Gegužės 22-ąją Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Tarptautine biologinės įvairovės diena, nes tą dieną 1992 m. buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1993 m. Nuo tada kiekvienais metais šią dieną dar labiau siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į blogėjančią biologinės įvairovės situaciją pasaulyje.
Šią savaitę Europos Komisijos pristatyta Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.
Lietuva pritaria naujajai ES biologinės įvairovės strategijai, pateikiančiai platesnį, šiuolaikišką požiūrį į biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos politiką, ir aktyviai dalyvaus svarstant konkrečius valstybių įsipareigojimus. Remdamasi naująja ES biologinės įvairovės strategija, Lietuva numato atnaujinti nacionalinius strateginius biologinės įvairovės apsaugos dokumentus.
Pagrindiniai šios strategijos numatyti veiksmai yra susiję su saugomų teritorijų plėtra, ekosistemų atkūrimu, ekologinės žemdirbystės skatinimu, miestų žalinimu, taršos mažinimu, o ypač daug dėmesio skiriama saugomoms rūšims ir buveinėms. Gamtos apsaugos, tausaus naudojimo ir atkūrimo srityje numatyti veiksmai padės sukurti tvarių darbo vietų ir atneš ekonominės naudos vietos bendruomenėms. Biologinei įvairovei apsaugoti iš įvairių šaltinių, įskaitant ES fondus ir nacionalinius bei privačius išteklius, bus skiriama 20 mlrd. eurų per metus.
Pasaulio ekosistemų būklė per pastaruosius 50 metų labai suprastėjo. Išnykimas gresia maždaug vienam milijonui gyvūnų, augalų ir kitų organizmų rūšių.
Pagrindinės jų nykimo priežastys – žemėnaudos pokyčiai, netvarus išteklių naudojimas, klimato kaita – nėra tinkamai sprendžiamos ir jų neigiamas poveikis toliau stiprėja.
Nuo biologinės įvairovės būklės, kaip rodo COVID-19 pandemija, priklauso ir visuomenės sveikata, atsparumas užkrečiamoms ligoms, nes, pažeidus ekosistemų pusiausvyrą, joms plisti susidaro palankesnė terpė.
Susiję straipsniai:
- Bus minima tarptautinė augalų diena
- Pasaulinę aplinkos dieną – raginimas susijungti su gamta
- Pasaulinę aplinkos dieną kviečiama pajusti Žemę basomis kojomis
- Jaunieji gamtos fotografai Pasaulinę miškų dieną bus apdovanoti vertingais apdovanojimais
- Minint Žemės dieną, Seime atveriama paroda „Mažas didelis miško pasaulis“
- Nauja tvarka apibrėš, kaip gamtoje kurti ugnį
- Invazinės žuvų rūšys grasina tikra katastrofa
- Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
- Ministerija skatina tvarkyti melioracijos griovius: bebrai – neūkiškumo pasekmė
- Ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne“ GMO
- ES parlamentas balsuoja už gamtą
- L. Balsys. Ežerams valyti privalu taikyti natūralius būdus, o ne pavojingas chemines medžiagas
- Miškininkams nerimą kelia panaudotų padangų kapinynai
- Po sprogimo Gardine Nemuno vandens kokybė nepablogėjo
- Gaisrai Černobylio zonoje pavojaus Lietuvai nekelia
- Svetimi gyvūnai ir augalai kelia susirūpinimą visai Europos Sąjungai
- Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai
- Lietuvoje didėja išmetamų šiltnamio dujų kiekiai
- VDU prof. R. Daubaras: Drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs
- EP nutarė: vienkartinių plastikinių daiktų nebenaudosime
- Aplinkosaugos politikos formuotojams – visuomenininkų pamokos
- Kaip gaivinsime augalus po šiltos žiemos?
- Ūkininkai raginami saugoti pievas
- Kviečia pirmasis gamtos rūšių stebėjimas „Punios šilas 2013“
- Šiaulių universitetas mokiniams rengia mokslo kavines, skirtas augalų įvairovei pažinti
- Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas
- Skambutis aplinkosaugininkams padeda išgelbėti gyvūną ar sustabdyti aplinkos taršą
- Ketvirtasis „Rūšių ralis“ kviečia į Labanoro girią
- Pamatėte Sosnovskio barštį? Praneškite, kur jis!
- Gydantis miškas – vizija Lietuvai (video)
