Liepos 5 d., sekmadienį, Trakų Pusiasalio pilyje (Kęstučio g. 4, Trakai) vyks kultūros popietė „Trakų Aukų kalno kultūrinė atmintis“ – integrali „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ renginių programos dalis. Popietę rengia Trakų istorijos muziejus, pradžia – 15.00 val.
Įsijungiant į projektą „Lietuvos muziejų kelias 2020: „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“ bus kviečiama pažvelgti į Trakus kitaip – išvysti miestą nuo Aukų kalno, ant kurio ir buvo jo užuomazga: kunigaikščio Kęstučio įsakymu pastatyta pilis.
Pajusti didybę ir šios vietos kultūrinę svarą padės Trakų istorijos muziejaus darbuotojų – istorikų ir archeologo pasakojimai: Pilies kalnas ir jo aplinka archeologinių tyrimų duomenimis“ (Ugnius Budvydas, Archeologijos skyriaus vedėjas), „Kaip gimė Trakų miestas“ (Vytautas Tenešis, ekskursijų vadovas), „Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis: asmenybė, veikla, vertinimai“ (Tomas Petrauskas, vyr. muziejininkas), bendri literatūriniai skaitymai ir sutartinių dainavimas su folkloro ansambliu „Kūlgrinda“. Vėliau dominikonų vienuolyno patalpose vyks režisieriaus, istoriko Algio Kuzmicko dokumentinio filmo „Lietuvos pilys: mitai, legendos ir tikrovė“ peržiūra.
Trakų miesto centre, Pusiasalio pilies teritorijoje esantis piliakalnis, vadinamasis Aukų kalnas (pavadinimas atsirado XIX a.) – miesto širdis. Būtent čia XIV a. viduryje įsakė pastatyti pilį tuometinis Trakų valdovas, Trakų ir Žemaitijos kunigaikštis Kęstutis, nusprendęs į šią ežerų apsuptą ir puikiai pačios gamtos apsaugotą vietą perkelti iš Trakų (dab. Senieji Trakai) savo rezidenciją. Naujoji pilis ir prie jos besikuriantis miestas buvo pavadintas Naujaisiais Trakais ir taip vadinosi didesnę savo istorijos dalį. Pirmieji pilies įtvirtinimai Aukų kalne ir aplink jį buvo žemės pylimai ir medinės sienos. Juos pastačius pradėtas galingo mūrinio priešpilio iš akmens ir plytų statyba. Mūriniai statiniai kilo dviem etapais: 1362–1382 m. ir 1414–1430 m.
XIX a. viduryje Aukų kalno teritoriją tyrinėjęs grafas Eustachijus Tiškevičius rado skylėtą šaukštą ir galvojo, kad jis galėjo būti naudojamas aukojimo apeigose kraujui semti. Ši teorija ir sąlygojo tokio kalno pavadinimo atsiradimą. Ar tai galėjo būti tiesa, ar šis piliakalnis, Trakų Aukų kalnas, kadaise buvo pagonių aukojimo apeigų vieta, bus kalbama renginio metu.
Numatoma trukmė iki 18.00 val.
Renginys nemokamas.
