Žymos archyvas: Andžejus Duda

Lietuvos Prezidentas G. Nausėda susitiko su Lenkijos vadovais (nuotraukos, video) (0)

dsc_8834-2400

Liepos 16 d. naujasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmąja lankytina užsienio šalimi pasirinkęs Lenkiją, susitikęs su šios šalies prezidentu Andžejumi Duda (Andrzeju Duda) aptarė regioninio saugumo ir gynybos prioritetus bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimus.

„Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Tačiau esu tikras, kad santykius labiausiai stiprina bendri tikslai. Vienas jų Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu (nuotraukos, video) (7)

Dalia Grybauskaitė ir Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Vasario 21 d. Varšuvoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu Andžejumi Duda. Šalies vadovė Lenkijoje lankosi su dviejų dienų valstybiniu vizitu, kurio tikslas įtvirtinti pastarųjų 10 metų pasiekimus, įvertinti nuveiktus darbus ir nubrėžti gaires ateities bendradarbiavimui. Vizitas sutampa su simboline data – šiemet minimas Liublino unijos 450 metų jubiliejus.

Pasak Prezidentės, istoriniais ryšiais susietos lietuvių ir lenkų tautos jau tuomet suprato, kad tik susivienijus įmanoma išlikti Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai aptarė paramą Ukrainai (2)

Dalia Grybauskaitė susitinka su Andžejumi Duda | lrp.lt nuotr.

Gruodžio 3 d. Katovicuose, Lenkijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dvišalio pokalbio susitiko su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė abiem šalims svarbiausius klausimus. Viena pagrindinių temų buvo regiono saugumas ir padėtis Ukrainoje.  

Pasak šalies vadovės, neteisėtai aneksavusi Krymą, tęsdama agresiją Rytų Ukrainoje ir vykdydama strateginių Mariupolio ir Berdiansko uostų blokadą, Rusija siekia Skaityti toliau

G. Šapoka. Apie lietuvių laišką popiežiui „Lenkų kalba Lietuvos bažnyčiose“ (44)

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos teritorijos, kurios pagal Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikiwand.com nuotr.

1905 m. liepos mėnesį Jonas Basanavičius po 25 metų gyvenimo Bulgarijoje grįžo į Lietuvą ir iš karto pradėjo kovoti dėl lietuviškų pamaldų Lietuvos bažnyčiose. Jau 1905 metais ir buvo įsteigta „Sąjunga grąžinti teises lietuvių kalbai Romos katalikų bažnyčiai Lietuvoje“. Į steigiamąjį minėtos sąjungos komitetą įėjo Jonas Basanavičius, kun. Juozapas Ambraziejus, Jonas Kriaučiūnas, Mečislovas Davainis-Silvestravičius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Petras Vileišis ir kiti. J. Basanavičius buvo išrinktas šios sąjungos pirmininku. J. Basanavičius pradėjo rengti laišką popiežiui apie lietuvių kalbos padėtį Lietuvos bažnyčiose ir jau 1906 m. gegužės 23 d. jis buvo išsiųstas popiežiui Pijui XX gegužės 25 d. dar 72 egzemplioriai išsiųsti Europos ir pasaulio kardinolams vyskupams. Skaityti toliau

A. Liekis. Dėl ko slopsta tautiškumo šaltiniai? (66)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Jau prieš keletą metų visi dorieji lietuviai rengėsi sutikti Vasario  16-osios Akto paskelbimo 100-metį  savo tautiškais darbais, vildamiesi,  kad  ir jos rinktoji ir išlaikomoji valdžia ne tik įvertins Valstybės nueitą kelią, bet ir pateiks Tautai gaires ateičiai. Bet šventė atėjo ir praėjo, o daugelio mūsų vadų sveikinimai priminė lyg vienos bobutės sveikinimus kitai. Ne tik be  rimtesnių pasvarstymų apie Tautos ir jos sukurtosios nepriklausomos Lietuvos  ateitį, bet ir dabartį, lyg Tauta ir jos valstybė būtų tik kokio svetimo pono baudžiauninkė.

Kiekvienam, kuriam rūpi Tautos ateitis, kelia susirūpinimą tai, kad nė viena partija, nė Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio lietuvai (9)

Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Šių metų vasario 15 d. visi septyni Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas – įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696) ir Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo pataisas (XIII P-1967). Kokią žinią jie skelbia, kodėl reikia suklusti ir atidžiai į juos įsiskaityti ne tik Seimo nariams, bet ir visiems piliečiams?

Pirmiausia kyla klausimas, kam išvis reikalingas Tautinių mažumų įstatymas, jeigu kitų Skaityti toliau

A. Liekis. Padėka garbingajam p. Ryšardui Maceikianiecui (49)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Šiandien (2018 03 03) perskaitęs „Alke“ Jūsų laišką Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai labai apsidžiaugiau Jūsų patriotiškumu, tikru inteligentiškumu ir garbingumu, kuriuo taip trūksta daugeliui lietuvių net su aukščiausiais mokslo laipsniais,  į aukščiausias valdžios kėdes atsisėdusiems;  batlaižiškos, baudžiauninikiškos  nuostatos tebevyrauja ir tarp Lietuvos  istorikų,ypač  apdovanuotojų ordinais „Už nuopelnus Lenkijai“ – daugelis jų, užuot rimtai panagrinėję lietuvių Tautos ir valstybės žūties priežastis, skuba, kaip ir sovietinės okupacijos metais įsiteikti tik svetimiesiems, Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Laiškas Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai (35)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai

Ponas Prezidente,

Lenkijos žiniasklaidos priemonėse vis pasirodo Jūsų patarėjų nuomonės apie santykius su mūsų šalimi, kuriose ypač akcentuojama lenkakalbių lietuvių – Lietuvos lenkų – padėtis. Paprastai jos būna nepasvertos, neparemtos faktais ir tiesa, stokojančios gilesnių žinių ir kultūros. Skaityti toliau

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys… (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkija negali gyventi be pretenzijų Lietuvai (97)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaite ir Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt nuotr.

Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Kšyštofas Ščerskis (Krzysztof Szczerski) prieš savaitę žiniasklaidai priminė, kad kitų metų vasarį prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) lankysis Lietuvoje. „Lenkijos negali nebūti šiame minėjime. Tačiau tikimės taip pat, kad Lietuva įgyvendins įsipareigojimus lenkų tautinei mažumai savo šalyje. Ir tai bus padaryta pagal Europos standartus“.

Iš pirmo žvilgsnio gražu, kad vėl pradės bendrauti kaimyninių šalių prezidentai (mūsiškė prezidentė kitąmet taip pat žada apsilankyti Varšuvoje). Skaityti toliau

Lietuvos kariui bus įteiktas Lenkijos Prezidento skirtas medalis „Afganistano žvaigždė“ (0)

Majoras Mangirdas Vaznys Kabule | asmeninė nuotr.

Vasario 21 d. 10 val. Lenkijos ambasadoje, Smėlio g. 10 A, Vilniuje, Lenkijos Prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) dekretu medaliu „Afganistano žvaigždė“ bus apdovanotas majoras Mangirdas Vaznys. Šiuo metu karininkas tarnauja Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe. Apdovanojimas skiriamas už nuopelnus tarnaujant 2016 m. NATO misijoje Afganistane „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support).

Tai buvo antroji mjr. M. Vaznio misija, 2009 m. jis dalyvavo NATO mokymo misijoje Irake. Skaityti toliau

Dvišalis Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susitikimas: bendri iššūkiai reikalauja bendrų pastangų (1)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaite ir Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda_lrp.lt

Rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Dūda.

Dvišaliame susitikime aptartas šalių bendradarbiavimas energetikos ir karinio saugumo srityse, strateginiai ekonominiai projektai, bendradarbiavimas ES ir NATO, geopolitinė situacija, padėtis Europoje po „Brexit“.

„Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius. Gyvename viename regione, tik glaudus bendradarbiavimas visose srityse užtikrins saugumą Lietuvos ir Lenkijos žmonėms“, – pabrėžė Prezidentė. Skaityti toliau

A. Duda pasirašė prieštaringą žiniasklaidos valdymo įstatymą (9)

A. Duda | „Twitter“ nuotr.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda pasirašė įstatymą, kuriuo valdantiesiems atveriamas kelias tiesiogiai skirti ir atleisti visuomenių televizijų vadovus.

Prezidento atstovo žodžiais, A. Duda pasirašė dokumentą, nes nori, kad masinės informavimo priemonės būtų nešališkos, objektyvios ir patikimos.

Anksčiau dėl tokio įstatymo susirūpinimą išreiškė Europos Sąjungos atsakingi asmenys. Kritikai mano, kad pataisos labai suvaržys žodžio laisvę.

„Yra daug priežasčių, kad būtų įvestos teisinės sankcijos ir veiksmų stebėsena Varšuvai“ – anksčiau sakė eurokomisaras Giunteris Etingeris.

Skaityti toliau

Lenkijos prezidento patarėjas A. Zybertovičius: Bendros vertybės yra būtinos valstybės išlikimui (3)

Andžejus Zybertovičius | wikipedia.org nuotr.

Pristatome portale „Politinė Teologija” (teologiapolityczna.pl) skelbto Rafalo Jurkovlanieco (Rafał Jurkowlaniec) pokalbio su Lenkijos Respublikos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) patarėju prof.Andžejumi Zybertovičiumi (Andrzej Zybertowicz) vertimą. Prof. Zybertovičius 2005–2007 metais dirbo Lenkijos „Teisės ir Teisingumo“ partijos pirmininko ir tuometinio premjero Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) patarėju. Profesorius taip pat priklausė tragiškai žuvusio prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) patarėjų komandai. Artimi pašnekovo ryšiai su „Teisės ir Teisingumo“ partijos vadovybe ne tik leidžia daryti prielaidas apie šiuo metu prie Skaityti toliau

Lenkijai gresia nemalonumai už žiniasklaidos suvaržymą (4)

Andžejus Duda | wikipedia.org nuotr.

Europos Sąjungos (ES) komisaras Giunteris Etingeris pareiškė, kad ES yra rimtai sunerimusi dėl Lenkijos valdžios priimto įstatymo, kuriuo valdantieji galės paskirti ir atleisti valstybinės žiniasklaidos vadovus.

„Yra daug priežasčių, kad būtų įvestos teisinės sankcijos ir monitoringas Varšuvai“, – pranešė ES atstovas.

Lenkijos parlamento nariai priėmė įstatymą, kuriuo, kritikų nuomone, bus stipriai apribota žiniasklaidos laisvė.

Lenkijos TVP ir „Lenkijos radijas“ turi didelę auditoriją. Skaityti toliau

V. Daujotis: Konstitucinis Teismas de fakto perėmė aukščiausios valdžios funkcijas (3)

Alkas.lt koliažas

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) šią savaitę pasirašė įstatymą, kuris riboja vietinio Konstitucinio Tribunolo sau prisiimtą įstatymų aiškinimo viršenybę. Prieš tai A. Duda atmetė kaltinimus žlugdant demokratiją savo šalyje: „Lenkijoje vyksta politinis ginčas, tačiau demokratija jokiu būdu nėra pavojuje.“

Apie paties Konstitucinio Teismo keliamus pavojus demokratijai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto prof. Vytautu Daujočiu. Skaityti toliau

Lenkija stipriai apribojo Konstitucino teismo nepriklausomumą (9)

Andžejus Duda | wikipedia.org nuotr.

Lenkijos prezidentas Andržejus Duda pasirašė įstatymo pakeitimą kuris numato, kad  Konstituciniam tesmui priimti sprendimus nuo šiol bus reikalinga dviejų trečdalių balsų, o ne paprasta dauguma.

Be to, sprendžiant labiausiai ginčijamus klausimus privalės dalyvauti bent 13 iš 15 teisėjų, nors anksčiau pakako devynių.

Taip pat iki šešių mėnesių buvo pailgintas laikotarpis, per kurį šis teismas negali vetuoti naujų įstatymų.

Prieš tai Europos Komisija perspėjo Lenkijos valdžią, kad ši kėsinasi į konstitucinės teisės nepriklausomumą. Skaityti toliau

Lenkijos prezidentas vetavo Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymo pataisas (13)

andzejus-duda-TVN24-stop-kadras

Spalio 27 dieną Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) vetavo Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymo pataisas, kurios būtų leidusios įteisinti tautinių mažumų kalbų vartojimą apskričių lygmeniu.

Įstatymas būtų leidęs gyventojams kreiptis į apskrities institucijas tautinės mažumos kalba, tačiau atsakymus jie vis tiek būtų gavę valstybine kalba.

Lenkijos prezidentas argumentavo, kad įstatymo pataisų įgyvendinimas Lenkijai brangiai kainuotų. Lenkijos tautinių mažumų organizacijų vadovų manymu, šaliai tai nesukeltų didelių problemų. Tautinės mažumos sudaro vos 2 proc., Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Bendradarbiauti būtina, tačiau ne Lietuvos lenkų reikalų sąskaita (9)

Alkas.lt koliažas

Labai norėčiau, kad buvusio Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus lūkesčiai dėl naujai išrinkto Lenkijos prezidento naujos politikos kaimynų atžvilgiu išsipildytų. A. Kubilius jau ne kartą ragino Lenkiją mažiau kalbėti apie Pilsudskį, o daugiau apie „iPhone“. Kitaip sakant, norėtų, kad Lenkija nebūtų pamokslautoja, bet regiono lyderė, kuri aplink save burtų silpnesnes kaimynes ir taip mažintų Rusijos norą laikyti jas „artimu užsieniu“. Pasak jo, tokią politiką vykdė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczyński). Jo prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo nuoširdžiais ir draugiškais Lietuvos santykiais su kaimyne Lenkija. Skaityti toliau

Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo A. Duda (video) (9)

andzejus-duda-TVN24-stop-kadras2

Gegužės 24 d. vykusį Lenkijos prezidento rinkimų antrąjį ratą laimėjo 42 metų opozicinės konservatyvios ir klerikalinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kandidatas Andžejus Duda (Andrzej Duda).

Sprendžiant iš bendrovės „Ipsos“ atliktos balsavusiųjų apklausos  A. Duda gavo 53  nuošimčius balsų, o dabartinis Lenkijos prezidentas 62-jų metų Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) surinko 47 nuošimčius balsų.

Antrojo turo prezidento rinkimų rinkėjų aktyvumas buvo 56,1 nuošimčiai, Skaityti toliau

Lenkijos prezidento rinkimų pirmąjį ratą netikėtai laimėjo A. Duda (video) (1)

Andžejus Duda | Onet News stopkadras

Gegužės 10 d. vykusį Lenkijos prezidento rinkimų pirmąjį ratą netikėtai laimėjo 42 metų opozicinės konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kandidatas Andžejus Duda (Andrzej Duda). Dabartinis Lenkijos prezidentas 62-jų metų Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) liko antras.

Sprendžiant iš bendrovės „Ipsos“ atliktos balsavusiųjų apklausos A. Duda gavo 34,8 nuošimčius balsų, o B. Komorovskis liko antras su 32,2 nuošimčiais.

Prieš rinkimus pergalė buvo prognozuojama dabartiniam valstybės vadovui B. Komorovskiui. Skaityti toliau