Žymos archyvas: baltiškas paveldas

Kurtuvėnų regioniniame parke įregistruota nauja paveldo vertybė! (0)

Pasviniu akmuo su plokščiadugniu dubeniu_kpd.lt

2017 m. spalio mėn. į kultūros vertybių registrą įtrauktas ir teisinė apsauga suteikta Pašvinių akmeniui su plokščiadugniu dubeniu. Akmuo datuojamas XVI-XVIII a.

Akmuo žmogaus apdorotas riedulys (akmuo rausvas stambiagrūdis granitas, netaisyklingo cilindro pavidalo, maždaug 1,1 m skersmens ir iki 0,45 m aukščio, su per visą matomą akmens aukštį, kaltu apdirbtais 3-5 cm pločio ir 2 cm gylio šonais, bei gana nelygia viršutine plokštuma, kurios centre yra iškaltas 36-37 cm skersmens ir 7-8 cm gylio dubuo plokščiu dugnu.  Skaityti toliau

Molėtų krašte mokyklos domisi baltiškuoju paveldu (2)

Vorenu_piliakalnis_wikipedija.org

Molėtų gimnazija kartu su rajono Suginčių ir Inturkės pagrindinėmis mokyklomis mini Europos paveldo dienas susipažindamos su Lietuvos karaliaus Mindaugo laikų, XIII a., piliavietėmis. Remiantis archeologo Gintautas Zabielos išvadomis, svarbiausios Mindaugo laikų Rytų Lietuvos pilys buvo Vilniaus, Bražuolės, Kernavės, Ukmergės, Šeimyniškėlių–Vorutos, Taurapilio, Šeimyniškių–Užpalių ir Vozgėlių.

Rugsėjo 15-17 d. pažintinės kelionės metu bus aplankytas Šeimyniškėlių–Vorutos piliakalnis, ant kurio stovėjo viena svarbiausių karaliaus Mindaugo pilių. Istorikų Tomo Baranausko ir Gintautas Zabielos nuomone, Skaityti toliau

Tautinių drabužių metus Klaipėda pasitinka su tautiniu paveldu pripažintų dirbinių paroda (video) (0)

rengėjų nuotr.

2017 metai Lietuvoje paskelbti tautinių drabužių metais. Klaipėdos etnokultūros centras juos pasitiks nuostabia riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Joje gausią kolekciją pristato tautodailininkė Eglė Pečiūrienė.

Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Autorė Eglė Pečiurienė gerą dešimtmetį megzdama riešines, primezgė jų net tūkstantį porų. Laikas stabtelėti ir pasidžiaugti šiais žėrinčiais tautinio paveldo stebuklais. Skaityti toliau

Ketinama sutvarkyti Punios piliakalnį (6)

„Wikipedia“ nuotr.

Punia ir istorinis Margio piliakalnis yra dažnai lankomas turistų. Išgirsti istoriją apie tragišką lietuvių karžygių kovą, pasivaikščioti ant piliakalnio, nuo kurio atsiveria Punios šilas ir Nemuno kilpa, atvyksta daug keliaujančių šalies gyventojų, turistų iš užsienio, mokinių. Tačiau esama infrastruktūra neatitinka šiuolaikinio keliautojo poreikių. Alytaus rajono savivaldybė kartu su Nemuno kilpų regioniniu parku ruošia Punios piliakalnio ir jo prieigų sutvarkymo projektą. Skaityti toliau

Baltų centras – etninės kultūros puoselėtojas (0)

Roberta Stankutė | Baltų centro nuotr.

Miesto savivaldybės idėja

Sumanymas įkurti centrą, kuris plėtotų ryšius su Latvija, kilo 2002 metais, besiruošiant „Šiaulių dienoms“. Imta kalbėti, kad miesto šventę, remiantis istorinėmis aplinkybėmis, reikia sieti su Baltų vienybės diena, kuri minima rugsėjo 22-ąją, nes tai – Saulės mūšio diena, kuri laikoma ir Šiaulių gimtadieniu.

„Pirmiausia savivaldybė pasiūlė, kad mieste atsirastų tokia organizacija. Mane pakvietė į šventės organizacinio komiteto posėdį ir pasiūlė vadovauti centrui, kuris palaikytų ryšius su Latvija ir populiarintų latvių kultūrą. Posėdžio dalyviai žinojo, Skaityti toliau

S.Naudžius: Vis nedavė ramybės mintis apie mūsų tapatybę (10)

„Semme“ filmavimas žygyje „Kunigaikščių medžioklės takais“ | M.Juralevičiūtės nuotr.

Naujųjų metų proga – naujos iniciatyvos lietuviško kino padangėje! Viena tokių – dokumentinis filmas „Semme“ (išvertus iš prūsų kalbos, šis egzotiškas žodis reiškia „žemę“). Pasak filmo kūrėjų, tai bus pirmasis filmas senojo lietuvių tikėjimo, žygių ir tautodailės temomis. Jos filme pristatomos trijų įsimintinų žmonių siužetinėmis linijomis – krivio Jono Trinkūno, geografo Tado Šidiškio ir tautodailininko Algirdo Versecko – gyvenimų prizmę. Jūsų dėmesiui – šviežutėlis interviu su filmo idėjos autoriumi Simonu Naudžiumi.

Simonai, būtų įdomu daugiau išgirsti apie Semme projektą: kaip kilo filmo idėja? Kas paskatino kalbėti apie Lietuvos etnokultūrą, baltiškąjį paveldą? Skaityti toliau