Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį medicininės pagalbos dėl įvairių gyvūnų sužalojimų kreipėsi 1803 žmonės, t. y. 629 asmenimis mažiau, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Primename, kad, įkandus gyvūnui, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje bus skiriamos vakcinų nuo pasiutligės dozės. Tai svarbu, nes gydymo nuo pasiutligės nėra, todėl padėti išvengti mirties gali tik imunoprofilaktika.
Iš visų besikreipusiųjų per pirmąjį šių metų pusmetį 7 iš 10 nukentėjo nuo šunų (72,4 proc.), daugiau kaip penktadalis žmonių (24,3 proc.) – nuo kačių. Daugiausiai, beveik trečdalis (29,5 proc.), nukentėjusiųjų registruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai (3,6 proc.) – Tauragės. 8 iš 10 (79,3 proc.) nukentėjusių nuo laukinių ir naminių gyvūnų – vyresni nei 15 metų amžiaus. Per šių metų pirmąjį pusmetį pasiutligės imunoprofilaktika skirta 868 (48,1 proc.) sužalotiems žmonėms, pernai per tą patį laikotarpį – 1 287 (53 proc.).
Primename, kad, įkandus gyvūnui, žaizdą rekomenduojama gerai praplauti, o esant galimybei – ir dezinfekuoti. Deja, pastarosios priemonės nuo užsikrėtimo neapsaugo. Užkrėtimas įvyksta kartu su gyvūno seilėmis pasiutligės virusui patekus į žaizdą.
Kol kas veiksmingo pasiutligės gydymo nėra, todėl, įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – imunoprofilaktika. Po kontakto su įtariamai pasiutlige sergančiu gyvūnu skiriamos 5 vakcinos nuo pasiutligės dozės – 0, 3, 7, 14 ir 28 dienomis. Priklausomai su sužeidimo laipsnio kartu su pasiutligės vakcina taip pat gali būti skiriamas pasiutligės imunoglobulinas.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Paskutinysis mirties atvejis nuo šios ligos Lietuvoje registruotas 2007 metais, kai 42 metų amžiaus vyrui keliaujant po Indiją, jam įkando nežinomas šuo.
Siekiant mažinti pasiutligės perdavimo rizikas, nuo pasiutligės pagal veterinarijos gydytojo rekomendacijas būtina skiepyti ir naminius gyvūnus.
Taigi, pasiutligė yra ūmi žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi. Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Yra skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos: klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens bei oro judėjimo baime, gerklų spazmais, ir paralyžinė pasiutligės forma, pasireiškianti progresuojančiu raumenų silpnumu bei galvos smegenų pažeidimo požymiais. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau – koma, kuri baigiasi mirtimi.
Remiantis naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasiutligė tarp žmonių yra vis dar plačiai paplitusi infekcija Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Didžiausi sergamumo rodikliai tarp suaugusiųjų ir vaikų registruojami Afrikos ir Azijos žemyne, ypač Indijoje.
Kasmet nuo pasiutligės visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių. Iki 99 proc. visų pasiutligės perdavimo atvejų yra susiję su šunimis, kas ir yra pagrindinė užsikrėtimo priežastis. Pasaulyje 4 iš 10 žmonių, kuriems įkanda įtariamai pasiutę gyvūnai, yra vaikai iki 15 metų amžiaus.
2015 metais PSO šalys narės nustatė visuotinį tikslą iki 2030 metų užtikrinti, kad nei vienoje šalyje nebūtų mirčių nuo pasiutligės viruso, kurį perduoda infekuoti šunys.
