Dar prieš šimtmetį alerginės ligos buvo gana retas reiškinys, tačiau, manoma, kad šiuo metu pasaulyje daugiau kaip 20 proc. žmonių kenčia nuo įvairaus pobūdžio alergijų. Įsibėgėjus pavasariui, skleidžiantis žiedams ir sklindant žiedadulkėms ore nemaža dalis Lietuvos gyventojų susiduria su alergijomis.
Atsižvelgdami į problemos mastą ir paplitimą, Lietuvos mokslininkai ieško veiksmingesnių alergijos nustatymo ir gydymo būdų. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai kartu su įmone UAB „Imunodiagnostika“ jau antrus metus įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansuojamą projektą pagal Technologijų plėtros priemonę, kurio metu kuriama pažangesnė alergijos in vitro diagnostikos sistema.
„Tai šiuolaikinė alergijų diagnostikos sistema, kuri pagrįsta molekulinės alergologijos principais. Alergijų in vitro diagnostika skiriasi nuo paplitusių in vivo tyrimų, tokių kaip odos dūrio testas. Šiuolaikiniai in vitro tyrimai padeda iš kraujo lašo nustatyti, kam žmogus alergiškas. Jų metu nustatomi IgE klasės antikūnai prieš konkretų alergeną“, – pasakojo prof. Aurelija Žvirblienė, VU Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus mokslininkė, projekto iniciatorė.
Kaip atsiranda ir nustatomos alergijos
Alergenus žmogaus imuninė sistema atpažįsta kaip pavojingus įsibrovėlius ir pradeda gaminti specialius baltymus – imunoglobulinus E (IgE) – antikūnus, kurie sąveikaudami su alergenais sukelia alerginį uždegimą. Taigi alergeną, pavyzdžiui žiedadulkę, imuninė sistema atpažįsta kaip pavojingą įsibrovėlę, ir pradeda gaminti prieš jį IgE klasės antikūnus. Taip žmogui atsiranda alergijos požymiai.
Paprastai alergijos nustatomos įvairiais būdais, kuomet žmogus pastebi jį varginančius požymius ir kreipiasi į medikus: gali būti atliekami odos dūrio testai ir nustatoma, koks alergenas sukelia uždegimą dūrio vietoje, arba gali būti atliekami pažangesni ir patogesni in vitro tyrimai, kurie nustato žmogaus IgE prieš tam tikrus alergenus. Šiems in vitro tyrimams reikalingi vadinamieji antriniai antikūnai prieš žmogaus IgE.
„Tokie in vitro tyrimai nėra naujiena pasaulyje ir jų svarba, poreikis rinkoje yra labai didelis. Mūsų projekto tikslas yra sukurti žymėtus antrinius antikūnus, kurie būtų įrankis nustatyti žmogaus IgE. Tokių antrinių antikūnų labai reikia, o rinkoje egzistuojantys yra panašūs savo charakteristikomis, tų pačių gamintojų, ir negali patenkinti įvairių medikų ir ligonių poreikių“, – sako prof. A. Žvirblienė.
Poreikis turėti lietuvišką gaminį
Projekto metu kuriami antikūnai prieš žmogaus IgE, kurie žymimi įvairiomis žymėmis ir yra skirti įvairaus formato šiuolaikinėms in vitro diagnostikos sistemoms.
„Šio projekto tikslai yra nukreipti į praktinį pritaikymą, į naujo lietuviško gaminio sukūrimą, kuris svarbus mūsų verslo partneriui. Pastebime, kad atsirado didelis poreikis turėti savo, lietuvišką alergijų in vitro diagnostikos sistemą, kuri būtų pritaikyta prie mūsų klimatinių ir gamtinių sąlygų, maisto ypatumų, kad būtų galima gauti kuo tikslesnius duomenis ir labiau padėti alergiškiems ligoniams“, – pasakojo A. Žvirblienė.
Projekto metu kuriami žymėti antikūnai in vitro diagnostinėms sistemoms, kurios iš kraujo lašo galės nustatyti, ar žmogus turi IgE antikūnų prieš kuriuos nors iš 100-200 alergenų. Siekiama sukurti žymėtus antikūnus ir naudoti įvairias jų žymes, kurios būtų tinkamiausios įvairioms diagnostinėms sistemoms, taip pat ir mikrogardelių formatui.
Tikslesnė diagnostikos sistema
Pasak „Imunodiagnostikos“ vadovo Gintauto Gylio, nuo žymėtų antrinių antikūnų labai priklauso alergijos laboratorinės diagnostikos kokybė – kiek ji bus tiksli, jautri. „Taigi labai svarbu atrasti tam geriausią būdą. VU mokslininkams sukūrus žymėtus antikūnus, mes kursime pačią diagnostikos sistemą, ištobulinsime ją ir pritaikysime galutiniam naudojimui“, – sako G. Gylys.
Abiejų projekto partnerių teigimu, mokslo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas prisideda prie spartesnės medicinos pažangos, nes vykdyti projektus galima lengviau ir sparčiau.
Bendrovės „Imunodiagnostika“ direktorius pabrėžia, kad VU mokslininkai turi reikiamus įgūdžius, mokslinę ir technologinę bazę, o bendrovė – specialistus ir kitus išteklius, kurie leidžia kuriamas technologijas pritaikyti vartotojams.
„Toks bendradarbiavimas labai naudingas: mokslininkai turi reikalingas kompetencijas, mes turime praktinės patirties, tad bendras darbas – labai veiksmingas. Buvo galimybė įsigyti šią paslaugą tarptautinėje rinkoje, tačiau tokiu atveju ką nusipirktume, tą ir turėtume. O kuriant kartu yra daug geresnės galimybės gaminį pritaikyti prie savų poreikių, įsigilinti į procesą“, – sako G. Gylys.
Pasak G. Gylio, projekto metu bus kuriamas vienas iš svarbių reagentų alergijų laboratorinei diagnostikai atlikti, o platesnis bendrovės tikslas – turėti visą molekulinės alergologijos sistemą.
Bendradarbiavimas tęsiamas ir COVID-19 srityje
VU mokslininkų užmegztas bendradarbiavimas su kompanija UAB „Imunodiagnostika“ alergijų srityje turi tąsą, nes naujoviškų in vitro diagnostinių būdų kūrimas yra labai svarbus, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją. Todėl šiuo metu vystomas bendradarbiavimas ir COVID-19 temoje.
Mokslininkų grupė kartu su UAB „Imunodiagnostika“ žada naujus projektus ir sėkmingai dalyvauja MITA varžytuvėse „Life-saving innovations: stop COVID-19“, kurių metu pateikė naujoviškų idėjų, kaip galima būtų padėti kovoje su koronavirusu sukuriant patikimus diagnostikos testus. Naujame patvirtintame projekte bus siekiama sukurti naujovišką diagnostikos rinkinio prototipą, pasižymintį dideliu jautrumu mikrogardelės formate.
COVID-19 diagnostinių testų poreikis šiuo metu yra didžiulis ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. Naujieji serologiniai diagnostikos testai būtų kuriami koronaviruso rekombinantinių baltymų pagrindu. Tai būtų alternatyva komerciniams diagnostiniams testams, kurių platų taikymą riboja jų aukšta kaina. VU mokslininkų grupė turi didelę patirtį kuriant serologines virusų diagnostikos sistemas, tačiau iki šiol daugiausia bendradarbiavo su užsienio diagnostinėmis įmonėmis, nes iš Lietuvos įmonių tokio poreikio nebuvo. Iškilus COVID-19 grėsmei, toks poreikis atsirado. Tikimasi, kad naujieji serologiniai testai savo kokybe nenusileis komerciniams testams ir galės būti pritaikyti seroepidemiologiniams, populiaciniams Lietuvos gyventojų tyrimams.
