Žymos archyvas: etnografė

Netekome etnografės Linos Būdienės (1)

Lina Būdienė (1973-2019) | asmeninė nuotr.

Ankstų 2019 m. balandžio 28-osios rytą savo gyvenimo kelią užbaigė Lina Būdienė, veikli Dzūkijos (Dainavos) regiono Etninės kultūros globos tarybos narė (EKGT). Jai visada rūpėjo gimtojo krašto kultūrinis palikimas, jo išsaugojimas, perdavimas jaunajai kartai.

EKGT nariai ir darbuotojai pareiškė nuoširdžią užuojautą L. Būgienės šeimai, artimiesiems, bendraminčiams ir bendradarbiams – visiems, kuriems teko laimė ją pažinoti… Skaityti toliau

Neringoje jau kvepia „Žiobrinėmis“ (0)

„Žiobrinės“ | Neringa.lt nuotr.

Atvelykio savaitgalį, balandžio 26-28 dienomis, susiburti prie laužo kviečia „Žiobrinių“ šventė.

Balandžio mėnuo Neringoje ypatingas ne tik saulės atokaitoje atgimstančia Kuršių nerijos gamta, bet ir ypatingą šurmulį mariose kuriančiais žiobriais.

Įkvėpti pavasarinių nuotaikų, šiuo laikotarpiu žiobriai iš Baltijos jūros masiškai plaukia neršti upėmis aukštyn, darbymečio nuotaikas kurdami pamario gyventojams. Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau

E.Merkytė. Viskas, ką ji darė, visą laiką buvo Lietuva (6)

Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. | V.Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005. Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. V. Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005.

Pasaulinio garso archeologė, pedagogė, kultūros veikėja, pasaulyje naujos mokslo srities – archeomitologijos – pradininkė Marija Gimbutienė, save vadinusi savo atrastos moterų civilizacijos pagrindine figūra Motina Deive, „ragana, turinčia regėjimo galią“ ar kitų (Meilės Lukšienės) pavadinta „Mėlynąja paukšte, perskridusia ne tik per Lietuvą, bet ir per pasaulį.“ Gyvenimo pabaigoje, jau ryškiai šviečiant garbės, šlovės ir pripažinimo saulei, Marija Gimbutienė savo laimėjimus įvertins taip: „…Todėl, kad užaugau Lietuvoje…“ (Viktorija Daujotytė).

„Skaityti išmokau ketverių“

Marija Birutė Alseikaitė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje, gydytojų šeimoje. Skaityti toliau