Etninės kultūros globos taryba (EKGT), siekdama išsiaiškinti etninės kultūros būklę savivaldybėse, atliko tyrimą.
Tuo tikslu kreiptasi į visų savivaldybių administracijas bei į EKGT padalinius etnografiniuose regionuose, prašant pagal parengtą klausimyną pateikti duomenis apie etninės kultūros plėtrai skirtas priemones savivaldybių strateginiuose planavimo dokumentuose, jų įgyvendinimui skiriamas lėšas, savivaldybių administracijose ir pavaldžiose įstaigose dirbančius etninės kultūros specialistus.
Surinktos žinios apie kiekvienoje savivaldybėje esančias svarbiausias etnokultūrines įstaigas, etnokultūrinės krypties nevyriausybines organizacijas, etnokultūrinį ugdymą ir etninės kultūros specialistų rengimą, ryškiausius etnokultūrinius kolektyvus.
Taip pat surinktos žinios apie svarbiausius etnokultūrinius renginius, etninės kultūros įtraukimą į turizmą, 2021 m. išleistus etnokultūrinius leidinius, etninės kultūros sklaidą regioninėje žiniasklaidoje.
Atsakymus apie etninės kultūros įtraukimą į strateginius planavimo dokumentus pateikė 52 savivaldybės. Gauti duomenys buvo apibendrinti suskirstant savivaldybių atsakymus pagal etnografinius regionus bei išskiriant didžiuosius miestus – Vilnių ir Kauną.
Tyrimas atskleidė, kad savivaldybių strateginiuose planavimo dokumentuose etninė kultūra reglamentuojama labai skirtingai. Pavyzdžiui, net 5 iš atsakymus pateikusių Žemaitijos savivaldybių turi atskirą etninės kultūros programą, Mažojoje Lietuvoje – 2. Kituose regionuose tik po vieną savivaldybę turi tokią programą.
Apibendrinant etninei kultūrai savivaldybėse skiriamas lėšas, pastebėti didžiuliai skirtumai, kurie atsiskleidžia nagrinėjant net ir vieno etnografinio regiono savivaldybių duomenis.
Pavyzdžiui, Mažojoje Lietuvoje – Neringos savivaldybėje etninei kultūrai skirta 0,05 proc. savivaldybės biudžeto lėšų, tuo tarpu Šilutės savivaldybėje – 0,53 proc.
Paaiškėjo, kad skirtinguose etnografiniuose regionuose gerokai skiriasi etnokultūrinių įstaigų tinklas. Žemaitijoje ir Mažojoje veikia po 3 etninės kultūros centrus. Tuo tarpu Aukštaitijoje tokių yra tik vienas, tačiau čia įsteigta net 11 tradicinių amatų centrų. Amatų centrai populiaresni už etninės kultūros centrus ir Dzūkijoje bei Sūduvoje.
Tyrimas parodė, kad beveik visuose etnografiniuose regionuose (išskyrus Aukštaitiją) yra po vieną etninės kultūros kryptį pasirinkusių mokyklą. Visuose regionuose yra po kelias (2–6) mokyklas, kuriose etninės kultūros mokoma kaip atskiro dalyko. Visuose regionuose populiariausia etninės kultūros mokyti įtraukiant tai į neformalųjį švietimą.
Su tyrimo duomenimis išsamiau galima susipažinti EKGT interneto svetainėje.
EKGT pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė pastebi, kad išvados apie etninės kultūros būklę etnografiniuose regionuose ir savivaldybėse dar nėra galutinės: „Šiuo metu renkami papildomi duomenys ir bus pateikti tikslesni apibendrinimai. Tačiau jau dabar galima teigti, kad dėmesys etninei kultūrai skirtingose savivaldybėse yra labai nevienodas. EKGT nuomone, valstybė turėtų užtikrinti vienodą etninės kultūros finansavimą ir kitokią globą visoje Lietuvoje. Būtent todėl EKGT mano, kad etninės kultūros globa turėtų būti įtvirtinta kaip valstybės savivaldybėms deleguota funkcija.“
Parengta pagal EKGT pranešimą
Kas ant Birutės kalno stovi? O kas apačioje?