Mažalapė saulašarė | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt
Gegužės 22-ąją Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Tarptautine biologinės įvairovės diena, nes tą dieną 1992 m. buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1993 m. Nuo tada kiekvienais metais šią dieną dar labiau siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į blogėjančią biologinės įvairovės situaciją pasaulyje.
Šią savaitę Europos Komisijos pristatyta Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.
Lietuva pritaria naujajai ES biologinės įvairovės strategijai, pateikiančiai platesnį, šiuolaikišką požiūrį į biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos politiką, ir aktyviai dalyvaus svarstant konkrečius valstybių įsipareigojimus. Remdamasi naująja ES biologinės įvairovės strategija, Lietuva numato atnaujinti nacionalinius strateginius biologinės įvairovės apsaugos dokumentus.
Pagrindiniai šios strategijos numatyti veiksmai yra susiję su saugomų teritorijų plėtra, ekosistemų atkūrimu, ekologinės žemdirbystės skatinimu, miestų žalinimu, taršos mažinimu, o ypač daug dėmesio skiriama saugomoms rūšims ir buveinėms. Gamtos apsaugos, tausaus naudojimo ir atkūrimo srityje numatyti veiksmai padės sukurti tvarių darbo vietų ir atneš ekonominės naudos vietos bendruomenėms. Biologinei įvairovei apsaugoti iš įvairių šaltinių, įskaitant ES fondus ir nacionalinius bei privačius išteklius, bus skiriama 20 mlrd. eurų per metus.
Pasaulio ekosistemų būklė per pastaruosius 50 metų labai suprastėjo. Išnykimas gresia maždaug vienam milijonui gyvūnų, augalų ir kitų organizmų rūšių.
Pagrindinės jų nykimo priežastys – žemėnaudos pokyčiai, netvarus išteklių naudojimas, klimato kaita – nėra tinkamai sprendžiamos ir jų neigiamas poveikis toliau stiprėja.
Nuo biologinės įvairovės būklės, kaip rodo COVID-19 pandemija, priklauso ir visuomenės sveikata, atsparumas užkrečiamoms ligoms, nes, pažeidus ekosistemų pusiausvyrą, joms plisti susidaro palankesnė terpė.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Bus minima tarptautinė augalų diena
- ES parlamentas balsuoja už gamtą
- Lietuvoje įgyvendinimas ypatingas Baltijos šalyse aplinkosauginis projektas
- Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
- Pasaulinę aplinkos dieną – raginimas susijungti su gamta
- Pasaulinę aplinkos dieną kviečiama pajusti Žemę basomis kojomis
- Kviečia pirmasis gamtos rūšių stebėjimas „Punios šilas 2013“
- Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
- Jaunieji gamtos fotografai Pasaulinę miškų dieną bus apdovanoti vertingais apdovanojimais
- Gydantis miškas – vizija Lietuvai (video)
- Pavilnių regioniniame parke įrengta pirma „požeminė perėja“ varliagyviams
- Gaisrai Černobylio zonoje pavojaus Lietuvai nekelia
- Svetimi gyvūnai ir augalai kelia susirūpinimą visai Europos Sąjungai
- Lietuvoje klesti svetimų žemių augalai ir gyvūnai
- Išrinktas 2020 metų reikalaujančių dėmesio rūšių dešimtukas
- VDU prof. R. Daubaras: Drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs
- Minint Žemės dieną, Seime atveriama paroda „Mažas didelis miško pasaulis“
- Įsteigtame Viliukų poligone ir Akiuotajam satyrui bus saugiau
- Augalai ir gyvūnai – nepatentuotini, įsitikinęs Europos Parlamentas
- Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
- Ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne“ GMO
- Nauja tvarka apibrėš, kaip gamtoje kurti ugnį
- Patvirtintas Stumbro apsaugos planas
- Įsteigtas naujas draustinis
- Aplinkosaugos politikos formuotojams – visuomenininkų pamokos
- Neršiančioms lydekoms apsaugoti – aplinkosauginis skydas
- Aplinkosaugininkai paskaičiavo žalą gamtai dėl nuotekų išsiliejimo Vilniuje
- Priimamos paraiškos ES ir nacionalinei paramai gauti pagal „LIFE“ programą
- Ūkininkai raginami saugoti pievas
- L. Balsys. Ežerams valyti privalu taikyti natūralius būdus, o ne pavojingas chemines medžiagas
Parašykite komentarą