Žymos archyvas: Adomas Mickevičius

A. Mickevičiaus „Vėlinės“ nuskambės Bernardinų bažnyčioje (0)

E.Nekrošaius spektaklis „Vėlinės“ | rengėjų nuotr.

Lapkričio 5 d., pirmadienį, 18 val. Bernardinų bažnyčioje įvyks devintasis „Lietuvos teatro amžiaus“ renginys. Po mišių už visus mirusius teatro kūrėjus aktorius Valentinas Masalskis skaitys Atsiskyrėlio-Gustavo-Konrado monologą iš Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“. Tai – devintas „Lietuvos teatro amžiaus renginys“.

Puikiai į lietuvių kalbą Justino Marcinkevičiaus išverstas Adomo Mickevičiaus „Vėlines“ prie XX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių kultūros per teatrą priartino režisierius Jonas Vaitkus. Ilgai dėl įvairių priežasčių kurtas, šis spektaklis tapo Skaityti toliau

Artėjant Vėlinėms „Sirenų“ programą užbaigs didingas E. Nekrošiaus spektaklis (0)

E.Nekrošaius spektaklis „Vėlinės“ | rengėjų nuotr.

Spalio 29-30 d. suskambės, bene prieš mėnesį prasidėjusio Vilniaus tarptautinio teatro šventės „Sirenos“, baigiamasis akordas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur bus parodytos Eimunto Nekrošiaus Varšuvos nacionaliniame teatre pastatytos Adomo Mickevičiaus „Vėlinės“.

Renginys, skirtas pažymėti Lietuvos ir Lenkijos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, organizuojamas kartu su partneriais Lietuvoje ir kaimyninėje šalyje: Adomo Mickevičiaus institutu, Lenkijos institutu Vilniuje, „Orlen Lietuva“. Skaityti toliau

Minske vyko A. Mickevičiaus 220-osioms gimimo metinėms paminėti skirti kūrybos skaitymai (0)

urm.lt nuotr.

Rugsėjo 22 dieną, minint Adomo Mickevičiaus 220-ąsias gimimo metines, Minske vyko jau tradiciniais tapę vieno žymiausių lietuvių, lenkų ir baltarusių poetų A. Mickevičiaus kūrybos skaitymai. Šįmet visomis trejomis kalbomis skambėjo vienas svarbiausių poeto kūrinių „Ponas Tadas“.

Kasmetiniuose A. Mickevičiaus kūrybos skaitymuose dalyvavo ir Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijoje atstovai. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje Andriaus Puloko, Skaityti toliau

A. Juozaitis. Kaunas yra Kaunas (5)

„Kaunas Photo“ nuotr.

Naujos knygos pradžia

Gerokai pagyvenęs po saule rašeiva ūmai pajuto, kad Kaunas užstoja jam pusę dangaus. „Kaip šitaip?“ – išsigandęs apsidairė. Ir dar kartą krūptelėjo, nes lūpos ištarė: „Ne pusę dangaus Kaunas man užstoja, o pusę širdies užgula. Kiekvienas padorus lietuvis negali gyventi ir negyvena be Kauno.“ Tai toks Kaunas.

Ir rašeiva ėmėsi šios knygos.

J. Adomas Mickevičius buvo litvinas, nors lietuviškai nekalbėjo. Skaityti toliau

Į Lietuvą meno vertybės gabenamos tarsi veiksmo filme (0)

Valdovurumai.lt nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga šiemet Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bus eksponuojamos neeilinės kolekcijos iš Dresdeno ir Florencijos muziejų bei nacionaline Lenkijos relikvija laikomas Adomo Mickevičiaus kūrinio „Ponas Tadas“ rankraštis. Tačiau ne mažiau už pačius eksponatus įdomus ir jų kelias į Lietuvą, nes kartais vien jų saugaus atgabenimo procedūra primena įtempto siužeto veiksmo filmą. Skaityti toliau

G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką (161)

Tadas Kosciuska | Wikipedija.org nuotr.

Lietuviai labai dažnai pamiršta tuos, kurie kovėsi už Lietuvos laisvę, tą  liudija ir Lietuvos savanorių kapų paieškos Antakalnio kapuose. Nuo jų palaidojimo dar nepraėjo ir šimtas metų, o mes apie juos nieko nežinome. Sovietinė Lietuvos valdžia naikino visa, kas buvo susiję su Lietuvos valstybingumu.

Dar blogiau yra su kovojusių prieš carizmą kapais: Kosciuškos, 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių. Labai dažnai asmenis, kilusius iš etnografinės Lietuvos, mes labai lengvai priskiriame kitoms tautoms – prieš jų valią. Štai Adomo Mickevičiaus atvejis: jis skelbėsi esąs lietuvis, rašė apie Lietuvą, nei vienos dienos negyveno Lenkijoje, o visuose šaltiniuose pristatomas kaip lenkų poetas. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Piliakalnių šviesa (0)

Medžionių piliakalnis | wikimapia.org nuotr.

Tūkstančio piliakalnių šalimi Lietuvą vadina lietuvių kilmės muzikantas Džeimsas Zabiela (James Zabiela)  ir džiaugiasi, kad šių istorijos paminklų dar  neužgožė naujos statybos.  Nuo piliakalnio pasižvalgę, ne tik toliau matome…Bebėgdami (paknopstom?) beskubėdami kitus pasivyti, pamirštame paprastą tiesą: kiekviena save gerbianti tauta stiprybės semiasi iš savos praeities… Gal todėl 2017-ieji metai buvo paskelbti Piliakalnių metais?

Kad žodžiai neskambėtų perdėm patetiškai,  Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) nariai iš Kauno ir Vilniaus, vadovaujami Juozo Pugačiausko, birželio 10-ąją išsirengė tvarkyti Skaityti toliau

Č. Milošo renginys vyks net keturias dienas! (dienotvarkė) (1)

@eslovasAntrasis Česlovo Milošo renginys vyks pirmuosius du vasaros savaitgalius − birželio 3−4, 10−11 dienomis − Kėdainiuose. Šventės rengėjai lankytojams žada įvairiapusę dienotvarkę.

„Renginyje vyks mokslininkų ir rašytojų diskusijos apie situaciją Europoje ir mūsų kaimyninėse šalyse. Koncertuos šiuolaikinės, džiazo ir lietuvių bei žydų folkloro muzikos kolektyvai. Vyks Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų parodos „Paskutinieji LDK piliečiai“ (apie Adomą Mickevičių ir Česlovą Milošą) atidarymas, Skaityti toliau

Burbiškio dvare žydinčios tulpės pasaką sekė dvi dienas (nuotraukos) (0)

Tulpių pasaka“ | Alkas.lt, G. Brazauskaitės nuotr.

Gegužės 14–15 dienomis Burbiškio dvare Radviliškio rajone vyko 16-oji Tulpių žydėjimo šventė „Tulpių pasaka“. Jau šešioliktą kartą Burbiškio dvaras džiugino lankytojus žydinčių tulpių žiedais, gera nuotaika ir atnaujintais dvaro pastatais, pagražėjusiu parku ir romantiškais pasivaikščiojimų takais.

Šiais metais pirmą kartą šventė truko dvi dienas: pirmoji buvo tradicinė – su pramogomis ir Lietuvos atlikėjų koncertais, Skaityti toliau

Lenkų ir lietuvių ginčas (16)

Berznykas | punskas.pl nuotr.

Nematyta retenybė, kad Berznyko (Berznykas, arba Beržininkai, lenk. Berżniki – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. – Alkas.lt pastaba)  kapinėse pastatytų paminklų problema taptų lenkams ir lietuviams gyvos, bet ir gana pasvertos, tačiau visų pirma – tiesioginės diskusijos tema, be žiniasklaidos ir svarbiausių institucijų, perteikiančių informaciją. Toks, mūsų manymu, vertingas pokalbis įvyko apskrities tarybos posėdžio metu. Apie ką gi kalbėta?

Šiuo klausimu pasisakė Punsko atstovas, tarėjas Antanas Baudys: Skaityti toliau

R.Maceikenecas. Vytautas Landsbergis: Susikalbėkime su savo lenkais (5)

Tiesa yra nežinoma ir gali būti, kad dabartiniame žmonių rūšies išsivystymo etape niekada nebus pažinta. Tačiau tauriausias šios rūšies bruožas yra įgimtas poreikis ieškoti tiesos. Šis poreikis liudija mūsų rūšies „sudvasinimą“, išreikštą jos kultūroje, todėl visos išorinės sąlygos, valstybinės santvarkos, t. y. idėjos, draudžiančios arba tik apribojančios teisę ieškoti tiesos, automatiškai tampa žmogiškosios kultūros priešais. Juzefas Mackievičius (Józef Mackiewicz). „Jeigu būčiau chanas…“, Kultura, 1958.

…Absoliučios tiesos nežino nė vienas žmogus šiame pasaulyje. Skaityti toliau

Kviečia Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Paskutinieji LDK piliečiai“ (2)

Zaosės dvaras, kuriame gimė A.Mickevičiius, A.Aleksandravičiaus nuotr.

Rugsėjo 26 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų parodos „Paskutinieji LDK piliečiai“ atidarymas.

Fotomenininkas A.Aleksandravičius besigilindamas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos praeitį, ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje, ir Ukrainoje ieškodamas buvusios Lietuvos valstybės nuo Baltijos iki Juodosios jūros didybės atspindžių, negalėjo nepastebėti ir fotografijose neužfiksuoti paskutiniųjų šios valstybės piliečiais save laikiusių, Lietuvos bajoriškas ir pilietines tradicijas tęsusių poetų Adomo Mickevičiaus (1798–1855) ir Česlavo Milošo (1911–2004) gyvenime paliktų pėdsakų. Autorius plačiai aprėpė Adomo Mickevičiaus gyventas vietas nuo gimtosios Zaosės dvarelio, mokslų Naugarduke, studijų Vilniuje, dėstymo Kaune ir tremties Paryžiuje. Skaityti toliau

D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai (50)

efoto.lt, G. Molio nuotr.

Luošam, neįgaliam žmogui sunku ne tik dėl savo neįgalumo, bet gal net labiau dėl menkinančio aplinkinių požiūrio į jį, žeminančio santykio su juo. Pastaruoju laiku mes pradedame tai suprasti ir pripažinti, bent jau viešai, įrengiame įvažiavimus vežimėliams į svarbiausias parduotuves bei įstaigas, bent jau miesto centre… Nes neatjausti kito, nesugebėti bent akimirkai įsijausti į kitą, net nepamėginti įsivaizduoti savęs jo vietoje – siaubingai šalta ir šiurpu.

Nereikia nė luošumo, akivaizdžiai išoriškai išskiriančio žmogų iš kitų. Pernelyg dažnai, deja, gana šiaip kokio išskiriančio kūno bruožo ar net sielos ypatybės, pavyzdžiui, švelnesnio būdo, jautresnės širdies, kad būtum apstumdytas, pažemintas, Skaityti toliau

D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai (40)

Darius Kuolys | tvdb.lt nuotr.

Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto Kultūros ministerijos surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“, vykusioje Vilniuje 2011 m. rugpjūčio 25 d., pagrindu.

Apie stereotipus

Praeitį pažįstame ir suprantame remdamiesi vaizdiniais – tyrimų ir pasakojimų išryškintais simboliniais vaizdais. Skaityti toliau

A.Merkys. Tiesioginis valdymas Vilniaus rajone ir nebaigti darbai (8)

Artūras Merkys | lrs.lt transliacijos stop kadras

Skelbiame Artūro Merkio pranešimą, perskaitytą rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.

Nors mano pranešimo tema yra apie tiesioginį valdymą ir nepabaigtus darbus, tačiau pradėti šią temą aš norėčiau nuo istorijos, kuri dažnai daug ką paaiškina ir atsako į keblius klausimus.

Aš sutinku su labai daug Lenkijos valstybei ir tautai nusipelniusiu mano tautiečiu Juzefu Skaityti toliau