Žymos archyvas: Algimantas Mišeikis

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Tikime: Baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės… (65)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Istorinėje Lukiškių aikštėje įrengus šimašišką smėlio dėžę su drumzlino vandenio kubilu, vėl atsinaujino jau seniai pradėtos diskusijos dėl šios aikštės paskirties ir dėl joje būsimo mūsų istoriją reprezentuojančio paminklo. Šiuo klausimu dar kartą norime pareikšti ir mūsų – laisvės kovos dalyvių nuomonę.

Kai kas nori, kad Lietuva ir jos sostinė Vilnius neturėtų lietuviško drabužio, neturėtų lietuviškos tautinės dvasios išraiškos. Vieni čia statė Puškino paminklą Gedimino pilies papėdėje, Jekaterinos Skaityti toliau

A. Mišeikis. Z. Tamakauskas. Kokio mums reikėtų pergalės paminklo… (8)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Perskaičius laikraštyje „Tremtinys“ (2019-01-25) publikuotą Gabrieliaus Landsbergio straipsnį „Mums reikia pergalės obelisko“ – pritariame jo teisingoms idėjoms apie mūsų tautos pergalės įprasminimą. Norime šio straipsnio autoriaus mintis praplėsti.

Pakankamai yra jėgų, kurios nori, kad Lietuva ir jos sostinė Vilnius neturėtų lietuviško drabužio, neturėtų lietuviškos tautinės dvasios išraiškos. Vieni čia statė Puškino paminklą prie Gedimino pilies sodelyje, Jekaterinos antrosios – prie Katedros, kiti Lukiškėse norėjo įtaisyti mūsų sostinės grobiko – Pilsudskio aikštę. Sovietiniai okupantai Vilniuje pridaigino leninų, stalinų, kapsukų, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauno deputatų klubo išvyka (nuotraukos) (1)

Šakiuose prie dr. Vinco Kudirkos paminklo giedame Kauno deputatų klubo himną (Maironio „Užtrauksme naują giesmę“ ištrauką) | R. Gaidžio ir R. Kazakevičiaus nuotr.

Kauno  Deputatų klubas (jį sudaro įvairių kadencijų buvę miesto savivaldybės tarybos nariai, jo prezidentas – miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius), klubo prezidento pavaduotojo Raimondo Gaidžio iniciatyva, dr. Vinco  Kudirkos mirties 118 metų minėjimo  išvakarėse  ir  artinantis mūsų Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, surengė  labai prasmingą išvyką Vinco Kudirkos keliais. Pakeliui sustodavome pasidairyti  ir po kitus miestelius, daugiau žinomus kultūros istorijoje. Malonu, kad šioje kelionėje dalyvavo ne tik klubo nariai, bet ir jų artimieji.

Skaityti toliau

Vėlinių prisiminimo mozaika (nuotraukos) (3)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Visų Šventųjų dienos išvakarėse Kaune ir Vilniuje Vengrijos ambasada Lietuvoje surengė 1956 metais  Vengrijoje vykusios antisovietinės revoliucijos ir jos tuometinių atgarsių Lietuvoje, žinomų kaip Vėlinių įvykių, minėjimą. Šis minėjimas jau įgavo gražios ir prasmingos tradicijos pobūdį,  prisimenant mūsų abi tautas, kovojusias už savo laisvę, kovojusias ir nugalėjusias sovietinį imperializmą. Gera pažymėti, kad šią tuomet parodytą  mūsų tautos solidarumą kovojusiai Vengrijai, tą istorinę lietuvių ir vengrų tautų vienybės pademonstruotą atmintį neištrynė  laiko sūkuringi vėjai. Ji liko gyva.  Skaityti toliau

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“? (10)

Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su  šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko muzika išlaisvino Lietuvą iš komunizmo“. Gal dar norėjo pridurti – ir iš okupacijos, bet susilaikė. Bandydamas pagrįsti šį savo teiginį, toliau kalbėdamas lyg sąžiningai prisipažino, kad „dainų šventės jam „kokčios“. Apie jų „koktumą“ jis sakęs ir kanadiečiams, dėstydamas jiems savo suformuotas istorines tiesas. Gal šiam istorikui kokti ir pati lietuviška daina, ją prilyginant „per daug dominuojančiai kaimietiškai kultūrai“.  Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Sektino gyvenimo pavyzdys (0)

kazimieras-kalibatas-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr-K100

Prieš keturias savaites į Viešpaties namus iškeliavo įžymus folkloristas, talentingas muzikos pedagogas, violončele grojimo meistras, daugelio ansamblių steigėjas bei vadovas, kraštotyrininkas ir Lietuvos laisvės kovų dalyvis Kazimieras Kalibatas.

Jis amžinam poilsiui atgulė Vilniaus Saltoniškių kapinėse, kuriose ilsisi daug žymių žmonių – muzikantas Petras Biržys – „Pupų dėdė“, Žaslių geležinkelio katastrofoje 1975 metais kitus gelbėjęs ir pats žuvęs žymus kraštotyrininkas Gintautas Masaitis, kompozitorius ir Lietuvos Sąjūdžio veikėjas Julius Juzeliūnas ir kiti.

Naujai supiltą Kazimiero Kalibato kapą palaimino dvasininko ranka, Skaityti toliau

Mirė Kazimieras Kalibatas 21-o folkloro kolektyvo įkūrėjas (5)

Kazimieras Kalibatas

Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė: „Šįryt (vasario 25 d.) Anapilin iškeliavo Kazimieras Kalibatas, man brangiausias kaip „čiurlioniukų“ ansamblio įkūrėjas ir pirmasis vadovas, folkloristų bendruomenei žinomas kaip vienas žymiausių folklorinio sąjūdžio dalyvių“.

Kazimieras Kalibatas gimė 1938 m. sausio 29 d. Pakruojo r. Vilūnaičių kaime (6 km nuo Lygumų). Tai muzikas, violončelininkas, pedagogas visas savo jėgas skyręs folkloro judėjimui.

Tai folklorinio judėjimo gaivintojas, visuomenininkas, tai vienas pirmiausių ir vienas kukliausių folkloro atgimimo Lietuvoje pradininkų ir organizatorių, įkūręs net 21 folkloro kolektyvą. Skaityti toliau

A.Mišeikis. Siekių išsipildymo metas (23)

Algimantas Mišeikis | alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pagal Anglijos ministro pirmininko V.Čerčilio (W.Churchil) pasiūlymą, britų užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su esančia Londone Lenkijos egziline vyriausybe, apie keturis mėnesius rengė Lenkijos sienos su Sovietų Sąjunga keturis variantus. Pagal šiuos projektus, Lenkijos pusėje turėjo likti Gardinas, Vilnius ir Lvovas. Visuose variantuose ekspertai pripažino, jog mažų mažiausia Lvovo miestas turi pasilikti Lenkijos pusėje, nes antraip būtų neįmanoma pasiekti nors pakenčiamo susitarimo, kuris patenkintų sąjungininkus. Šie projektai buvo ruošiami 1943 metų Teherano konferencijai. Skaityti toliau

A.Mišeikis. Apie vietovių pavadinimus arba kas geriau: autonomija ar protektoratas? (32)

Seime buvę ir esantys premjerai balsuoja taip, kaip to reikalauja Lenkų rinkimų akcija? | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje plačiai žinomi žiniasklaidos laidų vedėjai Virginijus Savukynas ir Rimvydas Valatka dažnai pasako, kad kelios naujos raidės lietuviškame raidyne ar keli šimtai nevalstybine kalba parašytų gatvių pavadinimų lentelių yra mažareikšmis dalykas.

Kad tai nėra menkas dalykas, galima spręsti iš prieš daugelį metų sovietinėje spaudoje aprašyto įvykio. Vienas lenkų mokslininkas iš Vroclavo, bendravęs ir turėjęs bendrų mokslinių interesų su kolega iš vakarų Vokietijos, gavo iš jo banderolę, ant kurios vietoje Vroclavo buvo užrašytas Breslau miesto pavadinimas. Lenkas banderolės nepriėmė motyvuodamas, kad Lenkijoje Breslau miesto nėra. Skaityti toliau

A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius (22)

Algimantas Mišeikis | alkas.lt, J Vaiškūno nuotr.

Iškylančios problemos Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, nėra tik mūsų dienų reikalas. Tai neišspręstos ilgaamžės problemos. Jeigu dabartinė Lenkijos valdžia žiūri į Lietuvą iš aukšto, remia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos autonominius reikalavimus, verčia susimąstyti, kas tai lemia. Ar tie šiandieniniai reikalavimai neina iš ankstesnių Lenkijos valstybės ir lenkiškos visuomenės reikalavimų, vyraujančio požiūrio į Lietuvą ir lietuviškumą apskritai. Gal praeityje pasakytos nuomonės, kas tie lietuviai, pasilieka ir šiuolaikinių lenkų pasąmonėj  ir įtaigoja jų dabartinius veiksmus. Skaityti toliau

A.Mišeikis. Dėl antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo pogrindinių grupių, įkurtų Kaune 1956-1958 metais (5)

Algimantas Mišeikis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Laimos Purlienės straipsnyje „Atneškime dvasinės šilumos“ įsivėlė klaida. Apmaudu, kad klaidos kartojamos ir rimtuose leidiniuose: Juozapo Romualdo Bagušausko  knygoje ,,Lietuvos jaunimo pasipriešinimas sovietiniam rėžimui ir jo slopinimas“ (Vilnius: Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999) dvi atskirai veikiančios jaunimo grupės suplaktos į vieną. Nurodoma visai ne ta priesaikos davimo vieta, ne tas tekstas, ne tie žmonės. Dar keisčiau atrodo tas pats įvykis Algimanto Nako knygoje „Vardan Lietuvos“ (Vilnius: Technika, 2008) . Šioje knygoje skaitome, kad 1961 metais iš Kauno politechnikos instituto pašalinti studentai Mykolaitis, Laurinavičiūtė ir asistentas  Bagdonas, o kad tuo pačiu metu iš tų pačių grupių su triukšmingu viešu teismu pašalinti Skaityti toliau

A.Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje (21)

Alkas.lt nuotrauka.

Nemaloniai nustebino naujojo Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus reakcija į Kultūros viceministro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos(LLRA) nario Edvardo Trusevičiaus pareiškimą įteisinti gatvių ir vietovardžių užrašus dviem kalbomis bei nelietuviškų pavardžių rašymą ne lietuviška abėcėle. Premjeras tam pasiūlymui pritaria, tiktai pataria neskubėti.

Reikėtų valdančiajai daugumai ir dabartinei vyriausybei pažvelgti giliau – kokie yra tikrieji Lenkų rinkimų akcijos kėslai ir kur veda nepagrįstų nuolaidų kelias. Skaityti toliau