Žymos archyvas: anarchizmas

R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas? (9)

grigas-vaiskuno-nuotr

Skubu pasiteisinti, sąvoką „drama“ pirmiausia sieju su tais, kurie amžiams paliko tėvų žemę, ir su tais, kurie tam veiksmui ruošiasi. Atvirą pokalbį su skaitytoju pradėsiu nuo provokuojamo klausimo.

Kodėl „Lietuvos žmonės“?

Gal stabtelėkime ir susimąstykime, ar lietuvių jaunimo, vos ne masinės, emigracijos motyvų ir veiksmų paletėje negalėtume įžiūrėti valstybės vadovų, kitų politikų, net iškilesnių visuomenės veikėjų politinio neatsargumo, nenuoseklumo? Ar ne nuo V. A. prezidentavimo metų, kreipiantis į visuomenę, imta vengti „lietuvio“ sąvokos? Kodėl dabar, ko gero, jau visi politikai įprato, kreipdamiesi iš tribūnų, vartoti vieną ir tą pačią šaltu, bejausmiu kosmopolitizmu alsuojančią, daugelio lietuvių patriotinius Skaityti toliau

M. Kundrotas. Anarchizmas: teorija ir praktika (50)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Anarchizmas – utopinė politinė pasaulėžiūra, kurioje nėra vietos nei valdžiai, nei valstybei. Kaip ir kitos utopijos – komunizmas, fašizmas ir nacizmas – ji praliejo marias kraujo, bet savo svajonės įgyvendinti neįstengė. Teorijos ir praktikos atotrūkis – teorija be praktikos arba praktika be teorijos – dėsningai baigiasi žlugimu. Pasaulis pasirodo sudėtingesnis, nei bet kuri žmogiška svajonė, kad ir kokia ji būtų – geranoriška ar piktavališka, jeigu ji apsiriboja viena idėja ir viena kryptimi.

Pagal požiūrį į žmogų ir žmonių tarpusavio santykius anarchizmą galima skirti į dvi sroves – anarcholiberalizmą (įskaitant anarcholibertarizmą) ir anarchosocializmą (įskaitant anarchokomunizmą). Skaityti toliau