Žymos archyvas: dermė

D. Razauskas. Kas yra Arvydas Juozaitis? (29)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Normalus“ būdas mėginti atsakyti į šį ar kitą tokio pobūdžio klausimą būtų naršyti po žmogaus biografiją, nagrinėti jo darbus, prisimerkus tiriamai stebeilyti į jo akis ekrane arba net nuotraukoje (nors tai jau nebūtų visai „normalu“). Neabejoju, kad visa tai jau deramai atlikta tiek viešai, tiek daugelio asmeniškai, todėl tuo užsiimti čia net nepradėsiu.

Pamėginsiu į antraštėje iškeltą klausimą atsakyti „nenormaliuׅ“ būdu – pagvildenti, ką reiškia jo vardas ir pavardė. Kad vardas kažką reiškia, nestebėtina: nuo senų senovės žmonės stengiasi suteikti kuo prasmingenus vardus krikštijamiems vaikams, Skaityti toliau

A. Samalavičius. Nepakeliama „architektūrinių kalvų“ lengvybė (10)

vilniaus-panorama-a-samalaviciaus-nuotrt

Tiek greitkeliai, tiek dangoraižių statyba rodo puikius techninius darbų organizavimo ir praktinio planavimo gebėjimus kartu su paralyžiuojančia socialinės kompetencijos ir kultūrinio raštingumo stoka. /Levis Mumfordas (Lewi Mumford)/

Vilniaus miestovaizdis, dar visai neseniai garsėjęs nepaprastai subtiliu gamtos ir architektūros formų santykiu, nepriekaištinga šių dviejų elementų pusiausvyra, įspūdingomis sostinės ir aplinkinių vietovių panoramomis, pastaraisiais dešimtmečiais pakito iš esmės. Gebėjęs išsaugoti savastį per visas praėjusio amžiaus istorines kolizijas, vos per ketvirtį amžiaus jis įgavo daugybę atgrasių, niūrių bruožų. Skaityti toliau

G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai (4)

beresneviciaus-kapas

/…/ Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekai jas nubaidyti.

Mes labai rimta publika, ir man lietuviškas atsakas patinka labiau. Per Vėlines mes einame pas mirusiuosius, plūste užplūsdami kapines… Mes patys kreipiamės į protėvius. Keltai tą dieną ir juolab naktį išvis vengdavo iškelti koją už namų slenksčio – nes tada atsiveria pragarų vartai, mirusieji, raganos, dvasios siautėja čia pat, už lango. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Tebūnie Darna! (10)

Jonas Trinkūnas

Lietuvių kalba išsaugojo ne tik senąsias kalbos, bet ir mąstymo formas. Naujoji civilizacija tik  palyginti neseniai ėmė įtakoti lietuvių kalbą, mąstymą bei pasaulėjautą, ypač per rašytinį ar spausdintą žodį. Norint pažinti senųjų lietuvių arba baltų pasaulėžiūrą, reikia pasigilinti į žodyną, išlaikiusį unikalų dvasinį paveldą.

Darna laikytina vienu iš svarbiausių raktinių lietuvių žodžių, nors pats žodis nėra senas.  Mat darnos arba harmonijos, idėja persmelkia lietuvių kalbos ir pačios kultūros visumą. Tai nėra kažkas unikalaus, nes darnos siekį rasime ir kitose kultūrose. Darna reiškiasi ne tik žmogaus gyvenime, bet ir jį supančioje gamtoje, o taip pat ir pačiame kosmose  Bet ypač svarbu tai, kad lietuvių žodis darna susijęs su kitais bendrašakniais žodžiais, sudarydamas tarsi išsišakojusį medį. Skaityti toliau