Žymos archyvas: etnokultūrinis sąjūdis

Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė (video, nuotraukos) (5)

Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir folklorinio judėjimo bei žygeivystės 50-mečiui. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba.

Prieš prasidedant konferencijai 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo nario Stasio Tumėno spaudos konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio Skaityti toliau

Spalio 24 d. vyks konferencija, skirta etnokultūrinio judėjimo ir žygeivystės 50-mečiui (tiesioginė transliacija) (7)

Rasos šventė Kernavėje 1969 m. | Archyvinė nuotr.

Spalio 24 d., trečiadienį, 11:30 val. Vilniuje, Seimo III rūmai, Konferencijų salė Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetu Seime surengs konferenciją „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“. Ši konferencija skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir folklorinio judėjimo bei žygeivystės 50-mečiui pažymėti.

Konferencijos dalyviai sieks atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į folklorinių ansamblių bei žygeivystės judėjimo reikšmę Lietuvai išsivaduojant iš sovietinio režimo. Skaityti toliau

Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti (0)

Krivis Jaunius prie aukuro | Romuva.lt nuotr.

Kovo 4 d. 17 val. Nacionaliniame kultūros centre B. Radvilaitės g. 8, Vilniuje įvyks Žiūrų dainų vakaras, skirtas Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui Jauniui atminti.

Žiūrų dainas kartu dainuoti kvies Žiūrų ansamblis ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

„Žiūrų dainos būsimam Romuvos kriviui Jauniui buvo įkvėpimo šaltinis. Nuo jo įkurto Žiūrų ansamblio prasidėjo  etnokultūrinis sąjūdis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę. Mums Žiūrų dainos svarbios, nes per jas mus pasiekia laisvoji nepriklausoma mūsų protėvių dvasia. Kviečiame visus patirti įkvepiančią dzūkiško dainavimo jėgą ir prisiminti Krivį Jaunių“ Skaityti toliau

Fotomenininkas V.Daraškevičius kviečia pakeliauti Saulės ratu (nuotraukos) (1)

Vytautas Daraškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Iki rugsėjo 23 d. Vilniaus Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Domininkonų 15) veiks fotomenininko, Alkas.lt redkolegijos nario Vytauto Daraškevičiaus paroda „Saulės ratu“.

Parodoje „Saulės ratu“ perteikiamos ypatingos akimirkos iš devynių svarbiausių senojo baltų tikėjimo tesėjų romuvių švenčių.

Kalendorinės šventės – neabejotinai vienas reikšmingiausių ir dvasiškai veiksmingiausių mūsų tautinio paveldo dėmenų. XX a. antroje pusėje įsibėgėjus tautinių vertybių naikinimui ir nykimui – Skaityti toliau

Žymaus fotomenininko parodoje – atgimstančių kalendorinių švenčių vaizdai (nuotraukos) (1)

jore-v-daraskevicius

Balandžio 13 d.  17.30 val. Vilniuje, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje (Gedimino 43)  bus atidaryta fotomenininko, Alkas.lt redakcinės kolegijos nario  Vytauto Daraškevičiaus lietuviškų kalendorinių švenčių ratui skirta paroda „Saulės ratu“.

Pasak Alkas.lt vyr. redaktoriaus, etnokosmologo Jono Vaiškūno, mūsų prigimtinėje kultūroje gamtos tvariniai ir reiškiniai buvo ir yra suvokiami kaip savaiminės šventybės, per kurias į žmogų byloja dieviškosios galios, „tad šventame laike (šventėje) ir šventoje vietoje (šventvietėje) jie reiškiasi kaip Dievų tarpininkai“. Skaityti toliau

Mirė Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys A. V. Patackas (nuotraukos, video) (17)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Balandžio 3 d. rytą po sunkios ligos mirė Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvis, Nepriklausomybės Akto signataras, VI, VII ir dabartinės Seimo kadencijų narys, kultūrologas Algirdas Vaclovas Patackas.

A. V. Patackas 1988-1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, vėliau – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio seimų narys.

A. Patackas taip pat buvo kultūrologas, lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas, žinomų savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių „Pastogė“,  „Ethos“,  „Saulė ir kryžius“ autorius, 19-ajame dešimtmetyje skaitęs paskaitas apie baltų kultūrą ir etiką uždaruose Skaityti toliau

Vėlinių ugnys sujungė su protėviais ir dievais (nuotraukos) (1)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Plevenančios žvakių liepsnelės, aukštos pušys ir susikaupę, nurimę žmonių veidai – įprastas lietuviškų Vėlinių paveikslas. Neįprasta jame tik tai, kad čia susirinkę žmonės atėjo paminėti ne savo artimųjų, bet mūsų visų protėvių, su kuriais mus sieja tolimi genetiniai ryšiai ir istorinė atmintis. Toji atmintis mus įgalina, įpareigoja tęsti protėvių pradėtus darbus. Toji atmintis ir čia, ant Švenčionėlių pilkapių – Nalšios žemės protėvių kapų Skaityti toliau

D.Tamošaitytė. Kam Lietuvoje dygsta asilo ausys? (59)

Daiva Tamošaitytė | feisbuko nuotr.

Domėjimasis baltiškąja-pagoniškąja praeitimi nekėlė jokių valstybingumo atkūrimo vizijų, tik leido pajusti menamą išskirtinumą. (Ramūnas Terleckas, „Sovietinio palikimo pagonys“, www.lzinios.lt, 2013  08 21).

Kad tūkstantmetė lietuvių liaudies kultūra yra tik menamai išskirtinė ir savita, sužinojau iš solidaus Lietuvos dienraščio puslapių praėjus ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Autorius rašo: „Mintimis sugrįžti į praeitį privertė keli pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis sušmėžuojantys keistoki ir galbūt tarpusavyje nesusiję, bet, mano galva, tiesiog neteisingi dalykai. Skaityti toliau

Norbertui Vėliui šiandien būtų sukakę 75-eri (video) (3)

Norbertas Vėlius užrašo tautosaką Mažųjų Pupojų kaime (Vilniaus r.) 1964 m. | K. Vainoro nuotrauka (LTR 3666).

2013-ųjų metų sausio 1 d. garsiajam Lietuvos etnologui, mitologui, religijotyrininkui, vienam  žymiausių Lietuvos etnokultūrinio sąjūdžio įkvėpėjui ir kūrėjui Norbertui Vėliui būtų sukakę 75-eri.

Ta proga Alkas.lt prašo Norberto Vėliaus bendražygių, bičiulių, visų kam svarbus šio garbaus Lietuvos Kūrėjo atminimas ir palikimas tarti keletą žodžių:

1. Kokį vaidmenį suvaidino profesorius Norbertas Vėlius ir jo darbai Jūsų gyvenime ir profesinėje veikloje?

2) Kaip įvertintumėte N.Vėliaus asmenybę ir jo indėlį į lituanistikos darbų aruodą?

Savo mintis šiam rašiniui papildyti visus 2013-uosius metus siųskite info@alkas.lt. Skaityti toliau

Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos) (27)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Spalio 8 dieną Seime įvyko konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Konferencija  prasidėjo trumpa ugnies apeiga. Buvo įkurtas simbolinis ugnies aukuras.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45-mečiui ir Senovės baltų religinės bendrijos įregistravimo 20-mečiui paminėti skirtoje konferencijoje pranešimus skaitė ir prisiminimais dalijosi etnokultūrinio bei žygeivių sąjūdžio pradininkai Jonas Trinkūnas, Vydūno draugijos pirmininaks dr. Vacys Bagdonavičius, žygeivė ir romuvė Nijolė Balčiūnienė, garsūs žygeiviai Tadas Šidiškis ir Rimantas Matulis, romuvė Inija Trinkūnienė, politologė Ainė Ramonaitė Skaityti toliau

Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės (programa, tiesioginė transliacija) (22)

Romuvos apeigos Vilniuje prie Lizdeikos aukuro

Spalio 8 dieną, pirmadienį, (LR Seimo III rūmų Konferencijų salėje) įvyks konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Žiūrėkite konferencijos tiesioginę transliaciją ČIA.

Konferencija  prasidės ugnies apeiga. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos Krivis, romuviai, žygeiviai ir Vilniaus Universiteto ramuvos žmonės įkurs simbolinį ugnies aukurą.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45 –mečiui ir Senovės baltų Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video) (8)

1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. 1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. Aprašas po nuotrauka: „1 – Vytautas Kaladė, 3 – Rimantas Baužys, 4 – Ričardas Truškauskas, 5 – Virginija Urbonavičiūtė, 6 – Vladas Kasiulevičius, 8 – Vytautas Pocius.“ Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

R.Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti,  jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės:  jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši  knyga  pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus. Skaityti toliau