Žymos archyvas: Gedimino laiškai

Lietuvos istorija atgimsta įspūdingo dydžio drobėse (0)

Gedimino laiškai 1322–1324 | G. Kazimierėno paveikslas

Balandžio 25 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma tapytojo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kazimierėno darbų paroda.

Šešiuose įspūdingo dydžio paveiksluose G. Kazimierėnas pristato svarbiausius ir įsimintiniausius tautos sąmonėje žymę palikusius istorinius įvykius: Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Barboros Radvilaitės laidotuves ir kitus.

Didžiausias parodoje eksponuojamas paveikslas Skaityti toliau

Vilnius švenčia miesto vardo pirmojo paminėjimo 696-asias metines (0)

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Šį penktadienį sukaks 696–eri metai, kai Lietuvos karalius Gediminas paminėjo Vilnių savo laiške. Sausio 25–ąją, pirmojo Vilniaus paminėjimo proga, sostinėje vyks daugybė renginių ir prasidės pirmoji šviesų šventė.

12 val. vilniečiai rinksis prie Rotušės – drauge kurti naują prasmingą Vilniaus paminėjimo šventės pradžios tradiciją: kasmet sausio 25–ąją paskelbti po laišką Vilniui ir iškelti tris sostinės vėliavas. Išsaugojus laiškus, ateityje tai bus simbolinis metraštis. 1323 m. sausio 25–ąją Karalius Gediminas išsiuntė vieną iš garsiųjų savo laiškų, Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kodėl mes be Vyčio nenurimsim (nuotraukos) (42)

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ilgus šimtmečius Lietuva gyvavo plėšrių erelių apsuptyje. Vienas jų iš rytų atrodė ypač grėsmingas ir net dvigalvis. O tarp jų ir kitų plėšrūnų pergalingai šuoliavo Baltasis raitelis iškeltu kalaviju raudoname lauke.

Šiaip valstybės į herbus, tarsi prisimindamos totemizmo laikus, įkelia kokį nors gyvūną, pvz., Britanija – liūtą. Po Europą pasidairius išvis liūtų bene daugiausia. Matyt, valstybės taip nori pabrėžti savo galią. Tačiau mūsų Vytis tarp jų atrodo neįprastas vienišius. Tad kokia mūsų Vyčio gyvybingumo paslaptis? Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: psichologinių operacijų ištakos; psichologinių operacijų vykdymo politika ir jų teikiamos galimybės (XVII) (3)

Monumentas Čingischanui Hohoto mieste, šiaurės Kinijoje | Wikipedia.org nuotr.

Pirmiausia prašau atleisti, – buvo ištikęs gripas, tad teko trumpam atidėti darbus į šalį ir savaitėlę kaip reikiant pačiaudėti.  Sveikatos ir stiprybės Jums visiems, gerbiamieji, ir, – kaip įprastai, tęsiame „Propagagandos žodyną“. Šįkart pakalbėsime apie psichologinių operacijų ištakas ir kitų, šiek tiek labiau už mus informaciniame kare patyrusių valstybių, patirtis.

Pirmiausia: svarbu įsidėmėti ir prisiminti, kad propaganda, kaip reiškinys, nėra tas pats, kas psichologinė operacija. Ji yra tik viena iš daugelio sudedamųjų psichologinės Skaityti toliau

A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (II) (112)

Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Dėl ko  tartasi Gedimino ir Jono XXII laiškuose

Galima būtų manyti, kad Romos popiežiaus ir Lietuvos karaliaus korespondencijos tekstai atspindi tiktai pradinę derybų stadiją, kai šnekama apie Gedimino galimą atsivertimą į katalikybę ir dar neatėjo metas kalbėti apie karaliaus karūną.

Bet atkreipkime dėmesį, kad tekstuose nešnekama ir apie karūnavimą. Skaityti toliau

A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (I) (40)

Gediminas | dail. Artūras Slapšys

Šiemet sukanka 700 metų, kai  Gediminas tapo Lietuvos karaliumi, pradėjęs valdyti 1316 metais, mirus vyresniajam jo broliui Vyteniui. Ta proga skelbiame ištrauką iš naujos, spaudai paruoštos Algimanto Bučio knygos  „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de jure ir de facto Viduramžių Europoje. Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė“. Ši knyga skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui pagerbti.

/…/

Gedimino titulai jo paties laiškuose Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Atviras laiškas profesoriui V. Landsbergiui (35)

Linas Zasimavičius | facebook.com nuotr.

Pradėti šį laišką norėčiau nuo to, jog Jūs mano šeimoje visuomet buvote autoritetas. Amžiną atilsį, mano močiutė,  kaime niekados neleisdavo tarti blogo žodžio apie Jus. Noriu pripažinti, kad man taip pat išliksite, kaip viena svarbiausių, iškiliausių asmenybių Lietuvos istorijoje, nepaisant paskutinių Jūsų pasisakymų  Demokratijos ir Tautos atžvilgiu. Tačiau būtent jie ir paskatino parašyti Jums laišką.

Gerb. profesoriau, turėjau galimybės su Jumis artimiau susipažinti, kuomet 2013 m. gruodžio mėn.  buvome susitikę Briuselyje. Aš tuo metu buvau vienas iš jaunuolių, atkeliavusių į ekskursiją apžiūrėti Europos Parlamento, Skaityti toliau

Vilniaus universiteto istorikus vėl buria „Historiada 2013“ (1)

istorikai.lt nuotr.

Lapkričio 9 d., šeštadienį, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija į gimtosios M. Daukšos kiemelyje stūksančios liepos glėbį kviečia sugrįžti visų kartų Istorijos fakulteto auklėtinius.

„Historiada 2013“ – buvusių ir esamų Vilniaus universiteto istorikų forumas, kuris suburia vienas kitą nebūtinai pažįstančių, tačiau kai bendra turinčiųjų visuomenę. Alumnai – tai tas antrasis, neregimas fakulteto kūnas, kas ketveri metai trumpam virstantis realiu. Kartu džiugina tai, kad deramai paminėsime itin jubiliejines 690-ąsias Vilniaus įkūrimo metines, Skaityti toliau

A. Patackas. Kai istorikas tampa kamerdineriu (atsakymas A.Bumblauskui) (64)

Vilniaus pagarsinimo šventė 2008 m. | pilis.istorija.net nuot.

Neseniai „Kauno diena“ straipsnyje „Atmintina diena Vilniaus garsinimui kiršina Seimą ir istorikus“ (05.10) paskelbė, kad istorikas Alfredas Bumblauskas nepritaria Sausio 25-sios paskelbimu Vilniaus pagarsinimo (Gedimino laiškų) atmintina diena  ir šaiposi iš Seimo narių, kurie „dažniausiai neišmano istorijos”, ir kad „visa tai – vaidyba”.

Nutylėta šios istorijos priešistorė. Jau nuo 2007 m. istorijos mylėtojų draugija „Pilis“, kuriai priklauso daug žymių istorikų ir ja besidominčių inteligentų, rengia sausio 25 d. Vilniaus pagarsinimo šventę, Skaityti toliau

M. Jučas. Gedimino laiškai (22)

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Debesėlis (4)

V.V.Landsbergis, www.alfa.lt

V.V.Landsbergis, atn.lt nuotr.

Aukštai aukštai virš Lietuvos plūduriavo skaidrus, beveik permatomas debesėlis. Jis kybojo gerokai aukščiau paprastų kamuolinių ar plunksninių debesų, tad ir įžiūrėti jį galėjo toli gražu ne kiekvienas.

Juolab, kad ir į dangų spoksoti šiais laikais daugeliui jau darėsi nebeįdomu. O kam? Juk nepalyginamai įdomiau stebeilytis į televizorių, kompiuterio ekraną ar parduotuvių vitrinas.

Bet nenukrypkim nuo debesėlio… Skaityti toliau

Šiandien – Vilniaus pagarsinimo šventė 2011 (0)

Draugija „Pilis“, Vilniaus įgulos karininkų ramovė jau penktus metus iš eilės kviečia paminėti Vilniaus pagarsinimą ir miesto kūrėjus.

Vakar sausio 25 d. buvo iškilmingai pagerbtas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Katedros aikštėje prie jo paminklo buvo padėta gėlių.

Šiandien sausio 26 d. 17 val. 30 min. Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks pagrindinis Vilniaus pagarsinimo šventės 2011 renginys.

Šventėje dalyvaus Skaityti toliau