Žymos archyvas: ECB

P. Stankevičius. Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit? (7)

Povilas Stankevičius | asmeninė nuotr.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marin Le Pen (Marin Le Pen) ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o Europos centinio banko (ECB) nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri kol kas neįvyko.Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijosekonomikai. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ką reiškia britų NE Europos Sąjungai? (26)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

72% Jungtinės Karalystės piliečių dalyvavo ketvirtame šios šalies istorijoje referendume ir dauguma jų pasakė NE Europos Sąjungai. Kodėl?

Vakarų ir Lietuvos „elito“ nusišnekėjimas šiuo klausimu parodė, kokia jiems skausminga ši demokratijos pamoka. Tačiau melo kojos trumpos – jei vykstant Škotijos referendumui dėl galimo Jungtinės Karalystės sugriovimo buvo kaltinama Rusija, tai dabar Rusija kaltinama „dėl įtakos JK piliečiams“, o Škotija raginama pagąsdinti JK galimu atsiskyrimu. Tad apsispręskite, demagogai, ką Vladimiras Putinas remia – JK ar Škotiją? Tik prieš atsakydami, gerai pagalvokite, nes Rusijos ir JK santykiai toli gražu nėra draugiški. Vieni kitų diplomatus šios šalys nuolat varo lauk iš savų šalių. Skaityti toliau

R. Alaunis. Ar Didžioji Britanija sugebės pasipriešinti globalistams ir išstoti iš ES? (15)

unity.lv nuotr.

Kalbant apie Didžiosios Britanijos referendumą dėl išstojimo iš ES reikėtų apibrėžti, kad Didžioji Britanija, tai Didžioji Britanija ir Šiaurės Airija, kurios sudaro Jungtinę Karalystę.

Didžiosios Britanijos referendumo dėl išstojimo iš ES pergalės nesitikėjo net pats Jungtinės Karalystės „Nepriklausomybės Partijos“ partijos lyderis Nigel Farage, kuris rinkimų dieną prieš besibaigiant balsavimui birželio 23 paskelbė, kad pralaimėjo rinkimus. Besibaigiant balsavimui Britanijos parlamentas taip pat tikėjosi, kad dauguma žmonių pasisakys už Britanijos buvimą Europos Sąjungoje. Tačiau rinkimų rezultatai parodė, kad jie buvo neteisūs. Už Britanijos išėjimą iš ES balsavo ne tik „Nepriklausomybės Partijos“ Skaityti toliau

R. Alaunis. Graikijos referendumas – drama, kurios pabaigos nežino niekas (2)

Alkas.lt koliažas

Kalbant apie Graikijos referendumą, kaip „demokratijos laimėjimą“ reikia išskirti du dalykus – Graikijos žmones ir Graikijos valdžia. Kalbant apie skolų krizę, tai kaltininkai nėra tik Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF), Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos Komisija (EK). Kaltininkas yra ir ankstesnės Graikijos vyriausybės, kurios vykdė šią pražūtingą paskolų politiką. Buvusios Graikijos vyriausybės buvo korumpuotos ir parsidavusios, kurios ir vedė žmones į skurdą.

Liepos 5 d. 61 proc. Graikų referendume balsavo „Ne“ Eurozonos gelbėjimo planui – Tarptautinio Valiutos Fondo, Europos Centrinio Banko ir Europos Komisijos primestam Skaityti toliau

D. Grybauskaitė: Graikijos ateitis – vyriausybės rankose (3)

D.Grybauskaitė | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Liepos 7 d. Briuselyje neeiliniame euro zonos viršūnių susitikime dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog derybos dėl paramos Graikijai gali būti atnaujintos tik, jei šios šalies vyriausybė įsipareigos įgyvendinti griežtas taupymo priemones.

Neeilinis viršūnių susitikimas sušauktas skubos tvarka po sekmadienį Graikijoje įvykusio referendumo, kurio metu šalies žmonės balsavo prieš Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Tarptautinio valiutos fondo pasiūlytas antikrizines priemones. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Istorijos nežinojmas baudžia (22)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Po to, kai šiomis dienomis Mečys Laurinkus augančiai kartai paskelbė „atradimą”, kad Sąjūdis esą siekė ne tik Nepriklausomybės, bet ir laukinio kapitalizmo, būsiu tiesmukas: „Kolega, atsiprašau! Ar bent kiek savigargos ir gėdos jausmo pats dar turi?” Todėl pradžiai tiesmukai priminsiu ir pačiam gerai pažįstamo mano kolegos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nario Marcelijaus Martinačio įžvalgas. Tikiuosi, padės prašviesinti ir pačiam istorinę atmintį.

Prieš dvejus metus amžinam poilsiui iškeliavęs poetas dar 1991 m. pranašiškai pastebėjo, jog tuometinė Lietuvos vadovybė atsakinga už visuomenės skaidymą, „priešų“ gamybą: Tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmonių baimę, Skaityti toliau

Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Apie ką viešai nekalbama dėl eurozonos? (video) (21)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Vasario 26 d. 10 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Apie ką viešai nekalbama dėl eurozonos?“

Signataras Zigmas Vaišvila spaudos konferencijoje aptars tai, kas nutylima apie Graikijos vyriausybės derybas su euro zonos šalimis, nes tikrųjų tikslų viešai neatskleidė nė viena šių derybų šalis.

Zigmas Vaišvila pateiks informaciją apie euro zoną, kas joje vyksta ir kokių pasekmių galime tikėtis mes ir visa euro zona, Graikija. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Euro zonos valstybių supirkimas pradedamas (11)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Sausio 6 d. Seimo spaudos konferencijoje „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai“ parodžiau forsuoto ir priverstinio nepadengto euro įvedimo Lietuvai priežastis ir mechanizmus – Prezidentės teikimu Seimo priimtus paprastus ir konstitucinius įstatymus, Prezidentės pasirašytų sutarčių ratifikavimus. Lietuva tapo ES bendros fiskalinės sistemos dalimi, tampa ir bendra bankų sistemos dalimi, atsisakė ne tik 107% padengto lito, bet ir visas valstybės atsargas perdavė Lietuvos bankui, kuris su visu savo turtu ir šiomis atsargomis nuo sausio 1 d. negrįžtamai tapo viršvalstybinės institucijos Europos Centrinio banko dalimi, įstojome ir į viršvalstybinį Europos stabilizavimo mechanizmą, kurio valdytojams pareikalavus privalome besąlygiškai per 7 dienas duoti tiek, lėšų, kiek šie pareikalaus. Skaityti toliau

V. Katkus: Skurdžiausi euro zonos gelbėtojai (6)

litu-isdavikai-alkas.lt-koliazas

Nuo šiol mūsų pensininkų, daugelis kurių negauna ir 300 eurų pensijos, sąskaita gelbėsime graikų pensininkus, kurie gauna 3000 eurų pensiją, šiam „gelbėjimui“ reikalingus pinigus vėl skolinsimės užsienio bankuose, blogindami savo pačių ekonominę padėtį. Ir tai toli gražu ne vieninteliai, į jokius logikos rėmus netelpantys dalykai, kurie, įsivedus eurą, taps mūsų kasdienybe, – konstatuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras ekonomistas Valdemaras Katkus.

– Vokietija pareiškė, kad Graikija jau nėra svarbi euro zonos narė, ir leido suprasti, kad gali iš jos pasitraukti. Kas nutiko? Juk dar prieš metus visa ES valdžia porino, esą be Graikijos euro zona yra neįsivaizduojama ir dėl to ją reikia gelbėti. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. 2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai (tiesioginė transliacija, video) (64)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Sausio 6 d. 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai“.

Z. Vaišvila apibendrino 2014 m. Lietuvos valdžios darbą ne tik įvedant eurą, bet ir priimant Seime kitus įstatymus kuriais buvo atsisakyta Lietuvos suvereniteto. Šių įstatymų priėmimu viešai nesigyrė nei Prezidentė, nei Seimas, nei Vyriausybė, nei Lietuvos bankas, nuo sausio 1 d. su visu savo turtu jau nebepriklausantis Lietuvos valstybei.

Signataro nuomone, šių priimtų įstatymų visuma vadintina priverstiniu Lietuvos pardavimu. Skaityti toliau

G. Gečiauskienė. Įžengiant į 2015-uosius – didieji lūkesčiai (0)

Giedrė Gečiauskienė | asmeninė nuotr.

Šie besibaigiantys metai turėjo būti pasaulinės ekonomikos proveržio metai, turėjome sulaukti įtikinamo  pasaulinės ekonomikos augimo po kelerius  ankstesnius  metus  trukusių linksmųjų kalnelių. Kartu tai turėjo būti  geros žinios finansų rinkoms – naujųjų 2014 metų išvakarėse į investavimo perspektyvas žvelgėme vis bandydami nusiimti rožinius akinius. Metai prabėgo ir šiandien,  galvojant apie tai, kokie jie buvo ir kas mūsų laukia kitais, tenka konstatuoti, kad net ir labai stengiantis, daug  ko nepavyksta numatyti ir prognozuoti iš anksto.

Išties  paradoksalu tai, kad taip ir nesulaukus reikšmingo pasaulinės ekonomikos augimo sustiprėjimo bei verdant rimtiems geopolitiniams konfliktams, finansų rinkoms šie metai buvo pakankamai sėkmingi – Skaityti toliau

Lietuvos bankai priskirti prie itin saugių ir patikimų (0)

Lietuvos banko nuotr.

Trys didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai – AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, ir AB DNB bankas – turi itin solidžią kapitalo atsargą ir pakankamai konservatyviai vertina riziką. Tai paaiškėjo po to, kai Europos Centrinis Bankas (ECB), bendradarbiaudamas su Lietuvos banku, patikrino minėtų komercinių bankų turto kokybę ir atliko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

„Pirmą kartą tokiu dideliu mastu ir vienu metu pagal bendras taisykles visoje Europoje atlikto išsamaus vertinimo rezultatus įsitikinome – Skaityti toliau

R. Alaunis. Euras – tarptautinės finansinės mafijos kūrinys? (15)

Europos centrinis bankas | wikipedia.org nuotr.

Į XXI amžiaus Europą vėl sugrįžta antikinė istorija „vienas dydis tinka visiems“. Europiečiai yra įkalbinėjami prieš save pačius įsivesti pavojingą ir prieštaringą  dalyką, kuris vadinamas Euru.

Šią bendrą antinacionalinę valiutą eurą išrado prancūzai su vokiečiais. Eurą boikotavo Didžioji Britanija, Danija ir kol kas jo neįsiveda grupė kitų Europos Sąjungos šalių. Prieštaringą eurą ruošiasi įsivesti ir Lietuvos vyriausybė. Kam buvo sukurtas euras? Ar tikrai Lietuvai yra naudinga įsivesti eurą? Skaityti toliau

Nors Lietuvai leista įsiveti eurą – visuomenininkai siekia referendumo (7)

Euras ar Litas? | Alkas.lt koliažas

Birželio 4 d. Europos Komisija (EK) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos.

EK ir ECB paskelbtuose pranešimuose apie konvergenciją pažymima, kad Lietuva, vykdydama ekonomines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką, padarė didelę pažangą, siekdama narystės euro zonoje. EK Konvergencijos pranešime Europos Parlamentui (EP) ir Europos Tarybai (ET) konstatuojama, kad balandžio pabaigoje vidutinė metinė infliacija Skaityti toliau