A. Veryga, ruoškis: dėl karantino teks atsakyti teismuose (0)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga | S. Žumbio nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga | S. Žumbio nuotr.

Vyriausybės apribojimai gyventojams ir verslui karantino metu gali patuštinti valstybės kišenes. Verslas jau prašo atlyginti patirtą žalą – dešimtūkstantines sumas. Žalos taip pat gali tikėtis gydymo įstaigose koronavirusu užsikrėtę asmenys. Teisininkų teigimu, valstybę į teismą paduoti gali ir tie, kurie dėl karantino apribojimų negavo jiems reikalingų gydymo paslaugų.

Jau sulaukė skundų dėl žalos

Sveikatos apsaugos ministerijoje veikiančią Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją jau yra pasiekę 6 skundai su prašymais atlyginti žalą. Neoficialiais duomenimis, 4 iš jų – kai žmogus COVID-19 užsikrėtė gydymo įstaigoje ir mirė, o dėl žalos atlyginimo kreipėsi artimieji. Kiti du skundai – kai kreipėsi patys koronavirusu gydymo įstaigose užsikrėtę žmonės.

Kol kas sprendimai nepriimti. Kaip paaiškino SAM atstovas Julijanas Gališanskis, Komisija sprendimą dėl reikalaujamos žalos atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas vienam mėnesiui, kai tiriamas labai sudėtingas atvejis.

„Žala nustatoma, jeigu ji yra padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jeigu tai nėra neišvengiama žala. Be to, žala atlyginama, tik jei nebus nustatyta, kad ligonis sąmoningai arba dėl didelio neatsargumo nevykdė įstatymuose jam numatytų pareigų (pvz., nesirūpino savo sveikata, neinformavo gydytojų apie savo būklę arba nesilaikė gydytojų nurodymų). Taip pat, jeigu ligonis nesilaikė paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų, atsargumo taisyklių teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – informuoja SAM atstovas.

Žala atlyginama iš sąskaitos, į kurią gydymo įstaigos moka įmokas. Šią sąskaitą administruoja Valstybinė ligonių kasa. Pavyzdžiui, mirties atveju žala apskaičiuojama pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir ligonio giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą. Taip pat dėl ligonio mirties patirtų išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, ligonio sveikatos būklę (įskaitant individualias ligonio savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.

Paslaugų negauna iki šiol

Deja, kol kas nekalbama apie tai, kas atlygins žalą žmonėms, kurie dėl karantino negalėjo gauti reikalingų gydymo paslaugų. Tokių žmonių – daugybė.

„Pavyzdžiui, žinome atvejį, kai žmogui sutriko širdies ritmas, greitoji pagalba liepė kreiptis į priėmimo skyrių, o ten žmogui pasiūlyta kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis jau nedirbo, tad priėmimo skyriuje buvo pareikalauta pasidaryti COVID-19 testą, bet tą dieną vietų jau nebuvo. Po kelių dienų ligonis nuvyko į Santaros klinikas, kur buvo iš karto nukreiptas į skubios pagalbos skyrių, kadangi vaistais širdies ritmo atstatyti jau nebuvo galima.

Turbūt baisiausias atvejis, kai dėl diabeto komplikacijų vienai moteriai buvo reikalinga kojos piršto amputacija. Karantino metu nuvykus į ligoninę jai buvo atliktas COVID-19 testas, kuris buvo neigiamas. Tačiau buvo nuspręsta, ligonę siųsti į didesnę gydymo įstaigą. Ten vėl buvo atliekamas koronaviruso testas. Visi šie procesai tiek užsitęsė, kad galiausiai moteriai teko amputuoti koją“, – „Vakaro žinioms“ pasakojo asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė. Ji pridūrė, kad yra atvejų, kai nuo pavasario eilėje tyrimų laukiantys ligoniai jų pasidaryti negali iki šiol.

Tačiau A. Degutytė sako, kad mažai ligonių ryžtasi kovoti dėl žalos atlyginimo: „Savo organizacijoje pastebėjome, kad prasidėjus pandemijai, mirčių padaugėjo.

Nukentėjo pažeidžiamiausia visuomenės dalis: neįgalieji, pensininkai, lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai. Ypač tie, kurių finansai riboti. Jie priversti laukti valstybinių įstaigų eilėse, nes negali sau leisti kreiptis į privačias įstaigas. Viešinti savo istorijų jie taip pat nesiryžta, bijo, kad tai tik pablogins padėtį. Deja, ypač sergant lėtinėmis ligomis, procedūrų ar tyrimų atidėjimas gali turėti skaudžių pasekmių.“

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai visuomenė turi daug pretenzijų dėl perteklinių draudimų, ribojimų koronaviruso pandemijos metu | Eltos nuotr.

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai visuomenė turi daug pretenzijų dėl perteklinių draudimų, ribojimų koronaviruso pandemijos metu | Eltos nuotr.

„Korona“ jau baisesnė už vėžį?

Daugiau kaip metus su vėžio diagnoze gyvenantis POLA asociacijos narys Leonardas Tekorius „Vakaro žinioms“ pasakojo irgi patyręs sunkumų gauti reikalingas gydymo paslaugas karantino metu. Vyras tikina, kad reikalingų tyrimų prisiprašė tik apspardęs gydymo įstaigos duris.

„Gydytojai sako, kad mano vėžys labai piktybinis. Teko iškentėti 5 valandas trukusią operaciją, atlaikyti 35 spinduliuotes. Dabar kas pusę metų turiu darytis kraujo tyrimus dėl vėžio, taip pat gauti siuntimą iš gydytojo, kad galėčiau nuvykti į kitą gydymo įstaigą, kur mane prižiūrintis specialistas suleidžia vaistus ir hormonus.

Gegužės pabaigoje, norėdamas atlikti kraujo tyrimą ir gauti siuntimą, negalėjau susisiekti su šeimos gydytoju, kad jis išrašytų siuntimą pas kitą specialistą, kuris suleistų vaistus. Skambinau apie dvi savaites, kiekvieną dieną, mažiausiai po 10 kartų, bet niekas nekėlė ragelio. Galiausiai kažkas pakėlė ir pasakė, kad nieko tokio, galiu palaukti.

Liepos mėnesį vėl skambinau, bet ragelio vėl niekas nekėlė. Galiausiai, praradęs kantrybę, nuvykau iki gydymo įstaigos ir ėmiau spardyti duris. Išėję darbuotojai pasakė, kad manęs įleisti negali. Kai pasakiau, kad man reikalingi tyrimai, buvo paskirta data, kada vėl atvykti.

Taip išėjo, kad tyrimus pasidaryti vėlavau du mėnesius. Gerai, kad šiuo metu mano tyrimai geri, nusiskundimų neturiu. Bet yra žmonių, kuriems tie du mėnesiai gali būti lemtingi“, – sako Leonas Tekorius.

Interviu:

Pirmasis skundas dėl karantino metu taikytų apribojimų verslui jau pasiekė teismą. Valstybę į teismą padavė įmonė „Aukštaitijos implantologijos klinika“. Bendrovė prašo teismo pripažinti Vyriausybės taikytus ūkinės veiklos ir nuosavybės ribojimus neteisėtais bei atlyginti beveik 70 tūkst. eurų siekiančią žalą.

Verslas laikosi požiūrio, kad Konstitucija nenumato Vyriausybei teisės taikyti tokius ribojimus, kaip ūkinės veiklos uždraudimas, nes jie galimi tik įvedus nepaprastąją padėtį. Tad ribojimus įvesti galėjo tik Seimas.

Vyriausybei paskelbus karantiną, po dviejų savaičių Seimas pakeitė ir papildė įstatymus, bandydamas atbuline data įteisinti Vyriausybės įvestus draudimus. Šiuo pavyzdžiu ketina sekti ir su valstybe bylinėtis dar apie 80 įmonių.

– Ar teismas priėmė įmonės skundą? – „Vakaro žinios“ paklausė įmonei atstovaujančio advokato Nerijaus Zalecko.

– Skundas priimtas, dabar laukiame, kada bus paskelbta pirmo posėdžio data. Jame prašysime teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, keistų karantino metu, atitikimo Konstitucijai.

Sveikatos apsaugos ministerija jau pateikė atsiliepimą. Pagrindinėis ministerijos požiūris – neva niekas nedraudė vykdyti veiklos karantino metu. Neva tai buvo galima daryti nuotoliniu būdu. Nelabai įsivaizduoju, kaip implantavimo paslaugas žmonėms teikti internetu.

Taip pat dėstoma, kad veiksmų reikėjo imtis skubiai, tačiau dabar pagal susirgimų skaičių matome, kad padėtis yra panaši į buvusią kovo-balandžio mėnesiais. Verslams vykdyti veiklų nedraudžiama, karantinas neskelbiamas. Prisiminkime, kad kovo 16 d. karantinas buvo paskelbtas, esant vos keliems susirgimams. Prašysime teismo išaiškinti atitikimo laipsnį: ar priimti sprendimai tuo metu buvo atitinkantys kylančią grėsmę?

Ar daugiau verslų domisi galimybe kreiptis į teismą?

– Iš pradžių buvo daugiau norinčių. Dalis dar skaičiuoja žalą, dalis nusprendė palaukti šio teismo proceso pabaigos. Taip pat yra norinčių teikti ieškinius dėl dabartinių ribojimų verslui.

Dar laukiame, kas bus po to, kai įsigalios Konstitucinio Teismo sprendimas, jog suteikiant įgaliojimus dabartinei Vyriausybei, buvo pažeista Konstitucija. Pagal teisės teoriją – iš neteisės nekyla teisė. Jeigu tu neturėjai įgaliojimų, negalėjai priiminėti ir teisės aktų.

Dalis ligonių dėl karantino apribojimų negalėjo gauti jiems reikalingų sveikatos paslaugų. Ar tokie žmonės turi pagrindą kreiptis į teismą?

– Tokių užklausų dar nesame gavę. Tačiau, manau, kad pagrindas kreiptis į teismą – yra. Pavyzdžiui, jeigu žmonės negalėjo patekti į gydymo įstaigą ir patyrė dėl to žalą. Arba susirgo tam tikromis aplinkybėmis. Valstybės pareiga yra užtikrinti piliečiams sveikatos priežiūros paslaugas. Deja, karantino metu, šios paslaugos buvo apribotos.

Žinoma, bylinėtis su valstybe mažai kas drįsta. Netgi tarp advokatų yra nuostata, esą prieš valstybę laimėti neįmanoma.

Tačiau visada prisimenu bylas, susijusias su statybomis Neringoje. Tuomet klientai skeptiškai žiūrėjo į galimybę bylinėtis dėl žalos atlyginimo. Tačiau, atsiradus pirmam precedentui, valstybė iki šiol pralaimi panašias bylas ir moka kompensacijas nukentėjusiems žmonėms.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Sveikata, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: