Žymos archyvas: Bona Sforca

Paroda, skirta Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų 500 metų jubiliejui (0)

Bonos atvaizdas ir ją giriančios eilės Chronica Polonorum | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 9 – rugsėjo 21 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje, veikia paroda In matrimonium ducere, skirta Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų 500 metų jubiliejui. Ją parengė Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Danguolė Palačionytė ir Violeta Radvilienė.

Karališkųjų Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų jubiliejinė sukaktis suteikė progą pažvelgti į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomus dokumentus kitomis akimis, paieškoti, kas XVI–XVII a. Skaityti toliau

Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai (1)

 Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė Bona Sforca | wikipedia nuotr

Lapkričio 15 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei nagrinėjama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui.

Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 m., kai ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Kilusi iš garsios Milano Sforcų giminės, ji išsiskyrė iš ankstesnių valdovų sutuoktinių tiek savo asmeninėmis savybėmis, tiek ir didelėmis politinėmis bei ekonominėmis ambicijomis. Skaityti toliau

S. Poderis. Ar buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai karalių kriptoje 1931 m. rugsėjo 21 d.? (1)

Vilniaus arkikatedra | „Vorutos“ nuotr.

[…] Gražus yra užjūrio hieroglifų skaitymo menas, tačiau ne mažiau gražus yra tas sugebėjimas skaityti ir pajusti tiesą iš mūrų ir plytų, jų matmenų, rišimo ir sudėliojimo, nors jokių užrašų ant savęs jie neturi. […]

Marijanas Morelovskis
Apie karalių kriptos atradimą
(1931 09 23)

Vytautas Didysis – viena iškiliausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Deja, tačiau šio valdovo kapo likimą ir šiandien gaubia paslaptis. Skaityti toliau

Bona Sforca – Lietuvos ir Italijos ryšių pradžia (0)

Prezidentė Sforcų pilyje atidaro parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 14 d. Milane, Italijoje, darbo vizito išvykusi  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė  Milano Sforcų pilyje atidarė parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“.

Ši paroda skirta kunigaikštienei Bonai Sforcai, kurios ryški asmenybė Renesanso laikais sujungė Vilnių ir Milaną. Milano princesė Bona Sforca, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, paskatino Renesanso kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje. Ji ‒ Žygimanto Senojo žmona ir Žygimanto Augusto motina. Skaityti toliau

Istorinis miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ sulaukė milžiniško pasisekimo (nuotraukos, video) (1)

miuziklas-rengeju-nuotr

Garsusis Anželikos Cholinos šokio teatras šiais metais Lietuvos žiūrovus pradžiugino įkūnyta legendine Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto dramatiška karališka meilės istorija. Gruodžio mėnesį Lietuvos arenose buvo pristatytas visų laikų didžiausias ir brangiausias lietuviškas miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“.

Miuziklas žiūrovus nukėlė į XVI amžiaus laikus. Jaunasis karalius Žygimantas Augustas įsimylėjo iš garsios legendinės Lietuvos didikų šeimos kilusią Barborą Radvilaitę. Jaunojo karaliaus aistra visiems sukėlė daug rūpesčių. Juk jaunasis karalius privalo valdyti šalį Skaityti toliau

Paprasti lietuviai šiandien valgo kaip LDK bajorai (4)

Karštieji patiekalai | adverum.lt nuotr.

Jei šiandien pietums valgėte marinuotą mėsos kepsnį su daržovėmis ir dar užgėrėte taure vyno, pietavote kaip tikri LDK didikai. Istoriniai šaltiniai rodo, kad mūsų dabartinis racionas beveik nesiskiria nuo to, ką pietums rinkdavosi 18-19 a. šalies bajorai ar sau leisti galėdavo tik valdovas. Anot kulinarinio paveldo žinovo dr. Rimvydo Laužiko, mūsų virtuvei didelę įtaką turėjo didikų įpročiai ir kitataučiai, kurie atvežė bei Lietuvoje adaptavo kitų šalių patiekalus.

„LDK didikų sandėliuose netilpdavo mėsa ir daržovės, Skaityti toliau

Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas (30)

Menotyrininkė Rasa Gečaitė | asmeninė nuotr.

Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės.

Paviliojo meno istorija

Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją.  „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.“ Skaityti toliau