2021–ųjų kino renginių ciklą pradėsianti Vilniaus tarptautinė trumpųjų filmų šventė atskleidė, kokie lietuvių ir užsienio kūrėjų darbai varžysis šventės varžytuvinėse programose. Sausio 14–19 d. vyksiantis vienas pirmųjų metų kultūros renginių į kino sales dar nesugrįš – trumpųjų filmų gerbėjai šventės programas saugiai žiūrės namų kino platformose.
„Kultūra artimiausius mėnesius iš virtualybės, panašu, neišsikels, tad ir trumpieji filmai persikels į namų ekranus, o mus labai džiugina galimybė pirmą kartą šventės programą parodyti visai Lietuvai. Ramiausią ir tyliausią metų mėnesį lietuviams kokybiško turinio tikrai nepritrūks – 14–oje šventėje pristatysime aštuonias nacionalines ir tarptautines varžytuvines programas, o jose varžysis daugiau nei 40 filmų. Žiūrovų laukia ir daugiau staigmenų – itin pritraukiančios papildomos specialiosios programos įvairiems skoniams, apie kurias papasakosime artėjant šventei“, – sako Vilniaus tarptautinės trumpųjų filmų šventės vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.
Kitų metų pradžioje dėl geriausio lietuviško trumpametražio filmo vardo varžysis 11 lietuvių kūrėjų darbų. „Kasmet turime vis daugiau malonių iššūkių atrenkant keliolika lietuviškų filmų, nes jų sukuriama vis daugiau ir vis geresnių. Lietuvių kūrėjų istorijos – jautrios, išskirtinės, linksmos ir drastiškos, o temų pasirinkimas labai įvairus – psichikos ligos, tėvų ir vaikų santykiai, vienatvė, šiuolaikinės technologijos, moters padėtis mūsų visuomenėje. Pažinimo troškimas ir nesibaigiantis ieškojimas užslėptas šiemetiniuose filmuose ir nors jų veikėjai galiausiai nebūtinai ras tai, ko tikėjosi, šventės žiūrovų neabejotinai laukia atradimo džiaugsmas“, – pasakoja Vilniaus trumpųjų filmų šventės vadovė.
Pirmojoje nacionalinėje varžytuvinėje programoje apie įstrigusias svajones gyventi su mylimuoju Ispanijoje pasakos Elenos Rožukaitės filmas „Senis“, tikrąsias virtualaus pokalbio tarp vyro ir moters priežastis atskleis Ado Burkštaičio filmas „Konsultacija“, o mamos ir suaugusių dukterų tarpusavio ryšius nuoširdžiai ištirs Kamilės Milašiūtės filmas „Laukais“. Elvina Nevardauskaitė ir Deivido Heinemano (David Heinemann) dokumentiniame filme „Atskirti balsai“ pakvies susipažinti su gyvenimu girdint balsus. Tikro ir netikro pasaulių santykius palies ir Antano Skučo ir Juliaus Zubavičiaus filmas „Skaitmeninis Voodoo“. Šią nacionalinę programą vainikuos Berlyno kino šventėje pirmą kartą pristatytas Lauryno Bareišos trumpametražis kūrinys „Atkūrimas“, parodantis, kad tas pats įvykis gali turėti ne vieną versiją.
Antrąją lietuviškų trumpųjų filmų programą atidarys Karolinos Nadzeikaitės kūrinys „Ammu“ apie mokymąsi gyventi vienatvėje. Jono Juškaičio animacinis filmas „Šaknys“ atskleis nepriklausomoje Lietuvoje gimusių paauglių išgyvenimus, o Petro Kuneikos trumpametražis „Sutrikimas“ pasakos apie XXI amžiaus jauną vyrą, mėginantį suvokti savo paskirtį santykiuose ir visuomenėje. Roberto Neveckos filmas „Sniego pastogė“ žiūrovą nukels į atšiaurią žiemą karo suniokotame mieste. Europos kino akademijos apdovanojimui paskirtas Vytauto Katkaus filmas „Kolektyviniai sodai“, kurio pasaulinis pristatymas įvyko Kanų kino šventėje, programą užbaigs istorija apie atšalusius tėvo ir sūnaus santykius, pražūstančius abejingumo sūkuryje.
Tarptautinėms varžytuvių programoms šventė šiemet sulaukė daugiau nei 1500 filmų paraiškų iš viso pasaulio, tad žiūrovams atrinktų geriausių 33 filmų geografija – ypatingai plati, nuo Čilės iki Filipinų, o filmai suskirstyti pagal juos vienijančias temas. Programos „Padažnėjęs pulsas“ kūriniai žiūrovą daugiau nei valandą išlaiko nuolatinėje įtampoje, „Artumo beieškant“ filmai pasakoja apie artimo santykio paieškas individualistų pasaulyje, „Aš ir kitas aš“ veikėjai klausinėja „kas aš esu?“, programos „Mano puikioji egzistencija“ veikėjai ieško gyvenimo prasmės praeityje ar net kosmose, o „Galva į sieną“ filmai atspindi žmonių pastangas išlaikyti savo tapatybę. Varžytuviniai šventės filmai neišvengiamai paliečia ir baugias pasaulio problemas – programa „Ne fake news“ sutalpins ir gyvenimą pandemijos sąlygomis, ir Vladimiro Putino kadetų mokyklos kasdienybę, ir plastiku springstantį jūrų pasaulį.
Filmus šventės tarptautinei programai atrinko režisierius ir scenaristas Andrius Blaževičius, kino kritikė bei žurnalistė Monika Gimbutaitė ir kino prodiuserė Klementina Remeikaitė. Visų varžytuvinių programų filmus stebės ir vertins tarptautinė žiuri: Glazgo trumpametražių filmų šventės vadovė Sanė Džehaulė (Sanne Jehoul), animacijos prodiuserė iš Lenkijos Zofija Jarožuka (Zofia Jaroszuk) ir Europos kino akademijos apdovanojimui nominuotas lietuvių kino režisierius ir scenaristas Jurgis Matulevičius.
Visus 14–osios Vilniaus tarptautinės trumpųjų filmų šventės filmus žiūrovai sausio 14–19 dienomis galės išvysti „ŽMONĖS Cinema“ ir „Telia“ namų kino platformose. Žinias apie visas programas ir filmus galima rasti adresu www.filmshorts.lt.
Apie Vilniaus tarptautinę trumpųjų filmų šventę
Vilniaus tarptautinė trumpųjų filmų šventė yra viena didžiausių išskirtinai tik trumpametražius filmus rodančių švenčių Baltijos šalyse. 2006 metais įkurta šventė tapo vienu iš nedaugelio kino renginių Lietuvoje, kuriame galima pamatyti tokią plačią naujausių trumpametražių filmų programą iš viso pasaulio. Šventė kasmet žiūrovams pristato keliolika programų, kuriose rodoma beveik pusšimtis stipriausių pastaraisiais metais sukurtų darbų. Jį rengia lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.
