Kovo 15 d. Čikagoje lietuvių išeivių leidžiamame laikraštyje „Čikagos aidas“ Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje (LŠSI) paskelbė kreipimąsi į Lietuvos valdžią, kuriame siūlo už privačius pinigus Vilniuje statyti paminklą pirmąjam Lietuvos Prezidentui, atvedusiam prieš šimtą metų Lietuvą į Nepriklausomybę.
Ryšium su to LŠSI išplatino viešą kreipimais:
„Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Seimo pirmininkui prof. Viktorui Pranckiečiui Skaityti toliau
Šiemet lapkričio 30-ąją minima Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena – neeilinė, nes minime Tilžės Akto 100-metį! Lygiai prieš 100 metų 1918 m. šią dieną Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paskelbė Tilžės Aktą, reikalaujantį Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. Tai atvedė Lietuvą į 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimą, kurio dėka Lietuva tapo jūrine valstybe.
Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam Skaityti toliau
Pervažiuoti Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį amerikietišku džipu, atplukdytu iš JAV, pagrindiniuose srities miestuose iškeliant Mažosios Lietuvos vėliavą – tokį iš pirmo žvilgsnio rizikingą planą neseniai sėkmingai įgyvendino keli Amerikos lietuviai. Šią idėją jie brandino jau nuo praėjusių metų, kai nepavyko pasiekti, jog Lietuvos Seimas paskelbtų 2018 metus Tilžės akto metais.
Šiemet lapkričio 30 dieną sukaks 100 metų, kai Tilžėje (dabartiniame Sovetske) buvo Skaityti toliau
„Aš viską padariau, ką galėjau, savo Tėvynės labui“, – iš Lietuvos Respublikos diplomato dr. Antano Kalvaičio laiško Lietuvos diplomatijos vadovui S. Lozoraičiui. Berlynas, 1940 m.
Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI) ir kitų JAV lietuvių organizacijų pastangomis Klaipėdoje buvo įamžintas iškilaus Lietuvos Respublikos diplomato, generalinio konsulo Čikagoje dr. Antano Kalvaičio atminimas. Tai savotiška kukli Čikagos lietuvių atminimo dovana pasitinkant Lietuvos šimtmetį. Skaityti toliau
Gegužės 29 d. Čikagos Lietuvių Tautinėse Kapinėse, JAV buvo paminėtos Prezidento Kazio Griniaus 150-tosios gimimo metinės.
Renginys prasidėjo iškilminga eisena Lietuvių Tautinėse kapinėse. Eisenoje matėsi Dariaus ir Girėno posto Nr 271 nariai, šauliai ir šaulės vadovaujami Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI) vado Juliaus R. Butkaus, Skautai–Miško broliai ir kiti skautų sąjungos nariai, ateitininkai, Čikagos apylinkėse gyvenantys tautiečiai. K Griniaus 150 m pagerbimo iškilmes pradėjo kunigas dr. V. Aušra, toliau žodį tarė Lietuvos Respublikos Generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas. Skaityti toliau
Straipsnį skiriu Kovo 25 d. –Baltarusijos Nepriklausomybės dienai ir artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, visiems žinomiems ir nežinomiems Lietuvos savanoriams sunkiausiu metu gynusiems Laisvę ir Nepriklausomybę.
Švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės dieną Vasario 16 tają, pasitikdami Kovo 11 tają, būdami artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio akivaizdoje, turime progą ir pareigą prisiminti savo valstybės didvyrišką istoriją ir tuos, kurie gynė ir kovėsi, dėl jos laisvės ir Nepriklausomybės.
Latvijoje, Červonkos kaimo kapinėse stūkso įspūdingas paminklas, menantis garbingą istoriją. O ji nepaprasta, galbūt daugeliui visai net nežinoma, užmiršta. „Keleivi, pasakyk Skaityti toliau
Lapkričio 11 d. Pilviškių Kultūros namuose (Vilkaviškio r.) buvo paminėtas Lietuvos laisvės kovotojo, Tauro apygardos partizanų vado, pulkininko Antano Baltūsio-Žvejo (1915-1948) atminimas.
Minėjimo pradžioje buvo išvežtos gėlės į A. Baltūsio-Žvejo žūties vietą Gulbiniškių kaime. Marijampolės „Tauro“ apygardos muziejaus istorikas Jonas Gustaitis perskaitė pranešimą „Tauro“ apygardos vadas Antanas Baltūsis – Žvejys“. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokiniai skaitė eiles, šoko ir dainavo partizanų dainas. Skaityti toliau
Pamilau Klaipėdos kraštą. Pamilau ne dėl to, kad dalyvavau jo susijungime su Didžiąja Lietuva. Pamilau kraštą dėl jo gamtos grožio, žmones dėl jų įgimto nuoširdumo ir paprastumo.
Jonas Polovinskas–Budrys
Centrinės Lietuvos valdžios atstovai kiekvieną sausio 15-ąją mielai pasuokia apie Klaipėdos reikšmę mūsų šaliai, tačiau šio krašto prijungimo prie mūsų valstybės operacijos „architektų“ bei įgyvendintojų atminimas ir toliau grimzta į nebūtį. Neką geriau šiuo atžvilgiu elgiasi ir Klaipėdos valdžia, mėgstanti pabrėžti uostamiesčio svarbą Lietuvai.
Pernai sausio 15–ąją, Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos metinių proga, Skaityti toliau
Sausio 11 d. Čikagoje pirma karta buvo surengtas žygis Klaipėdos 1923 metu Sukilimo atminimui , o tuo pačiu ir Sausio 13 d Laisves Gynėju dienai pažymėti. Jį surengė Lietuvos Šauliu sąjunga išeivijoje (LŠSI). Žygis prasidėjo miesto centre, Mičigano ežero pakrantėje, netoli 31-osios gatves. Trasa, kuria reikėjo įveikti (jos ilgis apie 10 km.), tesėsi visais metų laikais nuostabiai gražia Mičigano ežero pakrante.
Oras buvo puikus, kaip beje ir žygeiviu nuotaika. Dalyviu tarpe galėjai pamatyti įvairiausio amžiaus veidu: nuo jaunu skautų, lituanistinių mokyklų moksleiviu iki vyresnio amžiaus vyrų, moterų – šauliu ir gal būt busimu šauliukų . Skaityti toliau
Šiemet minimos 50-osios Lietuvos generalinio konsulo Niujorke Jono Budrio mirties metinės
Artėjant Vėlinėms, ne tik aplankysime savo artimųjų kapus Čikagos apylinkėse, bet bent mintimis prisiminsime brangiausius žmones, Amžino poilsio atgulusius Lietuvos žemėje. Tačiau viena kapavietė Lietuvių tautinėse kapinėse Justice miestelyje (Ilinojaus valstija) gali nesulaukti deramo pagerbimo. Pasak istoriko Ernesto Lukoševičiaus, Klaipėdos sukilimui 1923 metais Skaityti toliau
„Garbė žuvusiems už Tėvynę ir garbė Tėvynei,kad yra kam už ja žūti“
Juozas Tumas Vaižgantas
Šiemet minėsime 96-ąsias atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metines. Ne už kalnų ir garbingas šimtmetis. Laikas negrįžtamai bėga, žmonių kartos keičiasi, bet Vasario 16-oji – tai tarsi kertinis mūsų valstybės akmuo, ant kurio pamatų stovi šiuolaikinė 21-ojo amžiaus Lietuva.
Be istorinės atminties mes neturime savasties, todėl besiklausydami kalbų, dalyvaudami įvairiuose renginiuose ir minėjimuose, šventėse, pokyliuose, skirtuose Vasario 16-osios progai, nepamirškime ir tų, kurie už ją ir už Lietuvą guldė savo galvas ir klojo pamatus modernios Lietuvos ir mūsų pačių ateičiai. Skaityti toliau
Sekmadienį, gruodžio 15 d., Čikagos Ukrainiečių Kongreso komiteto Amerikoje (UCCA), Ilinojaus valstijos skyriaus kvietimu į mitingą Čikagoje solidarumui su Ukrainos Euromaidano siekiu integracijos į ES, žmogaus teisių pažeidimams Ukrainoje stabdyti, susirinko per penkis šimtus žmonių.
Kviesdami tautiečius, ukrainiečiai nepamiršo ir jiems artimų, kaip patys sakė, „brolių ir seserų“ iš trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei Gruzijos. Skaityti toliau
Praėjusį šeštadienį, gegužės 12 d. popietę, kai Lietuvoje prasidėjo plačiai minimos Romo Kalantos aukos 40-sios metinės, neatsiliko ir užatlantės lietuviai. Į Čikagoje esančias Švento Kazimiero lietuvių kapines prie 1979 metais lietuvių šaulių sąjungos pastatyto, žinomo čikagiečio menininko Ramojaus Mozoliausko sukurto, paminklo Romui Kalantai atminti, susirinko apie pusšimtis ne tik anuo sovietų okupacijos laikotarpiu savo Tėvynėje gyvenusių, bet ir Amerikoje gimusių, tačiau nuolat sekusių šį tragišką įvykį, lietuvių.
Čikagoje Romas Kalanta niekad nesilankė. Skaityti toliau
