LXV Vilniaus aukcionas atskleidė kur ir kada geriausia įsigyti meno kūrinius ir vertybes

Praėjusį penktadienį įvykusiame LXV Vilniaus aukcione didžiausios kovos vyko dėl lietuvių dailininko Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) ir siurrealizmo „tėvo“ Salvadoro Dali (1904–1989) kūrinių, nors brangiausiai parduoti – Lietuvoje pirmą kartą pasirodžiusi dailininko Jono Čeponio (1926–2003) drobė ir tituliniu šio aukciono kūrinius tapęs dailininko Prano Gailiaus (1928–2015) darbas.

LXV Vilniaus aukcionas taip pat atskleidė, kad nepaisant to, jog dėl karantino ribojimų aukciono renginiui teko persikelti į internetą, šis laikotarpis – geras laikas įsigyti vertingų meno kūrinių ne tik rinkiniams, bet ir namų interjerui. Neįprasta padėtis atskleidė ir sėkmę lemiančius veiksnius: tai – aukciono namų reputacija ir patikimumas, pasitikėjimas meno žinovais bei saugios dalyvavimo sąlygos, kurias visiškai užtikrino specialiai sukurta virtuali platforma „Live.menorinka.lt“.

„Nors dažnai galvojama, kad meno vertybių aukcionuose įprastai dalyvauja tik meno kūrinių rinkėjai, perkantys kūrinius kaip investiciją, iš tikrųjų rezultatų analizė rodo, kad šį kartą pirkti labai įvairaus kalibro kūriniai tiek žanro, tiek kainų ribų požiūriu. Viena vertus, tai reiškia, kad specialiai sukurta virtuali platforma padrąsino dalyvauti tuos, kurie įprastai nedrįsta atvykti į renginį ir patirti tą ypatingą atmosferą, o kita vertus, tai rodo, kad prieš šias šventes, kurias tikriausiai teks švęsti labai uždaroje aplinkoje, daugelis įsigijo kūrinių kaip dovaną sau ar norėdami nudžiuginti artimuosius. Vadinasi, menas lietuvių gyvenime užima vis didesnę ir svarbesnę vietą ir tai yra tiesiog puiku“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Iš viso aukcione parduota daugiau kaip 30 proc. rinkinio lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo apie 23 proc.  Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXV Vilniaus aukciono kūrinių įprastai pirmavo tapyba, tačiau šįkart – dvi labai ypatingos drobės: aukcione pirmą kartą pasirodęs, iki šiol Lietuvoje nematytas J. Čeponio kūrinys „Po skėčiais“ (1992) ir aukciono „viršeliu“ tapęs, vienas ankstyviausių P. Gailiaus darbų „Cirko artistai“ (~1952) parduoti už vienodą – 6,4 tūkst. eurų – kainą. Simboliška, kad žmones gąsdinančiu laikotarpiu trečiuoju brangiausiai parduotu kūriniu tapo išskirtinė dailininko Igorio Piekuro (1935–2006) drobė „Pavojus“ (1968), parduota už 5,6 tūkst. eurų.

Tiesa, aršiausia ir labiausiai įtempta kova vyko dėl kitų dviejų kūrinių. Kaip ir buvo numanoma, aukciono dalyvius itin viliojo gerai žinomo ir vertinamo dailininko A. Žmuidzinavičiaus nedidelio formato peizažo „Trobėsiai Dauguose“ (1954). Jo pradinė kaina pakilo nuo 1,2 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų. Kitas susidomėjimą kėlęs kūrinys peržengė drąsiausius lūkesčius ir spėjimus: dėl S. Dali sausa adata atliko kūrinio „Alchemikas | L‘Alchemiste“ (1973–1975) vyko tokios įtemptos varžytuvės, kad jo pradinė kaina kilo šešis kartus – nuo 0,5 tūkst. iki 3,1 tūkst. eurų.

Dr. S. Skaisgirytės-Makselienės teigimu, šis aukcionas parodė, kad meno rinkoje padvelkė nauji vėjai: atėjo sėkmės laikas kombinatų „Dailė“ gamybai, o taip pat lietuviai atsigręžė į grafikos juvelyru vadinamo Mariaus Liugailos (1953–2013) kūrybą – jo darbų kainos kilo iki 60 proc. ir buvo parduoti akimirksiu. „Šįkart galbūt mažesnio dėmesio sulaukė skilties „Knygos“ lotai – tie, kuriems reikia skirti daugiau laiko ir tiesioginio kontakto – labiau pasidomėti, įsigilinti. Nepaisant to, kad šiuo metu mūsų socialinis gyvenimas tarsi ir stabtelėjo, akivaizdu, kad šiem lotams tiesiog pritrūko daugiau laiko“, – sako ji.

Be jau paminėtų lotų, LXV Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Liudo Truikio (1904–1987), Silvestro Džiaukšto, Prano Domšaičio (1880–1965), Adomo Galdiko (1893–1969), Jūračio Zalenso (1952–2015), Leono Striogos, Bronės Mingilaitės-Uogintienės (1919–1983), Vytauto Kasiulio (1918–1995), Romo Viesulo (Veselauskas, 1918–1986), Kazio Šimonio (1887–1978), Albino Elskaus (Bielskis, 1926–2007) ir kitų gerai žinimų autorių kūriniai.

Artimiausias Vilniaus aukcionas vyks jau kitų metų kovo mėnesį, jo meno vertybių rinkinys bus baigtas kurti iki 2021 m. vasario 15 dienos. Per šį laiką, 2021 m. sausio–balandžio mėn. Vilniaus aukciono namai kartu su sostinės galerija „Kunstkamera“ žada meno gerbėjus pakviesti į Meno istorijos mokyklos paskaitų ciklą „Visuotinė Vakarų meno istorija“, kuriame per keturis mėnesius žadama perskaityti 30 įdomių temų, apimančių meno raidos istoriją nuo Paleolito iki pat šių dienų.

Faktai ir skaičiai:

6 400 – po tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduoti kūriniai – aukcione pasirodęs, iki šiol Lietuvoje nematytas Jono Čeponio kūrinys „Po skėčiais“ (1992) ir aukciono „viršeliu“ tapęs, vienas ankstyviausių Prano Gailiaus darbų „Cirko artistai“ (~1952);

80 – tiek eurų kainavo pigiausias LXV Vilniaus aukciono lotas – Gražinos Didelytės-Abaravičienės (1938 –2007) ofortas „Bet amžiai bėga…I“ (1975);

1 568 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LXV Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis;

23 – tiek procentų vidutiniškai kilo vieno LXV Vilniaus aukcione parduoto loto pradinė kaina;

50 – tiek lotų parduota iš viso LXV Vilniaus aukciono rinkinio;

5 – tiek iš viso ir daugiausia LXV Vilniaus aukcione parduota vieno autoriaus – Mariaus Liugailos – kūrinių.