Istorija yra labai nepolitkorektiškas mokslas jei tik pradedi kalbėti faktų kalba.
Šiandien Liberija – valstybė, sukurta buvusiems JAV vergams. Tik štai joje nebuvo nei brolybės nei lygybės, o susikūrė tikrų tikriausia vergovinė santvarka. Skaityti toliau
Vienas faktas: 2019 metais mažiausi atlyginimai buvo mokami nekvalifikuotai darbo jėgai, tekstilės pramonės, turizmo, paslaugų, vertimo paslaugų, meno, kultūros, apsaugos, švietimo, mokslo sričių darbuotojams, nuo 600 iki 800 eurų į rankas.
Antras faktas: Vyriausybė vasario 5 d. pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui dvidešimčiai metų nuo pelno mokesčio atleisti investicinių projektų vykdytojus, kurie investuos ne mažiau kaip 30 milijonų eurų ir sukurs ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų. Skaityti toliau
Didelį pasipiktinimą sukėlė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir jo komandos išpuolis prieš Lietuvos Laivės ir Nepriklausomybės gynėjus ir kūrėjus: pirmąjį savanorį ir antibolševikinio 1941 m. Birželio sukilimo rengėją ir vadą plk. Kazį Škirpą, panaikinus jo vardo alėją Vilniuje; prieš vieno iš partizanų vadų gen. J. Noreiką-Generolą Vėtrą, nuplėšus jo atminimo lentą nuo LMA bibliotekos, kurioje J. Noreika dirbo antrosios TSRS okupacijos pirmaisiais metais. Tai Vilniaus valdžia padarė, motyvuodama, kad tiedu lietuviai didvyriai nacių Vokietijos okupacijos metais tariamai prisidėjo prie žydų holokausto, nors tą jų nusikaltimą patvirtinančių neginčytinų faktų ir nepateikė. Skaityti toliau
Po sprendimo pervadinti Kazio Škirpos alėją Vilniaus meras Remigijus Šimašius tučtuojau nusitaikė į atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Tikras „blickrigas“. Savaitgalis. Naktis. Paslapčia su pjūklais pasirodę nukabinėtojai prie Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos čiumpa memorialinę lentą, gabalais ją mėto į mašiną, išgąsdindami sargą, kuris puola kviesti policiją. Neabejotina demokratijos, kultūros, tolerancijos, liberalizmo, viešumo ir pliuralizmo pergalė. Tik kažkodėl jaučiuosi apipurvintas – turbūt kaip ir daugelis kitų piliečių.
Na, nebuvo daug laiko „Dienos temoje“ reaguoti per Skaipą į mero pasakymus, kuriuose netikslumų ir prasilenkimų su faktais buvo nemaža.
Pavyzdžiui, R. Šimašius aiškino, neva „J. Noreika vis dėlto prisiėmė nacių okupacinės valdžios atsakomybę izoliuoti žydus gete, atimti iš jų turtą.“
Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos.
Holokausto atminimo muziejaus Vašingtone dokumentų kolekcijoje saugomas įdomus vaizdo įrašas.
Liepos 6-ąją tradiciškai minima Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur…
Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nuosavą praeitį. Tad nenuostabu, jog kartais įvyksta susidūrimai – kai persidengia skirtingų tautų istorijos, ypač Europoje, kur daugybė kaimyninių tautų turėjo bendrą Skaityti toliau
Sakoma, kad visus žmonės galima skirstyti į dvi rūšis tipus – tuos, kurie mėgsta šokoladą ir tuos, kurie jį dievina.
Ne veltui šio saldumyno garbei suskaičiuotume kone dešimtį tarptautinių ir nacionalinių švenčių, leidžiančių dar kartą pasimėgauti mylimiausiu desertu. Tačiau šis saldumynas dar gali nustebinti – ar jis gali padėti numesti svorio? Ar žinojote, kad šokoladas iš dalies priskiriamas vaisiams ar daržovėms? O ar teko girdėti apie pasaulį užkariavusį rožinį šokoladą? Skaityti toliau
Dekoltuotos, ilgos, puošnios senovinės suknios ir aksesuarai džentelmenams – tokiais rūbais praturtėjo Raudondvario dvaro drabužinė. Jos durys atviros visiems, kurie susivilios smagiu žaidimu: persirengti ir trumpam pavirsti dvarponiais.
„Visos ir visi norintieji su šiais drabužiais gali vaikščioti po Raudondvario dvaro parką, fotografuotis asmenukėms ar pas mus užsisakyti profesionalią fotosesiją, surengti mergvakarį, iškylą ant vejos – kas tik šaus į galvą“, – tvirtina Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Aistė Sinkevičienė. Skaityti toliau
Londono metro teroristai-sprogdintojai – „vaikai-pabėgėliai“ iš Sirijos bei Irako! Tolerantiškasis portalas 15min bando tai nutylėti.
Prieš porą dienų Londono metro vagone nugriaudėjo sprogimas. Kilo masinė panika, apdegė ir buvo sužeista virš dvidešimties keleivių.
Britų policija operatyviai nustatė ir suėmė du įtariamuosius teroristus sprogdintojus. Ir britų ir Lietuvos spauda apie tai nedelsiant informavo skaitytojus – įvykis juk svarbus, o Londone ir lietuvių gausiai gyvenama. Skaityti toliau
Beveik 40 procentų Lietuvos gyventojų socialiniai tinklai yra pagrindinis naujienų šaltinis. Tai parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Mokslininkai taip pat patvirtino hipotezę, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją vertina kritiškiau ir atidžiau. Jie taip pat naudojasi ir nepalyginamai įvairesniais informacijos šaltiniais bei kanalais – nuo televizijos, interaktyvių medijų iki radijo bei spausdintinės žiniasklaidos (nors pastarosios išlikimo perspektyva yra itin miglota).
Dabartinė žiniasklaidos ir interaktyvių medijų aplinka yra kaip niekad įvairialypė, tačiau nesaugi – tarp skleidžiamos informacijos yra daug propagandos, apeliavimo į emocijas. Su šia situacija ekspertai sieja ir sėkmingas Donaldo Trumpo ir „Brexit“ kampanijas, Skaityti toliau
Lapkričio 19 d. sociologas Zygmuntas Baumanas švenčia savo 90 jubiliejų. Ta proga siūlome skaitytojams paskaitą „Natūrali blogio istorija“, kurią profesorius skaitė Vytauto Didžiojo universitete. (Alkas.lt skelbė 2012 m. apie profesoriaus lankymąsi VDU . Daugiau apie tai rasite čia.).
Savo kalbą apie blogio istoriją pradėsiu cituodamas 2004 metais išleistos knygos „Neapykantos psichologija“ autorių prof. Robertą Sternbergą. Tai standartinis studentų vadovėlis apie blogio psichologiją, konkrečiau – neapykantos psichologiją. R. Sternbergas Skaityti toliau
Daugiau kaip 10 metų keliamos aplinkosaugos problemos vis dar yra terra incognita daugeliui žurnalistų. Sudėtingi gamtos pokyčiai, moksliniai tyrimai, atliekų rūšiavimo ir surinkimo sistemų painiava reikalauja specializuotų žinių bei plataus žurnalistinio matymo. Tai paskatino Elektronikos Platintojų Asociaciją (EPA) ir Lietuvos žurnalistų sąjungą inicijuoti konkursą jauniesiems žurnalistams „Moki žodį, myli gamtą“. Žurnalisto gyslelę turintys Lietuvos moksleiviai kviečiami tyrinėti bei rašyti išsamius publicistinius straipsnius aplinkosaugos temomis.
„Žiniasklaida yra nuolat kaltinama paviršutiniškumu, todėl labai svarbu investuoti į jaunąją kartą – būsimus Lietuvos žurnalistus,
Pradėsiu lyg ir iš toli. Tačiau vaizdas per atstumą, tikiu, yra didesnis ir sistemiškesnis. Vadinasi, jis arčiau tiesos.
Taigi, kas iš Jūsų, mieli skaitytojai, tikite, kad mūsų teisėsauga nuoširdžiai, sąžiningai ir kruopščiai tyrė teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo bylą? O juk buvo nužudytas aukšto rango teisėjas. Todėl visas teisėsaugos aparatas turėjo būti mobilizuotas šios bylos tyrimui. Tačiau daugelis akademinės ir politinės aplinkos žmonių netiki, kad teisėsauga atliko savo darbą sąžiningai ir sako, kad tai labiau panašėjo į imitaciją. Geriausiu atveju. Blogiausiu – į tikrų nusikaltimo dalyvių dangstymą. Kai per vieną paskutinių Seimo posėdžių paklausiau, kodėl ši byla neištirta, l.e. generalinio prokuroro pareigas D.Raulušaitis leptelėjo – ši byla ir šiuo metu tiriama. Skaityti toliau
Stiprėjant Vladimiro Putino vienvaldystei, Rusijoje vis labiau girdisi Michailo Gorbačiovo ir Boriso Jelcino kritika. Vienas pliekiamas už tai, kad inicijavo SSRS iširimą, kitas – kad diskreditavo sąvokas „demokratija“ ir „reformos“. Pirmasis prieš metus išleistoje knygoje „Vienas su savimi“ neigiamai vertina antrąjį už „asmeninės valdžios ir šeimos valdžios režimo“ įteisinimą, už neapgalvotą privatizaciją, kuri skatino socialinę nelygybę, už Čečėnijos karą ir veiksmus prieš parlamentą 1993-siais. Tuo tarpu V. Putinas „perestrojkos“ lyderiui pernai grubiai atkirto, kad jis geriau turėtų palaikyti liežuvį už dantų.
Kai tankai grįžo iš bulviakasio…
Vienu žodžiu, Rusijoje šio kalbos padargoniekas už dantų nelaiko, o pastaruoju metu, artėjant Baltųjų rūmų šturmo Maskvoje 20-mečiui, kai kuriems, jaučiantiems ir skatinantiems nostalgiją Sovietų Sąjungai, jis iš viso atsipalaidavo. Skaityti toliau
Kartu su „Baltic Pride“ eitynių planais į Lietuvą sugrįžusios diskusijos homoseksualų teisių klausimais tėra dalis bendros tendencijos suvienodinti žmones išryškinant jų skirtumus ir paskelbiant tuos skirtumus teisiškai bereikšmiais. Gausūs svarstymai apie konkrečių teisių homoseksualams suteikimą paprastai vyksta šių teisių šalininkų siūlomų prielaidų apie homoseksualumo normalumą rėmuose.
Tačiau sutinkant, jog normalūs yra ne vien heteroseksualų santykiai, nėra ir jokio rimto, sekuliariąją visuomenės dalį įtikinančio pagrindo neigti teisę į santuoką ar partnerystę. Kaip ir daugeliu klausimų, priimant oponentų prielaidas tenka sutikti ir su jų išvadomis. Verčiau pažvelgti į seksualinių mažumų arba LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) emancipacijos praeitį ir ateitį – istoriją bei galutinę visuomenės viziją. Skaityti toliau
Žmogui, nors šiek tiek besidominčiam pasaulio reikalais, į akis krinta įvykiai ir faktai, kurie lyg patys klojasi į vis aiškiau įžvelgiamą dėlionės paveikslėlį. Atrodo, betrūksta visai nedaug, kad įvyktų tai, apie ką net nenorime galvoti. O „tai“ galimas dalykas jau vyksta. Pavyzdžiui, yra pastebėta, kad artėjant karui, visuomenės santykiai daugelio šalių viduje ir valstybių politika sparčiai gręžiasi nuo bet kokių moralinių vertybių. Žinoma, vertinimai subjektyvūs, todėl pamatuojamų įrodymų pateikti sunku. Tačiau akivaizdu, jog Orveliški sapnai pildosi, ir kalbos apie demokratiją, laisvę, lygybę dažnai tėra vien sklandūs tekstai papildantys gražius paveikslėlius TV ekranuose. Skaityti toliau
