Rugpjūčio 15 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis su darbo vizitu išvyksta į Varšuvą (Lenkijos Respublika), kur dalyvaus Varšuvos mūšio 100-ųjų metinių minėjime bei susitiks su aukščiausiais šalies vadovais.
„Šiandien kaip niekada svarbu atsiminti ir minėti istorines mūsų regiono šalių laisvės pergales, ypač tokias kaip „Stebuklas prie Vyslos“. Geopolitiniame kontekste, kuriame gyvename, kai nuolat stengiamasi perrašyti ir iškraipyti mūsų Skaityti toliau
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda kreipėsi į Baltarusijos valdžią, ragindami ją masinių protestų akivaizdoje laikytis demokratijos standartų, gerbti žmogaus teises bei susilaikyti nuo jėgos panaudojimo.
„Būdami Baltarusijos kaimynais, mes kviečiame Baltarusijos valdžią pilnai pripažinti ir laikytis pamatinių demokratinių standartų. Raginame susilaikyti nuo smurto ir kviečiame gerbti pagrindines laisves, žmogaus ir piliečio teises, įskaitant nacionalinių mažumų teises, bei žodžio laisvę“, – teigiama bendrame dviejų šalių Prezidentų pareiškime. Skaityti toliau
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo iškilmingoje 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo iškilmėse Lenkijoje, Griunvalde. Sveikinimo kalboje iškilmių dalyviams šalies vadovas pabrėžė glaudų, ilgamete bendra istorija grįstą Lietuvos ir Lenkijos tautų bendradarbiavimą, kurio sėkmės simboliu tapo legendinė Žalgirio mūšio pergalė.
„Paprastai apie išmoktas ar neišmoktas Skaityti toliau
Liepos 12 d. Lenkijoje įvyko šalies prezidento rinkimai. Porinkiminių apklausų duomenimis, dabartinis Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) surinko 50,8 nuošimčius balsų o jo varžovas Varšuvos meras Rafalas Tžaskovskis (Rafal Trzaskowski) 49,2 – nuošimčių.
Apklausų duomenys rodo, kad rinkimuose dalyvavo 68,9 nuoš. balsavimo teisę turinčių lenkų. Į Varšuvos fontanų aikštę atvykusį R. Tžaskovskį minia pasitiko plojimais ir skanduodami jo vardą. Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbį telefonu su Lenkijos vadovu Andžėjumi Dūda (Andrzej Duda) aptarė regiono saugumo klausimus. Sutarta, kad Lenkijos vadovas šios savaitės susitikimo su JAV Prezidentu Donaldu Trampu metu kalbės abiejų šalių vardu ir išsakys lūkestį stiprinti JAV karines pajėgas Europoje.
„Lenkija ir Lietuva suinteresuotos, kad JAV pajėgos Europoje ne tik išliktų, bet ir gausėtų. Prašiau, kad šią žinią Lenkijos Prezidentas perduotų birželio 24 dieną vyksiančiame jo susitikime Skaityti toliau
Dažnai mąstau apie tai, kodėl tiesos sakymas, turintiems piktų kėslų, sukelia panišką baimę ir šmeižto laviną. Pavyzdys – Lenkijos valstybės prezidento Andžejaus Dudos atkirtis Maskvai ir Izraeliui, argumentuotai atmetant ir pasmerkiant pastarųjų kaltinimams, neva Lenkija privalėtų prisiimti atsakomybę dėl II-ojo Pasaulinio karo metu Hitlerio nacistų okupuotoje jos teritorijoje vykdyto žydų tautybės žmonių genocido. Lenkijos prezidentas labai drąsiai ir pilietiškai apgynė savo valstybės garbę, pasmerkė šmeižikus ir davė jiems tiesos atkirtį. Šmeižikai supanikavo, sukėlė vos ne pasaulinę isteriją Izraelyje… Tegul. Lenkijos vadovas
Lenkijos prezidento A. Dudos kalba Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 75-osioms metinėms
Lenkijos prezidentas apie nacistinės Vokietijos naikinimo stovyklos, Aušvico koncentracijos stovyklos, išlaisvinimo 75-ąsias metines 1945 m. sausio dvidešimt septintąją sovietų kariai išlaisvino vokiečių nacistų naikinimo stovyklą – Aušvico koncentracijos stovyklą. Tai, ką jie ten rado, iki šiol kelia didžiausią siaubą ir reikalauja absoliutaus moralinio pasmerkimo. Skaityti toliau
Kaukės nukrito – Lietuvos žydų bendruomenės vadovai prisijungė prie kaltinimų Lietuvai ir lietuvių tautai dėl žydų išžudymo holokausto eigoje. Prezidentas Gitanas Nausėda vykti į Izraelį klausytis Vladimiro Putino „istorijos pamokų“ atsisakė.
Tai, apie ką seniai buvo įspėję įžvalgesni žmonės, pagaliau nutiko. Dėka itin savalaikės Arūno Gumuliausko iniciatyvos Seime.
Jo pasiūlyta rezoliucija, neturinti įstatymo galios, o tiesiog atvirai ir aiškiai deklaruojanti paprastą faktinę TIESĄ – kad Lietuva, kaip Skaityti toliau
Prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo ir nusprendė nevykti į sausio 23 d. vyksiantį žydų genocido (holokausto) pasaulinį forumą Izraelyje. Žydų kankinius jis nusprendė pagerbti sausio 27 d. Aušvice Lenkijoje vyksiančiose Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo iškilmėse.
Sausio 20 d. buvo viešai skelbiama, kad G. Nausėda dalyvaus Jeruzalėje vyksiančiose iškilmėse. Dabar pranešama, kad į Jeruzalę voietoj Prezidento vyks Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Skaityti toliau
Lapkričio 21 d. į Lietuvą dviem dienoms atvyko Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda). Jis penktadienį dalyvaus 1863-1864 sukilimo vadų perlaidojimo iškilmėse.
Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos susitikime su Lenkijos Prezidentu A. Duda buvo kalbėta apie penktadienį vyksiančias 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių iškilmes, apsikeista nuomonėmis apie susisiekimo sektorių, Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo iššūkius, krašto gynybą, sankcijas Rusijai, aptarta bankų veikla šalyse. Skaityti toliau
Liepos 16 d. naujasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmąja lankytina užsienio šalimi pasirinkęs Lenkiją, susitikęs su šios šalies prezidentu Andžejumi Duda (Andrzeju Duda) aptarė regioninio saugumo ir gynybos prioritetus bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimus.
„Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Tačiau esu tikras, kad santykius labiausiai stiprina bendri tikslai. Vienas jų Skaityti toliau
Vasario 21 d. Varšuvoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu Andžejumi Duda. Šalies vadovė Lenkijoje lankosi su dviejų dienų valstybiniu vizitu, kurio tikslas įtvirtinti pastarųjų 10 metų pasiekimus, įvertinti nuveiktus darbus ir nubrėžti gaires ateities bendradarbiavimui. Vizitas sutampa su simboline data – šiemet minimas Liublino unijos 450 metų jubiliejus.
Pasak Prezidentės, istoriniais ryšiais susietos lietuvių ir lenkų tautos jau tuomet suprato, kad tik susivienijus įmanoma išlikti Skaityti toliau
Gruodžio 3 d. Katovicuose, Lenkijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dvišalio pokalbio susitiko su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė abiem šalims svarbiausius klausimus. Viena pagrindinių temų buvo regiono saugumas ir padėtis Ukrainoje.
Pasak šalies vadovės, neteisėtai aneksavusi Krymą, tęsdama agresiją Rytų Ukrainoje ir vykdydama strateginių Mariupolio ir Berdiansko uostų blokadą, Rusija siekia Skaityti toliau
1905 m. liepos mėnesį Jonas Basanavičius po 25 metų gyvenimo Bulgarijoje grįžo į Lietuvą ir iš karto pradėjo kovoti dėl lietuviškų pamaldų Lietuvos bažnyčiose. Jau 1905 metais ir buvo įsteigta „Sąjunga grąžinti teises lietuvių kalbai Romos katalikų bažnyčiai Lietuvoje“. Į steigiamąjį minėtos sąjungos komitetą įėjo Jonas Basanavičius, kun. Juozapas Ambraziejus, Jonas Kriaučiūnas, Mečislovas Davainis-Silvestravičius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Petras Vileišis ir kiti. J. Basanavičius buvo išrinktas šios sąjungos pirmininku. J. Basanavičius pradėjo rengti laišką popiežiui apie lietuvių kalbos padėtį Lietuvos bažnyčiose ir jau 1906 m. gegužės 23 d. jis buvo išsiųstas popiežiui Pijui XX gegužės 25 d. dar 72 egzemplioriai išsiųsti Europos ir pasaulio kardinolams vyskupams. Skaityti toliau
Jau prieš keletą metų visi dorieji lietuviai rengėsi sutikti Vasario 16-osios Akto paskelbimo 100-metį savo tautiškais darbais, vildamiesi, kad ir jos rinktoji ir išlaikomoji valdžia ne tik įvertins Valstybės nueitą kelią, bet ir pateiks Tautai gaires ateičiai. Bet šventė atėjo ir praėjo, o daugelio mūsų vadų sveikinimai priminė lyg vienos bobutės sveikinimus kitai. Ne tik be rimtesnių pasvarstymų apie Tautos ir jos sukurtosios nepriklausomos Lietuvos ateitį, bet ir dabartį, lyg Tauta ir jos valstybė būtų tik kokio svetimo pono baudžiauninkė.
Kiekvienam, kuriam rūpi Tautos ateitis, kelia susirūpinimą tai, kad nė viena partija, nė Skaityti toliau
Šių metų vasario 15 d. visi septyni Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas – įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696) ir Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo pataisas (XIII P-1967). Kokią žinią jie skelbia, kodėl reikia suklusti ir atidžiai į juos įsiskaityti ne tik Seimo nariams, bet ir visiems piliečiams?
Pirmiausia kyla klausimas, kam išvis reikalingas Tautinių mažumų įstatymas, jeigu kitų Skaityti toliau
Šiandien (2018 03 03) perskaitęs „Alke“ Jūsų laišką Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai labai apsidžiaugiau Jūsų patriotiškumu, tikru inteligentiškumu ir garbingumu, kuriuo taip trūksta daugeliui lietuvių net su aukščiausiais mokslo laipsniais, į aukščiausias valdžios kėdes atsisėdusiems; batlaižiškos, baudžiauninikiškos nuostatos tebevyrauja ir tarp Lietuvos istorikų,ypač apdovanuotojų ordinais „Už nuopelnus Lenkijai“ – daugelis jų, užuot rimtai panagrinėję lietuvių Tautos ir valstybės žūties priežastis, skuba, kaip ir sovietinės okupacijos metais įsiteikti tik svetimiesiems, Skaityti toliau
Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai
Ponas Prezidente,
Lenkijos žiniasklaidos priemonėse vis pasirodo Jūsų patarėjų nuomonės apie santykius su mūsų šalimi, kuriose ypač akcentuojama lenkakalbių lietuvių – Lietuvos lenkų – padėtis. Paprastai jos būna nepasvertos, neparemtos faktais ir tiesa, stokojančios gilesnių žinių ir kultūros. Skaityti toliau
Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?
Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau
Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Skaityti toliau
Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Kšyštofas Ščerskis (Krzysztof Szczerski) prieš savaitę žiniasklaidai priminė, kad kitų metų vasarį prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) lankysis Lietuvoje. „Lenkijos negali nebūti šiame minėjime. Tačiau tikimės taip pat, kad Lietuva įgyvendins įsipareigojimus lenkų tautinei mažumai savo šalyje. Ir tai bus padaryta pagal Europos standartus“.
Iš pirmo žvilgsnio gražu, kad vėl pradės bendrauti kaimyninių šalių prezidentai (mūsiškė prezidentė kitąmet taip pat žada apsilankyti Varšuvoje). Skaityti toliau
Vasario 21 d. 10 val. Lenkijos ambasadoje, Smėlio g. 10 A, Vilniuje, Lenkijos Prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) dekretu medaliu „Afganistano žvaigždė“ bus apdovanotas majoras Mangirdas Vaznys. Šiuo metu karininkas tarnauja Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe. Apdovanojimas skiriamas už nuopelnus tarnaujant 2016 m. NATO misijoje Afganistane „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support).
Tai buvo antroji mjr. M. Vaznio misija, 2009 m. jis dalyvavo NATO mokymo misijoje Irake. Skaityti toliau
Rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Dūda.
Dvišaliame susitikime aptartas šalių bendradarbiavimas energetikos ir karinio saugumo srityse, strateginiai ekonominiai projektai, bendradarbiavimas ES ir NATO, geopolitinė situacija, padėtis Europoje po „Brexit“.
„Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius. Gyvename viename regione, tik glaudus bendradarbiavimas visose srityse užtikrins saugumą Lietuvos ir Lenkijos žmonėms“, – pabrėžė Prezidentė. Skaityti toliau
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda pasirašė įstatymą, kuriuo valdantiesiems atveriamas kelias tiesiogiai skirti ir atleisti visuomenių televizijų vadovus.
Prezidento atstovo žodžiais, A. Duda pasirašė dokumentą, nes nori, kad masinės informavimo priemonės būtų nešališkos, objektyvios ir patikimos.
Anksčiau dėl tokio įstatymo susirūpinimą išreiškė Europos Sąjungos atsakingi asmenys. Kritikai mano, kad pataisos labai suvaržys žodžio laisvę.
„Yra daug priežasčių, kad būtų įvestos teisinės sankcijos ir veiksmų stebėsena Varšuvai“ – anksčiau sakė eurokomisaras Giunteris Etingeris.
Pristatome portale „Politinė Teologija” (teologiapolityczna.pl) skelbto Rafalo Jurkovlanieco (Rafał Jurkowlaniec) pokalbio su Lenkijos Respublikos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) patarėju prof.Andžejumi Zybertovičiumi (Andrzej Zybertowicz) vertimą. Prof. Zybertovičius 2005–2007 metais dirbo Lenkijos „Teisės ir Teisingumo“ partijos pirmininko ir tuometinio premjero Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) patarėju. Profesorius taip pat priklausė tragiškai žuvusio prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) patarėjų komandai. Artimi pašnekovo ryšiai su „Teisės ir Teisingumo“ partijos vadovybe ne tik leidžia daryti prielaidas apie šiuo metu prie Skaityti toliau
Europos Sąjungos (ES) komisaras Giunteris Etingeris pareiškė, kad ES yra rimtai sunerimusi dėl Lenkijos valdžios priimto įstatymo, kuriuo valdantieji galės paskirti ir atleisti valstybinės žiniasklaidos vadovus.
„Yra daug priežasčių, kad būtų įvestos teisinės sankcijos ir monitoringas Varšuvai“, – pranešė ES atstovas.
Lenkijos parlamento nariai priėmė įstatymą, kuriuo, kritikų nuomone, bus stipriai apribota žiniasklaidos laisvė.
Lenkijos TVP ir „Lenkijos radijas“ turi didelę auditoriją. Skaityti toliau
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) šią savaitę pasirašė įstatymą, kuris riboja vietinio Konstitucinio Tribunolo sau prisiimtą įstatymų aiškinimo viršenybę. Prieš tai A. Duda atmetė kaltinimus žlugdant demokratiją savo šalyje: „Lenkijoje vyksta politinis ginčas, tačiau demokratija jokiu būdu nėra pavojuje.“
Apie paties Konstitucinio Teismo keliamus pavojus demokratijai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto prof. Vytautu Daujočiu. Skaityti toliau
Lenkijos prezidentas Andržejus Duda pasirašė įstatymo pakeitimą kuris numato, kad Konstituciniam tesmui priimti sprendimus nuo šiol bus reikalinga dviejų trečdalių balsų, o ne paprasta dauguma.
Be to, sprendžiant labiausiai ginčijamus klausimus privalės dalyvauti bent 13 iš 15 teisėjų, nors anksčiau pakako devynių.
Taip pat iki šešių mėnesių buvo pailgintas laikotarpis, per kurį šis teismas negali vetuoti naujų įstatymų.
Prieš tai Europos Komisija perspėjo Lenkijos valdžią, kad ši kėsinasi į konstitucinės teisės nepriklausomumą. Skaityti toliau
Spalio 27 dieną Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) vetavo Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymo pataisas, kurios būtų leidusios įteisinti tautinių mažumų kalbų vartojimą apskričių lygmeniu.
Įstatymas būtų leidęs gyventojams kreiptis į apskrities institucijas tautinės mažumos kalba, tačiau atsakymus jie vis tiek būtų gavę valstybine kalba.
Lenkijos prezidentas argumentavo, kad įstatymo pataisų įgyvendinimas Lenkijai brangiai kainuotų. Lenkijos tautinių mažumų organizacijų vadovų manymu, šaliai tai nesukeltų didelių problemų. Tautinės mažumos sudaro vos 2 proc., Skaityti toliau
Labai norėčiau, kad buvusio Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus lūkesčiai dėl naujai išrinkto Lenkijos prezidento naujos politikos kaimynų atžvilgiu išsipildytų. A. Kubilius jau ne kartą ragino Lenkiją mažiau kalbėti apie Pilsudskį, o daugiau apie „iPhone“. Kitaip sakant, norėtų, kad Lenkija nebūtų pamokslautoja, bet regiono lyderė, kuri aplink save burtų silpnesnes kaimynes ir taip mažintų Rusijos norą laikyti jas „artimu užsieniu“. Pasak jo, tokią politiką vykdė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczyński). Jo prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo nuoširdžiais ir draugiškais Lietuvos santykiais su kaimyne Lenkija. Skaityti toliau
