Žymos archyvas: Algirdas Julius Greimas

Įvyks Algirdo Juliaus Greimo atminimui skirta konferencija Paryžiuje (0)

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Vasario 27 d. Paryžiuje, Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (Ecole des hautes études en sciences sociales) rengiama tarptautinė konferencija Algirdo Juliaus Greimo dvidešimtosioms mirties metinėms paminėti.

Konferencijoje dalyvaus A.J.Greimo bičiuliai, bendraminčiai ir mokiniai, pagerbdami jo atminimą, pasidalins asmeniniais prisiminimas apie mokslininką bei aptars naujausius semiotinių mokslų tyrinėjimus tarptautiniame kontekste. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės (12)

Su zodiakiniu Vandenio žvaigždynu siejamas žirgo vaizdinys. Atvaizdas ant viduramžių apeiginio kaušo iš Gardino | J.Vaiškūno nuotr.

Sausio 25-oji nuo seno mūsų krašte yra vadinama viduržiemiu arba pusiaužiemiu. Rytų Lietuvoje ir kai kur kitur pusiaužiemiu laikoma vasario 2-oji. Šią dieną šeimininkai įvertindavo žiemos laikotarpiui sukauptus išteklius: kiek liko maisto išteklių, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jei sunaudota daugiau nei pusė, tai reiks patausoti, kad dar užtektų ir antrai žiemos pusei.

Namų šeimininkas šią dieną senu papročiu apeidavo ūkį, papurtydavo sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, kad būtų darbštesnės bitės, daugiau medaus vasarą prineštų… Buvo sakoma, kad nuo šios dienos atgyja ir iš girių į namus patraukia gyvatės, todėl šią dieną vadindavo Kirmių, Kirmėlių arba Kirmėline diena. Skaityti toliau

Paminėtas A. Smetonos gimtadienis (1)

Minėjimo dalyviai istorinės Prezidentūros kieme prie paminklo Antanui Smetonai

2011 m. rugpjūčio 10 d. įvyko Prezidento Antano Smetonos 137-ųjų gimimo metinių paminėjimas istorinės Prezidentūros kiemelyje, kurį organizavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei Kovo 11-osios gatvės bendrija. Dalyvavo LR Seimo nariai A. Dumčius, R. Kupčinskas ir G. Songaila; Kauno m. savivaldybės tarybos nariai G. Budnikas ir A. Kurlavičius; Dainavos seniūnijos seniūnas A. Malinauskas, Gričiupio seniūnijos seniūnė Jolanta Žakevičienė, Kauno A. Smetonos gimnazijos bendruomenės atstovai, kauniečiai ir miesto svečiai. Skaityti toliau

Alantoje vyksta „Santaros-Šviesos” konferencija (1)

Alantos dvaras | N.Treinytės nuotr.

Rasos šventės dienomis Molėtų rajone, Alantoje vyksta kasmetinė, jau aštuonioliktoji Lietuvoje, „Santaros-Šviesos” konferencija. Prasidėjusi birželio 24 dieną konferencija truks visą savaitgalį. Birželio 24 d. konferenciją atidarė vienas „Santaros-Šviesos” organizacijos steigėjų prezidentas Valdas Adamkus.

Šiemet daugiausiai dėmesio „Santaroje“ skiriama iškilioms, Lietuvos ir Vakarų intelektualinį gyvenimą kūrusioms ir iki šiolei jį veikiančioms asmenybėms – „lietuviškoms galvoms“: Skaityti toliau

Didysis prasmės ieškotojas – Algirdas Julius Greimas (1917-1992) (12)

Algirdas Julius Greimas, kadras irš S.Beržinio filmo „Greimas“ (1991).

Kovo 9 d. sukako 94 metai kai gimė kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas savo semiotikos darbais išgarsinęs Lietuvos vardą pasaulyje.

A.J.Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmės mokslui. A.J.Greimas sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A.J.Greimas semiotiką praturtino originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros (0)

Gintaras Beresnevičius

2005 m. išleista garsaus semiotiko A.J.Greimo (1917 03 09 -1992 02 27) knyga Lietuvių mitologijos studijos tapo visų A.J.Greimo lietuvių mitologijos tyrinėjimo darbų sąvadu. Šiai knygai recenziją pavadintą Žaibuojančios intuicijos ir struktūros 2006 m. vasarą prieš savo žūtį parašė žymus mitologas ir religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius (1961 07 07-2006 08 06). Ši recenzija kartu liko ir trumpu, profesionaliu visų A.J.Greimo mitologinių tyrimų ir ieškojimų įvertinimu išsakytu jau naujos kartos mitologijos tyrinėtojo lūpomis. 94-tojo A.J.Greimo gimtadienio proga skelbiame šį G.Beresnevičiaus rašinį (Alkas.lt).  Skaityti toliau

Kada švenčiami lietuviški naujieji metai? (9)

Miglė Valaitienė | Asmeninė nuotr.

Ta riba, nuo kada senovės lietuviai skaičiavo naujuosius metus, iki šiol yra didelė mįslė folkloro ir mitologijos tyrinėtojams. Yra net keletas hipotezių, dėl kurių teisingumo šiandien aršiai ginčijamasi, tačiau visiems aišku viena – mūsų protėviai naujųjų metų nešventė sausio 1 dieną. Dabartinė data Lietuvoje pradėta minėti tik XIX amžiaus viduryje, o iki tol mūsų tautai ši šventė nebuvo žinoma.  

Sausio 1-ąją naujaisiais metais paskelbė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 metais prieš krikščionių erą, nes nuo šios dienos Romos senate konsulai pradėdavo eiti savo pareigas. Skaityti toliau

Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė (23)

Jonas Vaiškūnas

Su etnoastronomu Jonu Vaiškūnu kalbasi Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ žurnalistė Monika Virvičiūtė-Rybelienė.

Kai vis daugiau dabartinių žmonių atsakymų į jiems rūpimus klausimus ieško atsigręždami į praeitį, iš senolių patyrimų semdamiesi minčių naujoms idėjoms, o Baltų religija tampa vis populiaresnė, nutarėme pakalbinti vieną iš senojo tikėjimo puoselėtojų, etnoastronomą, fiziką… Joną Vaiškūną.  Daugeliui šis žmogus gerai pažįstamas kaip kasmetės pavasario žalumos šventės „Jorė“ rengėjas Molėtų rajone, kitiems – kaip etnoatronomas ar kritiškų pasisakymų, straipsnių internetinėse svetainėse autorius. Tad šį sykį apie viska po truputį. Skaityti toliau