Doc. dr. Gediminas Kazėnas | asmeninė nuotr.
Gegužės 15 d. įvyko antrasis nuotolinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis. Tarp daugybės klausimų vėl buvo klausimas, susijęs su Rastinėnais, kur tėveliai nuo 2012 m. prašo savivaldybės įsteigti darželį valstybine lietuvių kalba. Deja, savivaldybės administracija nenusiteikusi tokiam sprendimui, argumentuodama, kad rajone reikia (suprask, kažkur) įsteigti specialiąsias grupes.
Rastinėnų kaimas (Sudervės sen.) ypatingas tuo, kad čia esančios sodų bendrijos virsta gyvenamaisiais rajonais, kur intensyviai keliasi gyventi jaunos šeimos su mažamečiais vaikais.
Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (VRSA) interneto svetainėje (https://vrsa.lt/go.php/Suderv%C4%97s518) skelbiamomis Sudervės seniūnijos veiklos ataskaitomis 2015–2018 m., matyti, kad Rastinėnai yra labai sparčiai auganti gyvenvietė. 2015 m. Rastinėnuose gyveno 568 gyventojai (deklaravę gyvenamąją vietą), o 2018 m. jau 739 gyventojai (gyventojų skaičius jau didesnis nei pačioje Sudervės gyvenvietėje, seniūnijos centre). Nuolat auga gyventojų iki 18 m. ir amžiaus grupėje 18–45 m. skaičius. Faktinis gyventojų skaičius yra dar didesnis, nes dalis gyventojų, ypač turinčių mažų vaikų, deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, kad galėtų ten pretenduoti ir gauti vietą ugdymo įstaigoje. Sudervės seniūnijoje veikiančiose ugdymo įstaigose lenkų ugdomąja kalba mokinių skaičius pastaraisiais metais lieka stabilus arba mažėja, o Rastinėnų skyriuje ypač mažėja. Ugdymo įstaigose lietuvių ugdomąja kalba vaikų skaičius nuosekliai auga.
2019 m. Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje pastačius modulinius priestatus vaikų skaičius šoktelėjo nuo 133 iki 180. Sudervės seniūnijos gyventojų (iki 18 m.) skaičiaus pokytis, kartu su besimokančiųjų skaičiaus pokyčiu Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje akivaizdžiai rodo, kad ugdymo ir švietimo įstaigų poreikis valstybine lietuvių ugdomąja kalba tik auga. Todėl visiškai nestebina, kad Rastinėnų gyventojai nuo 2012 m. prašo, kad Sudervės M. Džechovskio (Zdziechovskio) pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje būtų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės ir lietuvių ugdomąja kalba.
Rastinėnuose šiuo metu veikia Sudervės M. Džekovskio (Zdziechovskio) pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyrius (http://www.rastinenai.vilniausr.lm.lt/). Pati Rastinėnų mokyklos istorija prasideda nuo tarpukario. 1946–1950 m. mokykloje visi dalykai buvo dėstomi lietuvių kalba, o nuo 1951 m. – lenkų kalba. Dėl vaikų skaičiaus mažėjimo 2010 m. rugsėjo 1 d. Rastinėnų pagrindinė mokykla buvo pertvarkyta į Sudervės M. Džekovskio (Zdziechovskio) pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyrių. 2011 m. rugsėjo 1 d. skyriuje buvo atidaryta priešmokyklinio ugdymo grupė 3–6 m. vaikams, kurią tuomet lankė 10 vaikų. 2019–2020 m. m., remiantis Vilniaus rajono savivaldybės duomenimis, Sudervės M. Džekovskio (Zdziechovskio) pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje mokosi 5 vaikai.
Visgi VRSA neigia tokį poreikį teisindamasi, kad negali nustatyti tikro poreikio ikimokyklinio ugdymo įstaigose, arba formaliai atsakydama, kad Rastinėnų pradinio ugdymo skyriaus patalpų plotas yra visiškai panaudotas. Dėl to VRSA, neturėdama tikro argumento nesteigti grupių lietuvių ugdomąja kalba, pradėjo painiotis savo atsakymuose: viename rašte gyventojams atsakoma, kad minėtame skyriuje nėra laisvo ploto. O kitame jau sakoma, kad Sudervės M. Džekovskio (Zdziechovskio) pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriaus patalpose žada įsteigti klases vaikams su specialiaisiais poreikiais. Be šio atvejo, reikia paminėti, kad 2019 m. VRSA atkėlė į Rastinėnų skyriaus patalpas Nemenčinės daugiafunkcio centro Rastinėnų skyrių, kuris jokios apčiuopiamos veiklos nevykdo ir dažniausiai būna užrakintas. Taip pat paminėtina, kad į šias patalpas 2018 m. yra perkeltas ir Vilniaus rajono bibliotekos padalinys, nors toks pat padalinys veikia šalia esančiame Sudervės kaime. Galiausiai VRSA konstatuoja, kad poreikio steigti ikimokyklinio ugdymo grupes valstybine lietuvių kalba Rastinėnuose nėra.
Visas VRSA manipuliacijas ir cinizmą parodo tai, kad tame pačiame 2020 m. gegužės 15 d. tarybos posėdyje buvo nuspręsta dalį Sužionių pagrindinės mokyklos patalpų pakeisti į gyvenamąsias patalpas. Kyla retorinis klausimas: ar ne veiksmingiau būtų tas patalpas Sužionių mokykloje pritaikyti spec. poreikius turintiems vaikams, nei keisti į gyvenamąsias patalpas? Taip būtų patenkintas poreikis ugdyti valstybine lietuvių kalba Rastinėnuose, ir įsteigtos specialiosios grupės Sužionyse.
Tačiau, matyt, pagrindinis tikslas čia yra visaip manipuliuojant užkirsti kelią lietuviškų grupių steigimui Rastinėnuose, taip verčiant tėvelius toliau likti prisiregistravusius Vilniaus m. ir savo balsą atiduodant mieste.
Autorius yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, docenas, žemės ūkio mokslų daktaras
Reklama
Susiję straipsniai:
- G. Kazėnas. Vilniaus r. savivaldybės paneigimo PANEIGIMAS
- A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma
- Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose bus skiriama daugiau valandų
- Lietuvoje visą savaitę besilankanti Mongolijos delegacija domisi ikimokykliniu ugdymu
- Paskelbta etninės kultūros mokytojo knyga
- Kaip ugdyti vaikus, kad jie jaustųsi saugūs gamtoje?
- R. Jasukaitienė. Už Atlanto „Vaivos juosta“ šviečia
Taigi Prezidente, gal pagaliau išgirstumėte – ‘gerovės valstybė’ Lietuvoje, Rastinėnuose kuriama be lietuvybės… O kiek tokio ‚stalinistinės gerovės palikimo‘ dar gyvuoja visoje Pietryčių Lietuvoje…
+ + + !!!
+++
Gerai, kad Tarybos narys apie tai rašo, tačiau to nepakanka. Jis turėtų kreiptis su gyventojų parašais į Švietimo ministrą ir Prezidentą, juk jau 8 metai kreipiamasi, o nieko nedaro Vilniaus rajono Taryba.
Reikia kuo platesnio ir garsesnio šio klausimo viešinimo ir aktyvaus gyventojų dalyvavimo su parašais piketais ir drąsiais teisą skelbiančiais teiginiais – “Lietuvių vaikams vis dar nėra vietos Lietuvoje”!
Veiksmingiausia čia būtų ne maldavimai, o asmeninė, privati iniciatyva – steigti fondelį ir per pusmetį pastatyti darželį lietuvybės ugdyklėlę. Tada rajono savivaldybę spirti skirti lėšų pastatėlio nuomai ir darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti.
Taigi G. Kazėnai arba kiti imkitės šios iniciatyvos, tai būtų veiksmingiausia politika lietuvybei ugdyti Rastinėnų ar kitur Vilniaus rajono savivaldybėje panašiais atvejais.
PUIKI MINTIS! AČIŪ! Be jokios abejonės: tie, kam tai rūpi, prisidės, tik reikia, kad visuose tautiškuose portaluose nuolat kabotų nuoroda, kviečianti į fondą – ir ne tik per PAY PAL*!
Negi tautinės savimonės nepraradę verslininkai, katrų įmonės padėtis leidžia, negalėtų susiburti ir išlaikyti savo darbuotojų vaikams darželį, susimesti gal mokytojų algoms, ar padengti bent dalį išlaidų pastato, įrangos išlaikymui? O rajono savivaldybei surengti rimtą jos pinigų politikos reviziją bent už 20 m. –
Net ir TMAPK yra ne vienoje pastraipoje pabrėžta, kad TM norai tik tada tenkinami, lėšos tik tada skiriamos, jei tam yra galimybių, jei dėl to nenukenčia kamieninės tautos interesai!!! O čia valstybės lėšos leidžiamos (grobstomos?) ne TM, o buvusio okupanto interesams toliau ir dar plačiau tenkinti, baigti nutautinti dar nenutautėjusią šių žemių gyventojų dalį! Tai yra, kad ir ne fiziškai, bet ir toliau naikinant kamieninę tautą, gyvenančią SAVO ETNINĖJE žemėje. Ar tai ne skandalas, kad šitiek metų realiai šioje teritorijoje už MŪSŲ pinigus vis dar vykdoma okupanto politika, MŪSŲ lėšomis vykdomas nutautinimas – mokyklų naikinimas arba pavertimas lenkiškomis!
Mes patys, tiksliau – mūsų „politinis elitas” spjaudom į Tarpt. teisės įstatymus dėl buvusių okupuotų teritorijų, į TMAPK, ir norime, kad mus gerbtų? Ir tai 21 a. dedasi ES viduryje???
Nesidomėjau įstatymais šiuo klausimu, tačiau mokykloms bei darželiams išlaikyti įmonės skirtosios lėšos turėtų būti nebeįskaitomos į įplaukas/pajamas ir nebeapmokestinamos – kaip yra kitose Vakarų šalyse. – Įmonės, užuot visą pelno mokestį valstybei atidavę, kad ji viskuo rūpintųsi, gali pačios imtis spręsti vietos problemas, nes tai jos darbuotojų problemos. Darbdavio pastangos dėl darbuotojų bei vietovės, kur yra jų įmonė, svarbiausių reikmių tenkinimo, tik didins darbuotojų lojalumą įmonei ir darbdaviui! O prie vietos verslo verslo iniciatyvų gali ir visos LT įmonės prisidėti.
——————
* Nežinau, kaip dabar, bet kažkada LT esančiuose bankuose buvo per brangu turėti Pay pal kortelę! Ypač tiems, kas net ne kasmet ja pasinaudoja, neturi pinigų nebūtinoms prekėms.
Čia, bent pradžiai, labai gelbėtų (dalinai) nuotolinis mokymas. Jis leistų išlaikyti bent atskiras lietuviškas klases, jei ten susirenka vos keli mokiniai. Tokiu atveju vietovėje reikėtų vieno dalykininko, kuris būtų ir klasės auklėtojas. Visas kitas ne jo dalyko pamokas klasė išklausytų iš mokyklos turimų GERIAUSIŲ dalyko mokytojų vaizdo įrašų, arba internete, o kartu esantis auklėtoja/s padėtų suprasti, jei kiltų nesutarimų, tikrintų namų darbus ir pan. (Geriausių pasakorių vedamų etninės kultūros pamokų įrašai labai praverstų ir darželiuose – juk nebent mažuma auklėtojų šią temą išmano, tačiau įjungti darželinukams įrašą tikrai mokės)
Jau gal 20 m., kai pasigirdo signalai iš pietryčių mokyklų, peršu šią išeitį, kuri ir lėšas taupytų, ir išspręstų mokytojų stygiaus klausimą, ir vaikus jų namuose paliktų. Reiktų tik bent kelių Mokytojų ŠIMELIONIŲ, ir mokyklos būtų išsaugotos (jis sovietmečiu to pasiekė!!!), geriausių LT dalykininkų pamokų įrašų banko, ir iniciatyvos!
O koks mūsų visuomeninio transliuotojo vaidmuo, integruojant (kaip ir TMAPK bei ŽT liepia) kitataučius į valstybės gyvenimą, paverčiant juos lygiateisiais (o ne privilegijuotais)?