-
Reklama
Žymos archyvas: Algirdas Matulevičius
V. Šilas. Dėmesio Mažajai Lietuvai (nuotraukos) (2)
Spalio 2 d. Klaipėdos viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje įvyko knygos Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovos pristatymas. Gerai įsiskaičiusi į jos autorių straipsnius, pristatymo programą profesionaliai vedė Klaipėdos universiteto docentė aktorė Virginija Kochanskytė. Pirmasis pranešėjas – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad pamatinis Tilžės Aktas galioja ir galios. Jis priminė, kad laikas ruoštis 100 metų Klaipėdos krašto sukilimui paminėti.
Po jo žodį gavęs knygos sudarytojas Mažosios Lietuvos tyrėjas Vytautas Šilas perskaitė aukščiau pateiktą knygos pristatymo tekstą. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Skaityti toliau
V. A. Gocentas. Žymus Lietuvos istorikas A. Matulevičius apie Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomeną Europos kultūroje (1)
Žymus Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas Algirdas Matulevičius šiemet paminėjo savo amžiaus 80-ąją sukaktį – gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikines astronomijos varžytuves. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos (SMD) pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau
O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? (154)
Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“
Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500 metų, tą miestą padarė mūsų lietuviškosios tautinės kultūros lopšiu. Tai man buvo nauja ir netikėta. Apie tai niekada nebuvau giliau mąsčiusi ir domėjusis. Manau, kad ir daugelis mano knygų ir Skaityti toliau
Nacionalinėje bibliotekoje bus pristatytas Donelaičių giminės medis (0)
Vasario 13 d., ketvirtadienį, 16 val., M. Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje, Salėje „Meno erdvė“, vyks leidinio „Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m.“ pristatymas.
Kristijono Donelaičio kūryba ir asmenybė šiandien visuomenei pateikiama įvairiopai. Svarbiausi, žinoma, poeto kūriniai. Asmenybės kontūrai perkeliami į vaizduojamąjį meną, drobes, grafikos kūrinius. O kokia poeto kilmė ir tolesnis giminės likimas? Į šį klausimą bando atsakyti neseniai išleistas „Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m.“ leidinys. Skaityti toliau
Mažos lietuvininkų tautos reikšmingas įnašas į Europos kultūrą (2)
Rugsėjo 4 d., po trumpos pertraukos, pasibaigus vasarai, pasidalinti atostogų metu patirtais įspūdžiais ir nuveiktais darbais vėl susirinko Lietuvos žurnalistų sąjungos Pensininkų klubo nariai.
Kaip visada susirinkimą pradėjo klubo pirmininkas įžymus poetas ir žurnalistas Ipolitas Skridla. Skaudu, kad renginį teko pradėti tylos minute pagerbiant klubo gretas palikusius bendražygius istoriką prof. dr. Algimantą Liekį, žurnalistą ir rašytoją Gediminą Skvarnavičių. Visos LŽS ir Pensininkų klubo vardu padėkos raštais buvo pagerbti jubiliatai. Buvo trumpai paminėtas jų nueitas gyvenimo kelias, nuveikti darbai. Skaityti toliau
Garsus Mažosios Lietuvos tyrėjas, istorikas Algirdas Matulevičius švenčia neeilinę sukaktį (nuotraukos, video) (0)
Sausio 10 d. garsiam istorikui, enciklopedininkui, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojui dr. Algirdui Matulevičiui sukako 80 metų.
A. Matulevičius gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikinį astronomijos konkursą. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau
Lietuvos mokslų akademijoje bus pristatytos Vydūno knygos vokiečių kalba (0)
Kovo 22 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) žymiojo lietuvių mąstytojo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo, senojo lietuvių prigimtinio tikėjimo puoselėtojo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ųjų gimimo metinių proga LMA ir Vydūno draugija surengs Vydūno knygų vokiečių kalba pristatymą.
Renginyje dalybvaus: Vydūno kurybos populiarintojas, knygų leidmo koordinatorius, kun. Miroslavas Danys, Vokietijos Detmoldo miesto Burmistras Raineris Heleris (Rainer Heller), Detmoldo miesto atstovė spaudai Petra Heidrich-Šrioder Skaityti toliau
V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė (0)
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, tikrai verta atsigręžti ne tik į Vasario 16-osios signatarus, bet ir jų brandos kelio genezę. Taigi ir į ankstyvąją lietuvių tautinio atgimimo žiniasklaidą. Pirmiausia, į Aušros ir Varpo žurnalus. Jų tematiką nagrinėjo literatūrologai Adolfas Sprindys, Irena Kostkevičiūtė, literatas Juozas Tumas, kalbininkas Arnoldas Piročkinas, istorikai Vytautas Merkys, Rimantas Vėbra, bibliografas Vaclovas Biržiška, knygotyrininkas Domas Kaunas ir kiti. Savo skelbtuose prisiminimuose apie Aušrą ir Varpą kalbėjo ir juose rašę aušrininkai dr. Jonas Basanavičius, Martynas Jankus, Jonas Šliupas. Skaityti toliau
Dokumentinis filmas apie Mažąją Lietuvą (video) (2)
Didžiąją Lietuvos istorijos dalį gyvavo dvi Lietuvos – Didžioji ir Mažoji. Nagrinėdami Lietuvos istoriją, dažniausiai turime galvoje Didžiąją Lietuvą, kurią paprastai vadiname tiesiog Lietuva. Tai – kunigaikščių Lietuva, kadaise – galinga valstybė „nuo jūros iki jūros“. Mažoji Lietuva dažniausiai lieka paraštėje, iškyla daugiausia tik tada, kai kalbama apie kultūros, ypač literatūros, istorijos siužetus. Iš tiesų ji labai sunkiai pritampa prie politinės Lietuvos istorijos, nes ta jos istorija iš tiesų kitokia – valstybiniu požiūriu Mažoji Lietuva priklausė Kryžiuočių ordino valstybei, vėliau – Prūsijos kunigaikštystei, karalystei, Vokietijos imperijai. Skaityti toliau
Kviečia renginys „Kristijonas Donelaitis ir Vydūnas“ (0)
Kovo 13 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekos salėje (Kaštonų g. 7) Vydūno draugija ir Lietuvos medicinos biblioteka kviečia į renginį „Kristijonas Donelaitis ir Vydūnas“.
„Šiemet sukanka 55 metai, kai 1948 metais Kassel-Mattenberge buvo išleista Vydūno studija „Gyvenimas Prūsų Lietuvoje apie 1770 m., kaip jį vaizdavo Kristijonas Donelaitis“. Kadangi šis leidinys jau seniai yra tapęs bibliografine retenybe, todėl ir buvo sumanyta pažvelgti į jį bei prisiminti, kokias mintis apie K.Donelaičio kūrybą išsako Vydūnas“, – sako Vydūno draugijos garbės pirmininkas, Dr. Vaclovas Bagdonavičius. Skaityti toliau
Paroda „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“ pradės savo kelionę (0)
Sausio 30 d. 16 val. Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, įvyks renginys, skirtas K. Donelaičio (1714–1780) jubiliejiniams metams. Jo metu bus pristatyta kilnojamoji paroda „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“. Renginį ves dr. Sigitas Narbutas, kalbės dr. Napoleonas Kitkauskas, doc. dr. Darius Kuolys, dr. Algirdas Matulevičius.
Kilnojamojoje parodoje „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“ pasakojama apie lietuvių literatūros klasiko gyvenimą, Skaityti toliau
