Įsisiūbavus diskusijai apie Generolą Vėtrą, Kazį Škirpą, jų atminimo įamžinimą, paminklų likimą ir vietinių politikų atsakomybę, kažkaip nuošalyje lieka, atrodytų, toks vertingas visuomeninis nusiteikimas kaip patriotizmas. O juk jis yra svarbus valstybės atsparumo, netgi nacionalinio saugumo, tautinės tapatybės dėmuo. Apie tai ne kartą rašiau.
Bet štai šiandien akivaizdu, kad patriotizmas išplaunamas, jis tampa Skaityti toliau
Taip nusprendė pasivadinti Tėvinės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Kokią žinutę partija siunčia Lietuvos žmonėms? Tiesą sakant, tokią, kokią Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir kiti elitiniai „konservatoriai“ siuntė jau seniai: kad žmonės, kurie nepriklauso šiai partijai arba nebalsuoja už ją, nėra žmonės.
Jie yra sovietiniai nostalgikai, vatnikai, fašistai, naciai, politiniai beraščiai, kvailiai, debilai, ligoniai, psichopatai – kas tik nori, bet ne žmonės – paprasti, eiliniai ir normalūs. Jei – su labai didele išlyga – juos ir pripažintų žmonėmis, tai tik Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Italiją po Pirmojo pasaulinio karo ir Benito Musolinio fašistinį režimą.
Kodėl Italijoje 1922 m. buvo įvestas fašistinis režimas? Kuo ypatinga fašistų ideologija? Kas ją ir jos kūrėją Benitą Musolinį sieja su socializmu? Ar fašistams būdingas rasizmas, kuriuo Vokietijoje pasižymėjo Adolfo Hitlerio nacionalsocializmas? Ar teisingai fašistų vardu vadinamos kitos partijos ir režimai už Italijos ribų? Ar B. Musolinio atėjimas į valdžią Italijoje buvo demokratiškas? Kokia didžiausia B. Musolinio klaida? Skaityti toliau
Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ paakino pirmąkart knygyno duris praverti net tuos lietuvius, kuriems, anot Vaižganto, knygų spinta nėra pažįstamas baldas.
Antrasis nuopelnas – knyga privertė visuomenę iš naujo atsigręžti į primirštą Lietuvos žydų katastrofą, kuri ypač provincijoje ir tiesiogine prasme apaugusi užmaršties žole.
Jaudinanti idėja aplankyti apie trisdešimt žydų masinių žudynių vietų, prisiminti klestėjusias tenykštes žydų bendruomenes, kurias negrįžtamai nušlavė holokaustas. Gaila,„Šoamobilis“ nepasiekė mano gimtųjų Lazdijų – buvusio pasienio žydiško miestelio, Skaityti toliau
Gegužės 17 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga surengė jau tradicija tapusią eiseną skirtą pagerbti Paneriuose sušaudytiems Vietinės rinktinės kovotojams ir už lietuvišką veiklą sušaudytai Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto šeimai pagerbti.
„Mes neužmirštame savo kovotojų. Vietinės rinktinės vyrai drąsiai kovėsi prieš lenkų „Armijos Krajovos“ žudikus, didelė jų dalis dalyvavo „Sedos“mūšyje prieš įžygiuojančius „išvaduotojus“ iš Rytų, vėliau įsijungė į ginkluotą partizaninį judėjimą. Daug jų žuvo, o kurie liko gyvi, pergalės laukė labai ilgai, bet visada tikėjo, Skaityti toliau
Lapkričio 9 d. Vakarų pasaulis švenčia 25-ąsias Berlyno sienos griūties, nors teisingiau būtų sakyti – nugriovimo, metines.
Ta proga Youtube nusprendžiau pasižiūrėti National Geographic filmą „The History of the Berlin Wall“. Po peržiūros eilinį kartą įsitikinau, jog nuostaba ir kalbos, neva Rusija dabar kariauja kažkokį nematytą „hibridinį“ karą, į kurį kol kas nemokame deramai atsakyti, tėra veidmainiška pozicija, kurios Vakarai laikėsi ir anksčiau, nenorėdami padėti į Rusijos imperijos (dabar šis pavadinimas vėl grįžta į viešąsias kalbas) nelaisvę patekusioms tautoms. Skaityti toliau
