Fotomenininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis lemtingus Sausio 13-osios įvykius stebėjo ir fiksavo slapta įsprukęs į Aukščiausiosios Tarybos rūmus.
Jo teigimu, tą naktį sprendėsi Lietuvos likimas. „Jeigu ne Lietuvos žmonių masiškas išėjimas į gatves, budėjimas prie strateginių objektų, būtų prarasta ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – nepriklausomybė“, – įsitikinęs R. Požerskis. Skaityti toliau
Kodėl, tarkime išpažinti tikėjimą „multikultūriškumu“ ir „multilytiškumu“ arba globalizacijos nešamu išskirtiniu gėriu yra madinga ir pageidautina, o kreipti dėmesį į „vietinę“ kultūrą ar kalbą, ginti „tradicinę“ šeimą yra ir nemadinga, ir nepageidautina. Ir kur dingo viešųjų intelektualų drąsa, kuria jie kadaise garsėjo?
Visų pirma dera priminti, kad intelektualai kaip viešai regimi ir viešai kalbantys išsilavinę, intensyvesne protine veikla (palyginus su kitais) pasižymintys asmenys nuo pat Naujųjų Laikų pradžios Skaityti toliau
Lapkričio 30 d., penktadienį, 11 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) organizuojama konferencija „Nenugalėtas ir neužmirštas“, skirta Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno gimimo 90-mečiui paminėti. Minėjimo iniciatorius – Seimo narys Edmundas Pupinis kartu su parneriais – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
Minėjime sveikinimo kalbą tars Seimo narys E. Pupinis ir krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Pranešimus apie Lietuvos pokario ginkluotą pasipriešinimą ir A. Kraujelio indėlį jame skaitys prof. Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau
Baimė – vienas stipriausių žmogaus motyvų. Kaip ir kiti jausmai, be proto ir valios kontrolės jis gali nuvesti klaidingu keliu. Nedori politikai dažniau kreipiasi į žmonių jausmus, nei į protą, baimė – jokia išimtis. Visgi dažnai politinėje galvosenoje baimė kyla iš paties žmogaus vidaus. Iš jo silpno, savanaudiško, o kartais ir pikto būdo. Politikoje baimė gali reikštis pasyviai arba aktyviai. Pasyvioji baimė sukelia bailųjį konservatizmą, aktyvioji – bailųjį radikalizmą.
Bailusis konservatizmas susideda iš visos eilės pozicijų: nuo „tai – absurdas“ iki „aš visuomet taip sakiau“. Puikus pavyzdys – Skaityti toliau
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido naują poeto, romanisto, eseisto Liutauro Degėsio esė rinkinį „Apatiniai gyvenimo drabužiai“. Šioje knygoje, autorius toliau gvildena savo pamėgtą gyvenimo metafizikos problematiką.
Skaitant „Apatinius gyvenimo drabužius“ tikrai neatsibos, bus linksma, nors kartais – ir linksma pro ašaras. Kasdienybės metafizika visados yra tokia: juokinga, kol nepriartėja, graudi, kai paliečia, ir pikta, kai užgriūva netikėtai arba iš pasalų. Skaityti toliau
Sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo konkurso „Herojai tarp mūsų“ nugalėtojų apdovanojimo iškilmėse, kuriose buvo pagerbti savo kilniais poelgiais žygdarbius darantys ir kitiems drąsos įkvepiantys žmonės. Prezidentė didvyriams padovanojo po Lietuvos Konstituciją – kaip kiekvieno piliečių teisių ir pareigų simbolį.
Ketverius metus organizuojamas konkursas „Herojai tarp mūsų“ šiemet buvo skirtas atkreipti dėmesį į pasiaukojimai savo darbą dirbančius žmones. Iš viso apdovanota 11 žmonių. Skaityti toliau
Panevėžio apygardos prokuratūroje dirbanti prokurorų pora – Vytautas ir Jelena Sabaliauskai prieš Šv. Kalėdas sulaukė staigmenos iš Londone gyvenančio sūnaus Andriaus. Prieš šventes sūnaus atsiųstame siuntinyje tėvai rado jam skirtą Didžiosios Britanijos policijos apdovanojimą – Aukso medalį ir sužinojo apie didvyrišką jo poelgį. Iki tol vyras apie Londono metro stotyje vykusį kruviną incidentą tėvams nepasakojo, nenorėdamas jų jaudinti.
„Išskirtiniai veiksmai išskirtinėmis aplinkybėmis“– taip pristatomas A. Sabaliausko poelgis kartu su medaliu atsiųstame diplome, pasirašytame Nacionalinės policijos vadovų tarybos pirmininkės, Skaityti toliau
Jaunas broli ir seselę, Tą Lietuvą, tą Žemelę
ir mylėkim ir garbinkim ir nuo svetimtaučių drąsiai ginkim.
Nesekiokim paskui vėją, būkim drąsūs apgynėjai.
Geras knygeles skaitykim, kuome esate atlikim.
Ženkim ženkim į tą naująją gadynę,
Kad purvus nusikratytum, šviesą, tiesą teįgytum.
Apolonija Venskuvienė Skaityti toliau
Vasario 16-ają minime Valstybės dieną – savo valstybės gimtadienį. 1918 m. gimusios Lietuvos jaunystė telpa į grėsmingą žodį „tarpukaris“, mūsų valstybės gyvavimą įrėmino du pasauliniai karai, o brutaliai nutraukė 40 metų trukusi sovietų okupacija. 1990 m. kovą ji atgimė per stebuklą. Tačiau Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius tą stebuklą vadina narsa. Gana tos narsos turėjo ir sąjūdiečiai, ir Vasario 16-osios akto signatarai, išdrįsę ne tik paskelbti, bet ir sukurti I pasaulinio karo nuniokotos Lietuvos valstybingumą. O mūsų valdžia? O mes patys – kiek turime tos protėvių narsos, juolab kad pats laikas to klausti: šiandien valstybės gimtadienio aplinka kaip niekad
Lietuvos generaliniam konsulatui Čikagoje glaudžiai bendradarbiaujant su Čikagos meru Rahmu Emanueliu ir miesto tarybos narėmis Lona Lane bei Toni Foulkes, priimtas sprendimas 2013-ųjų liepą paskelbti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mėnesiu Čikagoje.
Miesto tarybos rezoliucijoje skelbiama: „Mes, Čikagos miesto meras ir tarybos nariai <…> 2013 m. liepą skelbiame Dariaus ir Girėno mėnesiu Čikagoje ir raginame visus Čikagos gyventojus deramai atminti ir semtis įkvėpimo iš drąsiųjų lakūnų žygdarbio“. Skaityti toliau
Pastebėjau, kad į klausimą „Kaip gyvenimas?“ kai kurie draugai, pažįstami ar seniai nematyti artimieji atsako keista tyla. Iš pradžių manydavau, kad nedrįsta žmonės prisipažinti, jog sekasi labai gerai ar kad iki kaklo negandose kyšo. Dabar suprantu: sunku savo asmeninį gyvenimą vertinti šiandien vykdomos valstybinės politikos kontekste. Kaip turi jaustis žmonės, kurie stovėjo mergaitės sargyboje Klonio gatvėje Garliavoje, kai teisėsaugos struktūros, vaikų psichologai ir psichiatrai paskutines vaiko laisvės dienas vadino kalėjimu?
O kokioje sanatorijoje dabar yra Klonio deimantas, slušniai, pūrai, šalaševičiūtės Skaityti toliau
Lapkričio 9 d. 20 val. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į siaubo pasakų ir kino vakarą – „ETNO siaubas“. Jo metu bus pasakojamos šiurpinančios istorijos, žaidžiami baugūs žaidimai, žiūrimi mistiniai filmai ir stengiamasi nenuleisti kojų nuo kėdės, kad prisikėlę numirėliai ar paskendusio dvaro gyventojai nenusitemptų kartu ten, iš kur jau nebegrįžtama.. Nebent sapnuose…
Daugelis dar atsimena gūdžius žiemos vakarus, kai susibūrus su draugais ar šeimos nariais buvo sekamos įvairios istorijos, siaubo pasakos ar šiurpės, kurios ne vienam pašiaušdavo plaukus ar išsprogdindavo baimės pilnas akis… Skaityti toliau
Balandžio 24 d. 12 val. Garliavoje, Klonio gatvėje prie Kedžių namų įvyks Nominacijos „Už pilietiškumą“ įteikimas. Ten pat vakare, 19 val. numatomas Nacionalinio dramos teatro aktoriaus Šarūno Puidoko puikus mono spektaklis „Kontrabosas“.
Garliava šiandien yra jautriausia Lietuvos vieta, kur sprendžiasi ne vien mažos mergaitės likimas ir vaikystės perspektyva. Garliava šiandien yra scena, kurioje vyksta istorinė Lietuvos drama. Nuščiuvusi Lietuva stebi, kokia bus šios dramos kulminacija ir atomazga, ar nugalės tiesa, meilė, viltis ir tikėjimas, ar smurtas, jėga ir pasityčiojimas iš teisingumo ir už tiesą budėti stojusių mūsų piliečių. Skaityti toliau
Belaukiant dar vieno bandymo išlupti mergaitę iš jos namų Garliavoje, supratau, kad ne–be–ga–liu ramiai žiūrėti į tai, kas ten vyksta ir prisidėjau prie tos violetinės kompanijos. Gal net minios, juk tokių, kaip aš, turėtų būti daug, mąsčiau, stebėdama, kaip 30000 Akistatos laidoje balsuoja „prieš“ mergaitės grąžinimą motinai, kol nesibaigė pedofilijos bylos nagrinėjimas.
Paskambinau Audronei Skučienei, pasiūliau pagalbą organizuojant koncertus, ji mano veiklą palaimino ir padėkojo. Pradėjau skambint Lietuvos atlikėjams ir klausinėti, ar jie nenorėtų sudainuoti, padeklamuoti ar kitaip parodyti dėmesį, užuojautą ir palaikymą bent jau mergaitei, įkalintai savo senelių namuose, kuri, sprendžiant iš jos parodymų, patyrė prievartą ten, kur turėjo jaustis saugiausia–pas savo mamą. Juk Lietuvos atlikėjai mielai dainuoja Afrikos vaikams, Skaityti toliau
