Sakoma, kad visus žmonės galima skirstyti į dvi rūšis tipus – tuos, kurie mėgsta šokoladą ir tuos, kurie jį dievina.
Ne veltui šio saldumyno garbei suskaičiuotume kone dešimtį tarptautinių ir nacionalinių švenčių, leidžiančių dar kartą pasimėgauti mylimiausiu desertu. Tačiau šis saldumynas dar gali nustebinti – ar jis gali padėti numesti svorio? Ar žinojote, kad šokoladas iš dalies priskiriamas vaisiams ar daržovėms? O ar teko girdėti apie pasaulį užkariavusį rožinį šokoladą? Skaityti toliau
Dekoltuotos, ilgos, puošnios senovinės suknios ir aksesuarai džentelmenams – tokiais rūbais praturtėjo Raudondvario dvaro drabužinė. Jos durys atviros visiems, kurie susivilios smagiu žaidimu: persirengti ir trumpam pavirsti dvarponiais.
„Visos ir visi norintieji su šiais drabužiais gali vaikščioti po Raudondvario dvaro parką, fotografuotis asmenukėms ar pas mus užsisakyti profesionalią fotosesiją, surengti mergvakarį, iškylą ant vejos – kas tik šaus į galvą“, – tvirtina Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Aistė Sinkevičienė. Skaityti toliau
Londono metro teroristai-sprogdintojai – „vaikai-pabėgėliai“ iš Sirijos bei Irako! Tolerantiškasis portalas 15min bando tai nutylėti.
Prieš porą dienų Londono metro vagone nugriaudėjo sprogimas. Kilo masinė panika, apdegė ir buvo sužeista virš dvidešimties keleivių.
Britų policija operatyviai nustatė ir suėmė du įtariamuosius teroristus sprogdintojus. Ir britų ir Lietuvos spauda apie tai nedelsiant informavo skaitytojus – įvykis juk svarbus, o Londone ir lietuvių gausiai gyvenama. Skaityti toliau
Beveik 40 procentų Lietuvos gyventojų socialiniai tinklai yra pagrindinis naujienų šaltinis. Tai parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Mokslininkai taip pat patvirtino hipotezę, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją vertina kritiškiau ir atidžiau. Jie taip pat naudojasi ir nepalyginamai įvairesniais informacijos šaltiniais bei kanalais – nuo televizijos, interaktyvių medijų iki radijo bei spausdintinės žiniasklaidos (nors pastarosios išlikimo perspektyva yra itin miglota).
Dabartinė žiniasklaidos ir interaktyvių medijų aplinka yra kaip niekad įvairialypė, tačiau nesaugi – tarp skleidžiamos informacijos yra daug propagandos, apeliavimo į emocijas. Su šia situacija ekspertai sieja ir sėkmingas Donaldo Trumpo ir „Brexit“ kampanijas, Skaityti toliau
Lapkričio 19 d. sociologas Zygmuntas Baumanas švenčia savo 90 jubiliejų. Ta proga siūlome skaitytojams paskaitą „Natūrali blogio istorija“, kurią profesorius skaitė Vytauto Didžiojo universitete. (Alkas.lt skelbė 2012 m. apie profesoriaus lankymąsi VDU . Daugiau apie tai rasite čia.).
Savo kalbą apie blogio istoriją pradėsiu cituodamas 2004 metais išleistos knygos „Neapykantos psichologija“ autorių prof. Robertą Sternbergą. Tai standartinis studentų vadovėlis apie blogio psichologiją, konkrečiau – neapykantos psichologiją. R. Sternbergas Skaityti toliau
Daugiau kaip 10 metų keliamos aplinkosaugos problemos vis dar yra terra incognita daugeliui žurnalistų. Sudėtingi gamtos pokyčiai, moksliniai tyrimai, atliekų rūšiavimo ir surinkimo sistemų painiava reikalauja specializuotų žinių bei plataus žurnalistinio matymo. Tai paskatino Elektronikos Platintojų Asociaciją (EPA) ir Lietuvos žurnalistų sąjungą inicijuoti konkursą jauniesiems žurnalistams „Moki žodį, myli gamtą“. Žurnalisto gyslelę turintys Lietuvos moksleiviai kviečiami tyrinėti bei rašyti išsamius publicistinius straipsnius aplinkosaugos temomis.
„Žiniasklaida yra nuolat kaltinama paviršutiniškumu, todėl labai svarbu investuoti į jaunąją kartą – būsimus Lietuvos žurnalistus,
Pradėsiu lyg ir iš toli. Tačiau vaizdas per atstumą, tikiu, yra didesnis ir sistemiškesnis. Vadinasi, jis arčiau tiesos.
Taigi, kas iš Jūsų, mieli skaitytojai, tikite, kad mūsų teisėsauga nuoširdžiai, sąžiningai ir kruopščiai tyrė teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo bylą? O juk buvo nužudytas aukšto rango teisėjas. Todėl visas teisėsaugos aparatas turėjo būti mobilizuotas šios bylos tyrimui. Tačiau daugelis akademinės ir politinės aplinkos žmonių netiki, kad teisėsauga atliko savo darbą sąžiningai ir sako, kad tai labiau panašėjo į imitaciją. Geriausiu atveju. Blogiausiu – į tikrų nusikaltimo dalyvių dangstymą. Kai per vieną paskutinių Seimo posėdžių paklausiau, kodėl ši byla neištirta, l.e. generalinio prokuroro pareigas D.Raulušaitis leptelėjo – ši byla ir šiuo metu tiriama. Skaityti toliau
Stiprėjant Vladimiro Putino vienvaldystei, Rusijoje vis labiau girdisi Michailo Gorbačiovo ir Boriso Jelcino kritika. Vienas pliekiamas už tai, kad inicijavo SSRS iširimą, kitas – kad diskreditavo sąvokas „demokratija“ ir „reformos“. Pirmasis prieš metus išleistoje knygoje „Vienas su savimi“ neigiamai vertina antrąjį už „asmeninės valdžios ir šeimos valdžios režimo“ įteisinimą, už neapgalvotą privatizaciją, kuri skatino socialinę nelygybę, už Čečėnijos karą ir veiksmus prieš parlamentą 1993-siais. Tuo tarpu V. Putinas „perestrojkos“ lyderiui pernai grubiai atkirto, kad jis geriau turėtų palaikyti liežuvį už dantų.
Kai tankai grįžo iš bulviakasio…
Vienu žodžiu, Rusijoje šio kalbos padargoniekas už dantų nelaiko, o pastaruoju metu, artėjant Baltųjų rūmų šturmo Maskvoje 20-mečiui, kai kuriems, jaučiantiems ir skatinantiems nostalgiją Sovietų Sąjungai, jis iš viso atsipalaidavo. Skaityti toliau
Kartu su „Baltic Pride“ eitynių planais į Lietuvą sugrįžusios diskusijos homoseksualų teisių klausimais tėra dalis bendros tendencijos suvienodinti žmones išryškinant jų skirtumus ir paskelbiant tuos skirtumus teisiškai bereikšmiais. Gausūs svarstymai apie konkrečių teisių homoseksualams suteikimą paprastai vyksta šių teisių šalininkų siūlomų prielaidų apie homoseksualumo normalumą rėmuose.
Tačiau sutinkant, jog normalūs yra ne vien heteroseksualų santykiai, nėra ir jokio rimto, sekuliariąją visuomenės dalį įtikinančio pagrindo neigti teisę į santuoką ar partnerystę. Kaip ir daugeliu klausimų, priimant oponentų prielaidas tenka sutikti ir su jų išvadomis. Verčiau pažvelgti į seksualinių mažumų arba LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) emancipacijos praeitį ir ateitį – istoriją bei galutinę visuomenės viziją. Skaityti toliau
Žmogui, nors šiek tiek besidominčiam pasaulio reikalais, į akis krinta įvykiai ir faktai, kurie lyg patys klojasi į vis aiškiau įžvelgiamą dėlionės paveikslėlį. Atrodo, betrūksta visai nedaug, kad įvyktų tai, apie ką net nenorime galvoti. O „tai“ galimas dalykas jau vyksta. Pavyzdžiui, yra pastebėta, kad artėjant karui, visuomenės santykiai daugelio šalių viduje ir valstybių politika sparčiai gręžiasi nuo bet kokių moralinių vertybių. Žinoma, vertinimai subjektyvūs, todėl pamatuojamų įrodymų pateikti sunku. Tačiau akivaizdu, jog Orveliški sapnai pildosi, ir kalbos apie demokratiją, laisvę, lygybę dažnai tėra vien sklandūs tekstai papildantys gražius paveikslėlius TV ekranuose. Skaityti toliau
