Žymos archyvas: Bronius Kuzmickas

Seime vyks konferencija „Lietuvos mokslininkų sąjungos 30 metų veiklos sukaktis“ (tiesioginė transliacija) (0)

2017 m. konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Spalio 7 d., pirmadienį, 11 val., Kovo 11-osios Akto salėje, (Seimo I r.), rengiama konferencija „Lietuvos mokslininkų sąjungos 30 metų veiklos sukaktis“.

Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS) buvo įkurta 1989 m. spalio 7 d. Vilniuje. Įvykusiame Lietuvos mokslininkų suvažiavime buvo suformuota pirmoji LMS taryba. Pirmuoju LMS tarybos pirmininku išrinktas filosofas, prof. Bronius Kuzmickas. Tai buvo Atgimimo laikotarpis, kai nepriklausomybės vilčių žadinama Lietuva kūrė savo demokratinės valstybės viziją. Atgimimo idėjos skatino vienytis į visuomenines organizacijas, atsikratyti okupacinio režimo primestų reikalavimų, atsirado galimybė reformuoti sovietinę sustabarėjusią mokslo sistemą. Skaityti toliau

Vėlinių prisiminimo mozaika (nuotraukos) (3)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Visų Šventųjų dienos išvakarėse Kaune ir Vilniuje Vengrijos ambasada Lietuvoje surengė 1956 metais  Vengrijoje vykusios antisovietinės revoliucijos ir jos tuometinių atgarsių Lietuvoje, žinomų kaip Vėlinių įvykių, minėjimą. Šis minėjimas jau įgavo gražios ir prasmingos tradicijos pobūdį,  prisimenant mūsų abi tautas, kovojusias už savo laisvę, kovojusias ir nugalėjusias sovietinį imperializmą. Gera pažymėti, kad šią tuomet parodytą  mūsų tautos solidarumą kovojusiai Vengrijai, tą istorinę lietuvių ir vengrų tautų vienybės pademonstruotą atmintį neištrynė  laiko sūkuringi vėjai. Ji liko gyva.  Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Vėlinių aidai… (nuotraukos) (0)

Tankai Budapešto Didžiajame Bulvare 1956 m. | wikipedia.org nuotr.

Šių metų Vėlinių išvakarėse, kaip ir kiekvienais  metais, Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti  ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje.  Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė trokštant vieni kitiems laisvės.  Vėlinės Lietuvoje lyg tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune  ir Vilniuje.

Nuo tų įvykių mus skiria jau 60 metų. Abi kovojusios už savo laisvę tautos,  nugalėjusios  sovietinį imperializmą,  sutraukė nelaisvės pančius. Tačiau istorinė  – lietuvių ir vengrų tautų tuomet  parodytos vienybės atmintis liko gyva. Gyvi ir Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė (4)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99.

Europinės tendencijos

Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne tik teigiamas, bet ir nepageidaujamas ar bent nenumatomas pasekmes, viena iš kurių yra spartėjanti netradicinė gyventojų migracija. Pastarąją sukelia ir naujieji etniniai Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.

1.

Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas (2)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 70–87.

Jau XIX a. pradžioje lietuvių kalba buvo daug kur beveik pašalinta iš teismų, daugelio mokyklų bei kitų valstybinių įstaigų, o nuo 1871 m. ji išvaroma iš visų mokyklų. Visos disciplinos pradedamos dėstyti vokiškai, gimtąja kalba, pagal protestantizmo tradiciją, paliekant tik religijos dėstymą. Pagrindinis suvokietintos mokyklos uždavinys lietuvių gyvenamose žemėse buvo nuo pat vaikystės pratinti lietuviukus prie vokiečių kalbos kaip pagrindinio minčių reiškimo ir kultūros įgijimo būdo, pastūmėti juos į vokiečių kultūros Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas (5)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 51– 70.

1.

Carinė Rusija, kurios valdžioje Lietuva išbuvo 120 metų, stengėsi šalį visapusiškai integruoti į savo sudėtį, o lietuvių tautą asimiliuoti ir todėl įvairias būdais varžė lietuvių kultūrą, slopino ir persekiojo nacionalinį judėjimą. Lietuvių nacionalinė kultūra Didžiojoje Lietuvoje nuo XVIII a. pabaigos kilo ir augo tautai kenčiant dvigubą nacionalinę priespaudą, sutapusią su dvipuse tautine kultūrine asimiliacija – lenkinimu ir rusinimu. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas (27)

Kuzmickas-K100

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas. Tautos kultūros savimonė. Vilnius: Mintis, 1988, p. 20–51.

1.

Kada XVIII a. pab. pagal Edukacinės Komisijos reformas mokyklose nuo lotynų kalbos, kaip dėstomosios, buvo pereinama prie vietinės nacionalinės kalbos, ja Lietuvoje buvo pripažinta ne lietuvių, bet lenkų kalba, nors kai kurie dalykai ir toliau buvo dėstomi lotyniškai. Taigi Lietuvoje nebuvo įgyvendintas vienas pagrindinių Švietimo laikų mokyklinės reformos reikalavimų – mokyti vietine liaudies kalba. Vietoje liaudžiai svetimos lotynų kalbos mokyklose buvo liaudžiai primesta svetima lenkų kalba. Lietuvių Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Tautiškumas – duotis ir projektas (9)

Tautiškumas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Savaime suprantamu dalyku laikome tai, kad gyvename vis greitėjančių pokyčių epochoje, „kai vienintelė mūsų gyvenimo konstanta yra permainos“, – rašė kanadiečių kultūrologas Maršalas Makluhanas (Marshal McLuhan). Vos ne kasdien patobulėja informacinės technologijos, greitai keičiasi politinės konjunktūros, daugelis socialinių gyvenimo sąlygų. Nelieka pamirštos ir bendresnių dalykų sampratos, pamatinės socialinių ir humanitarinių mokslų sąvokos. Šitai vyksta, pirmiausia, teorinių svarstymų lygmenyje, bet iš jų neilgai trukus gimsta ir į praktinį gyvenimą kreipiami modeliai, kurių įgyvendinimas veikia žmonių gyvenimo būdą, Skaityti toliau