuvių kilmę ir senovinės DNR tyrimus skaitys VU mokslo reikalų prorektorius akademikas prof. dr. Rimantas Jankauskas. Skaityti toliau

Molekulinės biologijos ir genetikos tyrimų metodų revoliucionierius, Nobelio premijos laimėtojas Keris B. Mulis atvyksta į Lietuvą (4)

Keris Mulis | famousscientists.org nuotr.

Rugsėjo 10-12 d. Vilniuje vyksiančio antrojo tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics 2014“ pirmojoje plenarinėje sesijoje pranešimą skaitys Nobelio premijos laureatas Keris Mulis (Kary B. Mullis) (JAV). Vienas garbingiausių forumo pranešėjų Nobelio premiją gavo išradęs dabar laboratorijose plačiai naudojamą būdą, padedantį lengvai kopijuoti ir dauginti DNR segmentus.

K. B. Mulis ištobulinta polimerazės grandininė reakcija (PGR, angl. polymerase chain reaction, PCR) leidžia padauginti DNR iki kiekio, kurio reikia tolimesniems tyrimams, pvz., ligų (ypač AIDS) diagnostikai, Skaityti toliau

Pasirodė dvi naujos mokslo populiarinimo knygos lietuvių kalba (1)

KnygaIšleistos dvi paskutinės mokslo populiarinimo serijos „Mokslas visiems“ knygos.  Viena jų – A. K. Greilingo (A. C. Grayling) „Reikšmingiausios idėjos: asmeninis vadovas gyvenantiems XXI amžiuje“. Tai išsamus esminių minčių ir teorijų gidas, apimantis politikos, filosofijos, religijos, sociologijos sričių apžvalgas. Anot knygos autoriaus, „idėjos – tarsi krumpliaračio krumpiai, kurie stumia istoriją pirmyn – išjudina ir gerąsias, ir blogąsias jos pusės“.

A. K. Greilingas pateikia svarbiausias idėjas, atrinktas pagal tai, kiek susipažinimas su jomis geba paaiškinti šiandienos visuomeninių reiškinių Skaityti toliau

Mokslininkai atskleidžia ilgo gyvenimo paslaptis (0)

smm.lt nuotr.

Naujausi mokslininkų atradimai leidžia prognozuoti gyvenimo trukmę, o tolimesni tyrimai gali atskleisti ilgo gyvenimo paslaptis. Procesus ilgaamžių organizmuose tyrę mokslininkai skelbia atradę tam tikrus dėsningumus, kurie būdingi ilgu ir sveiku gyvenimu besidžiaugiantiems žmonėms.

Išskirtiniai šimtamečiai

Ilgaamžių organizmuose vykstantys procesai pasižymi savybėmis, stebėtinai panašiomis į kur kas jaunesnių žmonių. Tokią išvadą padarė Šveicarijos ir Italijos mokslininkai, atlikę tyrimą „Nestlé“ tyrimų centre ir „Nestlé“ sveikatos mokslų institute. Skaityti toliau