Žymos archyvas: aplinkosauga

Nustatomos papildomos apsaugos priemonės Punios šile (0)

Nustatomos papildomos apsaugos priemonės Punios šile | lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, siekdamas geriau subalansuoti socialinius, aplinkosauginius ir kitus visuomenės lūkesčius Punios šilui kartu užtikrinant ten augančių vertingų miškų ir jų ekosistemų deramą apsaugą, nustatė papildomas apsaugos priemones šiam vertingam gamtos kompleksui ir pavedė Valstybinių miškų urėdijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai imtis konkrečių su tuo susijusių priemonių.

„Punios šilas yra unikalus ir išsiskiria didžiule verte, todėl ieškome subalansuotų sprendimų, kalbamės su ekspertais vietos Skaityti toliau

Baltijos jūra be menkių? (1)

Sugautos menkės | Pixabay nuotr.

Liepos 23-ią dieną Europos Komisija uždraudė komercinę menkių žvejybą didžiojoje Baltijos jūros dalyje. Šis draudimas galios iki metų pabaigos ir taipogi palies Lietuvos žvejus. Tiesa, tik didžiuosius – tuos, kurie gaudo tralais atviroje jūroje. Smulkiesiems žvejams gaudantiems žuvį priekrantėje ir žvejams mėgėjams, kol kas šis draudimas neaktualus. Komisija kelis pastaruosius mėnesius negirdėjo aplinkosaugininkų raginimų uždrausti žvejybą, todėl menkių neturėsime ir 2020-aisiais metais. Skaityti toliau

Daugėja vietų nemokamai priduoti senus buitinius elektronikos prietaisus (1)

Elektronikos atliekos | EGIO nuotr.

Atliekų surinkimo užduotims kasmet augant, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) didina vietų, kuriose galima nemokamai palikti buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekas, skaičių.

Šiuo metu EGIO visoje Lietuvoje yra įrengusi 176 specialias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas. Vietų skaičius nuo metų pradžios išaugo 14,3 proc., o, skaičiuojant kartu su šios įrangos platintojais įsteigtomis vietomis, jų šalyje jau yra daugiau kaip tūkstantis, kur gyventojai gali nemokamai ar už atlygį priduoti netinkamą naudojimui buitinę elektroniką. Skaityti toliau

Kas Lietuvoje stabdo pakartotinį drabužių vaikams naudojimą? (1)

Dėvėti drabužiai | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

Nuo 2025 metų Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, privalės užtikrinti atskirą tekstilės atliekų surinkimą. Šalyje turės būti rengiamas pakartotinis tekstilės atliekų naudojimas ir perdirbimas, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartyną ar būtų sudeginama. Kas šiuo metu stabdo tekstilės atliekų naudojimą pakartotinai?

Lietuvoje nėra draudimo prekiauti dėvėtais drabužiais ir kitais naudotais tekstilės gaminiais išskyrus dėvėtu apatiniu trikotažu kūdikiams ir vaikams iki 3 metų (iki 56 dydžio), dėvėta vaikiška avalyne ir naudotais minkštais žaislais. Skaityti toliau

Skirta lėšų Lietuvoje nykstantiems plačiažnypliams vėžiams išsaugoti (0)

Plačiažnyplis vėžys | am.lt nuotr.

Rūpindamasi nykstančių plačiažnyplių vėžių išlikimu, Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skyrė lėšų jų populiacijos būklei šalyje ištirti ir mokslinėms rekomendacijoms, kaip šią populiaciją išsaugoti, atkurti ir gausinti jos išteklius, parengti.

Šių vėžių Lietuvoje per pastarąjį šimtmetį sumažėjo daugiau nei 10 kartų. Todėl jie nuo šių metų įtraukti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nyksta plačiažnypliai vėžiai, Skaityti toliau

Aplinkos ministras sustabdė Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą (5)

Prezidento inauguracijos proga Aplinkos ministro „dovana“ – pasmerkė vertingiausią Lietuvos sengirę | regionunaujienos.lt nuotr.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė pavedimą, įpareigojantį stabdyti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą, kuris turėjo tapti pirmuoju gamtiniu rezervatu, kur saugant išlikusią sengirę ne tik stabdoma ūkinė veikla – miško kirtimai, bet ir sudaromos sąlygos neribotam visuomenės lankymuisi. Tą pačią dieną priesaiką davė prezidentas, kuris Santaros-Šviesos suvažiavime išreiškė lūkestį, jog iki jo kadencijos pabaigos Lietuva taptų žalesnė valstybė. Skaityti toliau

Juvelyrikos dirbiniuose – metalai, gauti iš perdirbtų elektronikos atliekų (0)

Danijos juvelyrikos prekės ženklas „Pandora“ | EGIO nuotr.

Pasaulyje augantis elektros ir elektroninės įrangos atliekų srautas sukelia aplinkosaugos ir sveikatos problemas, nes vis dar dauguma elektronikos atliekų patenka į sąvartynus arba yra sudeginama. Juvelyrinių dirbinių pramonė – vienas iš pavyzdžių, kaip galima kurti tvarią ekonomiką ir taupyti gamtos išteklius.

Pasaulio ekonomikos forume Davose paskelbta Jungtinių Tautų ataskaita skelbia, kad iki 2050 metų gyventojai visame pasaulyje per metus sukurs 120 mln. tonų elektronikos atliekų, Skaityti toliau

Panevėžio renginiuose nebeliks vienkartinių plastiko indų (0)

Vienkartiniai plastiko indai | Pixabay nuotr.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. viešuosiuose renginiuose nebebūtų naudojama vienkartinių plastikinių indų. Tai, kad šios nuostatos būtų laikomasi, rūpinsis renginių rengėjai. Kontrolė bus patikėta Savivaldybės skyriams, policijai, už viešąją tvarką renginių metu atsakingoms įstaigoms, saugos tarnyboms ir pan.

„Šiuo metu siekis vengti atliekų yra vienas prioritetų, žiedinės ekonomikos principų. 2019 m. gegužės 8 d. Skaityti toliau

Lietuvoje įkurta vabzdžių augintojų asociacija (1)

truthout.org nuotr.

Šių metų birželio mėn. 14 d. įkurta Lietuvos Vabzdžių augintojų asociacija, kurios tikslas suvienyti visus vabzdžių augintojus Lietuvoje. Pagrindiniai asociacijos uždaviniai – vabzdžių augintojų subūrimas į vieną draugiją, teisinės aplinkos, kokybės standartų šioje srityje kūrimas ir diegimas, vabzdžių augintojų švietimas ir mokymai, verslo aplinkos gerinimas, augintojų interesų atstovavimas valdžios institucijose, verslo bei tarptautinėse organizacijose.

Pastaruoju metu mūsų šalyje pradėjo sparčiai augti vabzdžių augintojų gretos. Skaityti toliau

„Santaros-Šviesos“ suvažiavime – apie Lietuvos ir demokratijos ateitį (darbotvarkė) (5)

Valdas Adamkus „Santaros-Šviesos“ suvažiavime 2017 m. | Rengėjų nuotr.

Birželio 21 d., penktadienį, 11 val. Molėtų rajone, Alantoje, pradės darbą kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, truksiantis visą savaitgalį. 1954 metais lietuvių studentų išeivijoje sukurta organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus rengia Lietuvoje.

Ir šių metų Santarą atidarys prezidentas Valdas Adamkus. Pokalbyje su išrinktuoju Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda santariečiai aptars būsimą Lietuvos penkmetį. Suvažiavime taip pat bus svarstomi demokratijos ateities, politinių partijų turimų galių, Skaityti toliau

Švarūs namai – grėsmė gamtai ir sveikatai? (0)

media4.s-nbcnews.com nuotr.

Visi neabejingi aplinkosaugos klausimams, jau šiandien, birželio 19 d. 18 val., Trakų kultūros rūmuose, bursis į diskusiją skirtą apžvelgti buityje naudojamų valiklių ir skalbiklių sudėtyje esančių cheminių medžiagų žalą žmogui ir gamtinei aplinkai.

„Kuo veiksmingesnė cheminė valymo priemonė, tuo ji gali būti toksiškesnė aplinkai“, – teigia diskusijos pranešėja, Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Gintarė Slavinskienė, Skaityti toliau

Pamatėte Sosnovskio barštį? Praneškite, kur jis! (5)

Sosnovskio barštis | zum.lt nuotr.

Sunkiai naikinamas mechaniniais ar net cheminiais būdais Sosnovskio barštis sparčiai plinta ir užima vis daugiau Lietuvos teritorijos. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ir Aplinkos ministerija kviečia Lietuvos gyventojus būti neabejingiems ir pranešti apie jo augimo vietas.

Kviečiama siųsti invazinio augalo – Sosnovskio barščio – nuotraukas naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“. NMA sukurta programėlė suteikia galimybes nustatyti tikslias fotografuojamo objekto koordinates, todėl atsiųsta informacija pasitarnaus Skaityti toliau

Sąvartynuose vis dar apstu elektronikos atliekų (0)

Elektronikos atliekos | GIA nuotr.

Technologinė pažanga ir nauji įrangos modeliai skatina vartojimą bei milžiniškus elektronikos atliekų kiekius, kuriuos reikia tinkamai sutvarkyti. Elektronikos atliekų perdirbimo svarba – neabejotina, nes padeda mažinti oro ir vandens taršą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taupyti energiją ir gamtos išteklius, išgaunant mažiau žaliavų iš žemės.

Elektronikos atliekų (išmaniųjų telefonų, televizorių, Skaityti toliau

Jungtinės Tautos elektronikos atliekų augimą prilygino cunamiui (0)

Elektronikos atliekos | EGIO nuotr.

Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje susidaro beveik 50 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir tik penktadalis jų yra oficialiai perdirbama. Jei padėtis nesikeis, 2050 metais elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugs daugiau nei dvigubai, iki 120 mln. tonų.

Nors sunku prognozuoti susidariusių elektroninių atliekų kiekį, tačiau dar iki 2021 metų metinis bendras šių atliekų kiekis pasaulyje viršys 52 mln. tonų. Skaityti toliau

Nusekusiose Kuršių mariose dar pakanka deguonies žuvims išgyventi (0)

am.lt nuotr.

Dėl vyravusių sausų orų sumažėjus Kuršių marių vandens lygiui, pasigirdo nuogąstavimų, kad tai gali neigiamai atsiliepti jų ekosistemai, o ypač žuvims. Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, šiuo metu nėra pagrindo nerimauti.

Marių vanduo dar nėra įšilęs. Ties Vente jo temperatūra tesiekia 13,4 °C, o ties Nida – 11,8 °C. Vėsiame ir dar nežydinčiame vandenyje deguonies pakanka žuvims išgyventi. Skaityti toliau

Klaipėdos paplūdimiuose plevėsuos Mėlynosios vėliavos (0)

Mėlynoji vėliava | Klaipda.lt nuotr.

Uostamiestį pasiekė džiugi žinia. Mėlynosios vėliavos programos Tarptautinė taryba nusprendė Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimius 2019 m. vasaros laikotarpiu apdovanoti Mėlynąja vėliava.

„Toks įvertinimas nebuvo netikėtas, tačiau labai nudžiugino. Stengėmės įgyvendinti uostamiesčio savivaldybės 2013–2020 metų strateginio plėtros plano uždavinį – siekti Mėlynosios vėliavos statuso Klaipėdos paplūdimiams. 2017 metais ja apdovanotas Smiltynės Skaityti toliau

Urbanisto iš Belgijos patarimas Lietuvai: rūpinkitės ekosistema ir nebeplėskite priemiesčių (0)

Urbanistas ir architektas iš Belgijos Johanas van Rytas | am.lt nuotr.

„Valstybė, teritorija, kurioje gyvename šiandien mums nepriklauso. Mes ją skolinamės iš savo vaikų, nes jiems teks gyventi tokioje valstybėje, kurią mes suplanuosime šiandien“, – taip penktojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) forume „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050 metams“, – sakė urbanistas ir architektas iš Belgijos Johanas van Rytas (Johan van Reeth).

Svečias iš Belgijos J. van Rytas rekomendavo Lietuvai, planuojančiai savo erdvinę teritoriją, visų pirma, turėti aiškią viziją, kuri sutaptų su socialinėmis vertybėmis, Skaityti toliau

Išrauti pataisai gali apkartinti Velykų šventę (0)

Retieji pataisai | S. Paltanaviciaus nuotr.

Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų.

Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonoji knyga) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas. Skaityti toliau

Pavasarinis tvarkymasis sode ir darže – be degtukų (0)

mentalfloss.com nuotr.

Aplinkosaugininkai primena susiruošusiems po žiemos susitvarkyti sodą ar daržą, kad jie degtukus turėtų pamiršti namie. Soduose susidarančias žaliąsias atliekas reikėtų ne deginti, o kompostuoti ar pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, nes jas deginant į atmosferą yra išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, didinama oro tarša.

Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ekologiškame Dubajaus rajone galima rasti ir lietuvių (video) (1)

„Mokslo sriuba“: ekologiškame Dubajaus rajone galima rasti ir lietuvių | LRT nuotr.

Besilankydama Dubajuje, LRT Plius laidos „Mokslo sriuba“ komanda sutiko čia jau kurį laiką gyvenimą kuriančius Lietuvius.

Laidos komanda į Dubajų vyko filmuoti reportažo apie baigiamą statyti itin modernų, aplinkosaugos ir tvarumo idėjų įkvėptą rajoną „The Sustainable City“.

„Ketinome pakalbinti šio rajono gyventojus, o kai sužinojome, kad čia gyvena lietuvė, Skaityti toliau

Baudos už žolės deginimą gali siekti tūkstančius eurų (0)

khmoradio.com nuotr.

Kiekvieną pavasarį išdega šimtai hektarų pievų. Dažniausiai tai atsitinka specialiai deginant žolę ar neatsargiai deginant augalines atliekas. Dėl to kasmet padaroma ne tik didelė žala gamtai bei aplinkai, bet kartais pasitaiko ir žmonių aukų.

Deja, bet iki šiol kai kuriems žemės savininkams įprasta deginti pievas, tačiau taip elgiantis labai pakenkiama aplinkai, kyla gaisrų pavojus. Vis dar manoma, sudeginus pernykštę žolę, bus patręšta dirva. Tačiau žolės deginimas – sunaikina paviršinį Skaityti toliau

EP nutarė: vienkartinių plastikinių daiktų nebenaudosime (0)

Plastikiniai buteliai | Ford-life.com nuotr.

Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų, trečiadienį didele balsų dauguma nutarė Europos Parlamentas (EP).

Bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą. Skaityti toliau

Keičiu automobilio padangas. Ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas? (1)

Padangų atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai senos transporto priemonių padangos yra kaupiamos ar mėtosi neleistinoje vietoje. Ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas, keičiantis padangas ar norintis atsikratyti senų?

Kelių eismo taisyklės numato, kad nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, jei Susisiekimo ministerija nepratęsia termino dėl netinkamų gamtos sąlygų. Skaityti toliau

Laukus jau galima tręšti dalyje Lietuvos (0)

zum.lt nuotr.

Telšių, Tauragės, Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių teritorijose, atsižvelgus į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, leidžiama tręšti laukus mėšlu ir (ar) srutomis anksčiau.

Visais atvejais draudžiama tręšti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės.

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Skaityti toliau

Per mėnesį patikrinta beveik 3 tūkst. žvejų mėgėjų (0)

am.lt, P. Paukštės nuotr.

Per pirmąjį akcijos „Lydeka 2019“ mėnesį – nuo vasario 1 d. iki kovo 1 d. – aplinkosaugos pareigūnai patikrino 2775 žvejus mėgėjus ir nustatė 144 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus. 31 iš jų – šiurkštus. Be to, konfiskuoti 128 mėgėjų žvejybos įrankiai.

Daugiausia pažeidimų užfiksuota Utenos regione (40), o daugiausia šiurkščių – Kauno regione (14). Dažniausias šiurkštus pažeidimas – gyvos žuvelės naudojimas masalui. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: S. Lapienis: Neterškime Lietuvos (video) (1)

Vitalijus Balkus ir Saulius Lapienis | ISV nuotr.

Kartas nuo karto s oficiozų paraštėse šmėkšteli žinia – Lietuvoje geriamas vanduo toli gražu nėra toks saugus, kaip mes manome. Kai kuriuose rajonuose atlikti arseno kiekio vandenyje tyrimai parodė šios toksinės vėžį sukeliančios medžiagos normų akivaizdų viršijimą. Pradėjus domėtis tuo rimčiau paaiškėjo – Lietuva esanti Europos viduryje net nevykdo būtinu tyrimų.

Plačiau žvelgiant aplinkosauga šiandien Skaityti toliau

Žagarės regioninio parko direkcija ragina atsisakyti plastikinių indų renginiuose (1)

vstt.lt nuotr.

Žagarės regioninio parko direkcija, siekdama skatinti visuomenės sąmoningumą ir atkreipti dėmesį į aplinkos užterštumą, atliekų mažinimą, rengia įvairias akcijas ir švietėjiškus projektus.

Viena didžiausių šių dienų aplinkosaugos problemų yra atliekos, jų kiekiai ir daroma žala. Ypač atkreiptinas dėmesys į milžiniškais mastais naudojamus vienkartinius plastikinius indus, kurių neigiama įtaka gamtai – didžiulė. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Siūlome savo kandidatus į Aplinkos ministro pareigas (3)

Andrejus Gaidamavičius | Alkas.lt J.Vaiškūno nuotr.

Vasario 6 d. Labanoro klubo ir Asociacijos „Gyvas miškas“ vardu išsiuntėme kreipimąsi  į Vyriausybę, Prezidentūrą ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS)  pirmininką dėl aplinkos ministro pareigų. Pasiūlėme savo kandidatus į Aplinkos ministrus.

Vyriausybė šiuo metu žaidžia politinius žaidimus, kurie neigiamai veikia Lietuvos aplinkosaugos situaciją bei jos įvaizdį pasaulyje. Šiuo metu, Europos Sąjungai ir viso pasaulio šalims kaip niekad Skaityti toliau

Nuo vasario 1 d. draudžiama žvejoti lydekas (2)

am.lt nuotr.

Vasario 1 d. įsigalios draudimas iki balandžio 20 d. žvejoti lydekas. Jo tikslas – užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti jų išteklius.

Šių žuvų negalima gaudyti visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius ir kūdras. Iki balandžio 20-osios draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę. Žvejybai gali būti naudojamas žuvies gabalėlis, o Kuršių mariose ir žuvelė, tačiau visos užkibusios lydekos turi būti nedelsiant paleidžiamos Skaityti toliau

J. Stasinas. Gyvūnų reabilitacija reikalinga ne tik ruoniams (1)

Juozas Stasinas | asmeninė nuotr.

Interneto dienraštyje „Alkas“ perskaičiau informaciją, kad Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams. Mane, kaip žmogų, gyvenimą paskyrusiam gamtosaugai, visuomenės ekologiniam švietimui ir šiandien vis dar besidominčiam aplinkosaugos problemomis, tame tarpe gyvūnų apsaugos bei globos reikalais, tai labai sudomino. Pagalvojau: štai koks puikus sumanymas ir pagaliau taip reikalingas gyvūnų globos projektas bus įgyvendintas. Tačiau, perskaičius tekstą pilnai, džiaugsmą aptemdė nusivylimas, kad naujai statomas Gyvūnų reabilitacijos centras bus skirtas tik Baltijos pilkiesiems ruoniams. Na, dar numatoma į šią „sanatoriją“ reabilitacijai priglausti ir vandens paukščius, Skaityti toliau