E. Makronas: Valdovų rūmai – puiki atsinaujinusios Lietuvos metafora (10)

Emanuelis Makronas | almasdarnews.com nuotr.

Emanuelis Makronas | almasdarnews.com nuotr.

Lietuvoje viešėjęs Prancūzijos Respublikos Prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) kartu su žmona Bridžita (Brigitte) 2020 m. rugsėjo 28 d., pirmadienį, apsilankė ir Valdovų rūmuose. Čia jo garbei Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana surengė iškilmingą vakarienę, kurioje dalyvavo 150 garbingų svečių – kultūros, mokslo, politikos, verslo, sporto atstovų, Lietuvoje gyvenančių Prancūzijos piliečių. Tai yra pirmasis Prancūzijos prezidento apsilankymas Lietuvoje per beveik du dešimtmečius.

Prieš vakarienę Prancūzijos pirmąją porą su Valdovų rūmų muziejuje pristatomu išskirtiniu Lietuvos ir Europos paveldu supažindino buvusi muziejaus direktoriaus pavaduotoja, Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė, istorikė dr. Jolanta Karpavičienė.

„Aš norėčiau mūsų – savo ir žmonos – vardu išreikšti džiaugsmą, kad šį vakarą esame čia, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytame Vilniaus senamiestyje, jūsų draugijoje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, kurie per savo ilgą istoriją matė didžiuosius kunigaikščius, užsienio armijas ir Europos Sąjungos valstybių vadovus. 2009 m. atliktas rūmų atnaujinimas – tai puiki Lietuvos atsinaujinimo metafora“, – vakaro metu sakydamas kalbą pastebėjo Prancūzijos Respublikos Prezidentas. Istorinius Lietuvos ir Prancūzijos ryšius nuo XV a. savo kalboje pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda.

Jo apsilankyme prisiminti politiniai, dinastiniai ir kultūriniai Lietuvos ir Prancūzijos santykiai, Lietuvos krikštui nusipelniusi prancūzų kilmės princesė – Jogailos žmona, Lenkijos karalienė ir Lietuvos vyriausioji kunigaikštienė šv. Jadvyga Anžujietė, bendras Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos valdovas Henrikas Valua ir kitos temos, siejančios abi šalis ir atsispindinčios Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijose.

Gitanas Nausėda | prezidentas.lt nuotr.

Gitanas Nausėda | prezidentas.lt nuotr.

Apie šias sąsajas byloja ir Gotikinės antikameros bei Žemutinės renesansinės sosto salės prancūziški gotikiniai ir renesansiniai baldai, ir Barokiniame itališkajame valdovo kambaryje eksponuojamas italų baroko dailininkui Lioneliui Spadai (Lionello Spada, 1576–1622) priskiriamas paveikslas „Ludovisi koncertas“. Viena šio paveikslo versijų eksponuojama ir Paryžiaus Luvro muziejuje. Prieš trejus metus atlikti tyrimai parodė, kad abu paveikslai tapyti tuo pačiu metu – XVII a. pradžioje. Kitose Valdovų rūmų muziejaus erdvėse taip pat galima rasti ir itin prabangių bei puošnių renesansinių bei barokinių prancūziškų baldų, o greta Barokinės sosto salės yra atkurtas vadinamasis Prancūziškas kabinetas.

Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. V. Dolinsko teigimu, nuolat vykstantį intensyvų dvišalį kultūrinį bendradarbiavimą su įvairiomis Prancūzijos institucijomis liudija ne tik istorinių ryšių atmintis, bet ir daug įvairių nūdienos sumanymų. 2013 m. atidarius Valdovų rūmų muziejų, vienas pirmųjų čia apsilankė Paryžiaus Luvro muziejaus prezidentas-direktorius prof. Žanas Liukas Martinesas (Jean-Luc Martinez), kurį itin domino galimybės eksponuoti Prancūzijoje Valdovų rūmų renesansinius koklius, taip pat – planas ateityje kartu surengti parodą bendram Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valdovui Henrikui Valua, pasaulyje gerai pažįstamam iš Aleksandro Diuma (Alexandre Dumas) romanų. Valdovų rūmų muziejuje prieš kelerius metus lankęsi Luvro muziejaus specialistai ir padėjo tiksliau nustatyti vieną muziejaus kolekcijos gobelenų.

Jau keletą metų Valdovų rūmų muziejus glaudžiai bendradarbiauja ir su Prancūzijos kariuomenės muziejumi (Musée de l’Armée), kuris paskolino vieną įspūdingiausių eksponatų – Lietuvos didžiojo maršalkos, kanclerio ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo paradinių šarvų šalmo dalį – prieš metus surengtai tarptautinei parodai „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“. Daug Prancūzijos muziejų, bibliotekų, archyvų, kitų paveldo institucijų yra skolinę Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoms ir leidiniams istorinės ikonografijos bei lituanistinių vertybių vaizdų. Vilniuje veikiantys ir labdaringa veikla garsėjantys Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmai yra prisidėję prie Barokinės sosto salės dekoravimo darbų finansavimo.

Dr. V. Dolinskas pabrėžė, kad dar pakankamai jaunam Valdovų rūmų muziejui itin svarbi Prancūzijos muziejinių ir kitų atminties institucijų patirtis bei bendradarbiavimas. „Regis, kultūrinis bendradarbiavimas tarp Paryžiaus ir Vilniaus jau užsimezgė, ir tai patvirtina ne tik Valdovų rūmų muziejaus ryšiai, bet ir kitose šalies institucijose rengiamos parodos, kiti kultūriniai sumanymai. Mūsų pareiga šį bendradarbiavimą stiprinti, tęsti ir plėtoti, išnaudoti visas abipusiškai naudingas galimybes. Tiesti kultūrinius tiltus, atsiremiant į bene 700 metų siekiantį istorinį paveldą ir gilius papročius“, – sako jis.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

10 komentarų

  1. Pajūrietis:

    Ir vėl apie tas krikštynas, kai dovanojo vilnonius baltinius? O iki tų krikštynų jokios Lietuvos nebuvo? Buvo.

  2. Rimgaudas:

    >> Pajūrietis
    Lietuva, taigi, buvo. Galėjo gerb. dr. Jolanta Karpavičienė, pristatant Prancūzijos pirmajai porai Lietuvos ir Europos kultūriniu paveldą, paminėti toli dar prieš krikštą žemai po Arkikatedros pamatais buvusį 9,3 tūkst. m. senumo paleoastronominį kalendorių, aukštai Stalo kalne stovėjusią to pačio senumo struktūrinę astronomijos observatoriją. Tačiau muziejuje nėra minėto kalendoriaus brėžinio, kaip kad nėra ir Stalo kalne buvusios observatorijos atvaizdo. Norėtųsi, kad būsimos Baltrusės respublikos Pirmosios poros lankymosi proga šios mūsų kultūrinio gyvenimo vyksmo senovėje detalės muziejuje jau būtų eksponuojamos.

  3. Nesusikalbėjimai:

    Nepaisant blizgesio, E. Macrono vizitas atskleidė nesusikalbėjimą. Kaip elgtis Lietuvai?
    – lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/10/01/news/nepaisant-blizgesio-e-macrono-vizitas-atskleide-nesusikalbejima-kaip-elgtis-lietuvai–16529959/

    Ar galima tikėtis supratimo iš to, kas to paties savo kailiu nepatyrė?

  4. Rasa:

    Lietuvos-Lenkijos valdovas Valua! Makronas pasiunta, kai Putinas jam aiškina, kad Navalnas pats savo noru išgėrė “Novičioko”…Jis nesąmonių klausyti nenori. O istorinių nesąmonių audinys pritemptas prie krikšto ir Valua…? Ir dar “Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai matė”…nieko tos sienos nematė…ar jam taip buvo nupasakota rūmų istorija, ar ir jis pats moka paistyti nesąmones, kai nėra ką pasakyti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: