A. Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ pristato dainą iš pirmosios žemaitiškos plokštelės (video) (8)

Aistė Smilgevičiūtė | R.Kuprio nuotr.

Aistė Smilgevičiūtė | R. Kuprio nuotr.

Gegužę Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ išleis darbą, prie kurio dirbo pastaruosius kelis metus – naują muzikinę plokštelę „Gervaza dūzgės“ („Gervazo dūzgės“). Tai jau 15 plokštelė ilgoje grupės biografijoje, tačiau pirma – žemaitiška. Plokštelė pasirodys visose muzikinėse interneto platformose, tačiau „Skylė“ nėra tikra, ar ji bus išleista daiktiniu pavidalu. „Labai norėtume turėti nors ir labai nedidelį specialų tiražą, tačiau šiandien padėtis muzikos pasaulyje tokia, kad nedrįstame spėti ateities“, – sako grupės vadovas Rokas Radzevičius.

Grupė pristato ir pirmąją naujos plokštelės dainą „Ougas auksa“ („Uogos aukso“):

Daina pasakoja vienos mergaitės vaikystės nutikimą, kai įsilipusi į vyšnią ir siekdama uogų iš jos iškrito. „Kadaise Platelių ežero Pilies saloje vešėjęs vyšnių sodas. Ši legenda mano galvoje susijungė su Močiutės pasakojimu, kaip ji vaikystėje iškrito iš vyšnios. Šią dainą ir sukūriau, galvodama apie ją, o skiriu abiejų savo Močiučių atminimui, “ – pasakoja dainos autorė Aistė.

Visos naujosios plokštelės dainos klausytojus nukels į Platelių kraštą Žemaitijoje ir pasakos originaliai sukurtą istoriją pagal to krašto padavimus, legendas ir tikrus įvykius. Jos sukurtos ir skamba žemaitiškai – žodžius parašė Aistė Smilgevičiūtė.

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ | rengėjų nuotr.

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ | Rengėjų nuotr.

Ne visiems girdėtas, pavadinime minimas, Gervazo vardas atsirado neatsitiktinai. Gervazas – pagrindinis plokštelės veikėjas, atėjęs iš literatūrinės rašytojo Antano Vienuolio legendos apie Platelių ežerą. Joje kalbama apie ežere nuskendusį jaunuolį, tokiu, šiai dienai paslaptingai skambančiu, vardu.

„Labai džiaugiuosi, kad iš daugybės įvairių laikotarpių pasakojimų, atsiminimų ir padavimų apie šį ežerą ir kraštą pavyko išvystyti vientisą pasakojimą. Jo veikėjai – iš Žemaičių Kalvarijos atlaidų grįžtantys ubagai, kilmingoji Zifrina ir skenduolis Gervazas, turėjęs priežasčių nusitempti šią kompaniją pas save į ežero dugną ir užtaisyti jiems „apokaliptines“ dūzges,“ – šmaikštavo Aistė.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

8 komentarai

  1. Jėga!:

    Geriausia naujiena, kokią galima buvo išgirsti. Tikiuosi, bus ir diskas.

  2. Žemyna:

    Ar daug dar yra, kas drįsta, pasiryžta šios srities „fronte” veikti, kai turinio neturintis popsas sotesnį kąsnį neša?.

  3. Gustavas:

    Ar čia bus tik lietuvių ir kuršių palikuoniams skirta plokštelė ar visiems lietuviams ?

  4. LosAngeles:

    hm… nu puiku. tikrai labai ispudingai atlikta puikus kurinys.

  5. ŽEMAITIS:

    Puiki grupė. Tik pavadinimą galėtų pasikeisti.

  6. Rimgaudas:

    Genties susidarymą, gyvenimą ir nunykimą apsprendžia potencinės energijos, kurią ji turi, galimybės. Pirmus 300 m. genties energija auga, 900 m. klęsti ir 300 m. gęsta. Pirmoje stadijoje gentį reikia globoti, antrojoje stadijoje jūra jai būna iki kelių, trečioje stadijoje gentį reikia globoti vėl, kad jos energija nekristų iki nulio.
    Autoriui, sudarius suminį genčių potencinės energijos kitimo vaizdą, išryškėjo, kad, norint išvengti pražūties, lietuvių tautą reikia ręsti iš trijų genčių, apjungtų į bendrinę kalbą, tęsinio: trys supintų plaukų sruogos į kasą yra vaizdinė trys viename tautos išlikimo bendrystėje priemonė. Kiekvieną gentį lietuviuose dera ugdyti ir saugoti taip, kaip tat daro žemaičiai.

  7. Vanduo:

    Ačiū, net pajutau gomury tą tikrų močiutės vyšnių saldumą…

  8. Rimgaudas:

    Gentys, sudarančios tautą, nėra įsivaizduojamos be apgyvendintos žemės, kur tarmės, patarmės, šnektos ir pošnektės priklauso nuo aplinkos, ataidinčios iš aplinkos ežerais, kalvomis, miškais, lygumomis, dainomis, kalbomis, triukšmais, šlamesiu ir muzika. Tautą suformuoja sėslios gentys, turinčios organizuotą kultūrinį potencialą. Mokslas, ekonomika, medicina, gamtos, žmogiškųjų išteklių panaudojimas per parlamentinį valdymą viduje turi būti centralizuotas ir nukreiptas į “tris viename” kumščio išsaugojimą.
    Genčių energijos persidengimo gyvybingumas apima 1.500 m. ciklą ir jis kartojasi 10 kartų, t. y. tęsiasi 15.000 metų, kol tauta, atlikusi vaidmenį, išnyksta. Mes turime tris ekonominius centrus: Klaipėdą, Kauną, Vilnių, pridedant dar Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio potencialus, bet tai nėra tarminiai centrai. Išvada: tam, kad neišblėstume, reikia saugoti tarminius kultūrinius vienetus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: