„Šilta, besniegė žiema augalams neleido „pailsėti“, todėl prasidėjus aktyviai augalų vegetacijai bus labai svarbu laiku ir optimaliomis normomis patręšti pasėlius“, ‒ sako agrotechnologė dr. Edita Juknevičienė.
Kaip ji aiškina, šiuo metu dirvožemio vidutinė temperatūra 10 cm gylyje siekia 2‒4 °C, todėl maisto medžiagų įsisavinimas iš dirvožemio dar nėra intensyvus. Iškritę gausūs krituliai sausio ir vasario mėnesiais daug kur neleidžia įvažiuoti į laukus. Oro prognozės taip pat dar nėra džiuginančios – prognozuojamos minusinės temperatūros. Todėl verta palaukti tinkamų sąlygų tręšimui. Dr. E. Juknevičienė dalijasi rekomendacijomis, kaip atgaivinti augalus po šiltos žiemos ir kokias trąšas pasirinkti.
Kaip pasakoja E. Juknevičienė, gausūs krituliai paskatino sulfatų plovimąsi į gilesnius dirvožemio sluoksnius, todėl svarbu nepamiršti sieros, tiek tręšiant mineralinėmis trąšomis, tiek atliekant purškimus per lapus. Trūkstant sieros, sutrinka augalų fotosintezė, kvėpavimas, azoto ir anglies apykaita, chlorofilo gamyba, fermentų susidarymas. Sieros trūkumo požymiai pirmiausia išryškėja naujuose jaunuose lapuose. Jie pablykšta, pasidaro šviesūs ir smulkūs.
Šiuo metu augalams ypač trūksta energijos. Tai išduoda žieminių rapsų ir javų lapai. Žieminių rapsų ir javų purškimus per lapus rekomenduojame papildyti aminorūgščių produktais. Didžiausią naudą tokių produktų naudojimas turi, kai jie naudojami iš anksto. Tokiu būdu patiriami nuostoliai dėl įvairių nepalankių augimo sąlygų sumažinami žymiai labiau, negu naudojant, kai streso sukelti simptomai jau matomi. Jeigu naudojame tokius gaminius iš anksto, tai kiekvienu atveju, naudojimo normą svarbu pasirinkti atsižvelgiant į konkrečią pasėlio būklę, naudojamą produktą ir meteorologines sąlygas.
Kokias trąšas rinktis?
Dr. E. Juknevičienė pažymi, kad purškimams per lapus rekomenduojama rinktis augalinės kilmės aminorūgštis, papildytas mikroelementais. Tokiose trąšose esančios aminorūgštys greitai prasiskverbia per žioteles ir lapo kutikulę, nesąveikauja su lapo paviršiumi (neturi krūvio), duoda augalui papildomos energijos.
Įvertinus šių metų pasėlių būklę, augalams būtų naudingi produktai, papildyti siera ir tokiais mikroelementais kaip cinkas, manganas, boras, varis, molibdenas, kobaltas. Nors mikroelementų augalams reikia sąlyginai nedaug, bet be jų augalas negali normaliai augti ir vystytis, nes jie įeina į svarbiausių fiziologiškai aktyvių junginių sudėtį ‒ vitaminų, fermentų, hormonų ir kt. Trūkstant mikroelementų augalai tampa jautresni ligoms ir nepalankioms aplinkos sąlygoms. Verta prisiminti, kad šaltuose, šlapiuose, blogos aeracijos dirvožemiuose ribojamas sieros, mangano ir cinko įsisavinimas. Mangano ir cinko įsisavinimą taip pat riboja aukštas dirvožemio pH.
Itin nusilpusiems augalams agrotechnologijų ekspertė rekomenduoja rinktis gaminius, kuriuose ypač gausu laisvų aminorūgščių.
Visas žinias apie trąšų sudėtį galima rasti ant gaminio pakuotės. Tad specialistė pažymi, kad reikia būti atidiems ir ypač atsakingai susipažinti su ten pateikiama informacija, nes nuo naudojamų trąšų priklauso derliaus potencialas.
(tiesa, po šiltų žiemų dar nebandyta) – vieną kartą į savaitę laistau „čiut čiut ružavu” vandeniu.
Butelyje ištirpinu kalio permanganato grūdelius. Paskui lašinu to koncentrato į laistytuvą, pamaišau, dar lašinu, jei reikia. Vanduo turi tik silpnai nusidažyti.
Ne tik mums kalio bei magnio papildų reikia 🙂