Prienų aplinkosaugininkai nustatė neeilinį gamtos niokojimo atvejį – sunaikintas jūrinio erelio lizdas. Įtariama, kad jis išverstas tyčia, nes, kol privačiame miške lizdus suka reti paukščiai, miško savininkai negali gauti leidimo kirsti mišką.
Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorinio poskyrio specialistai tiria šį įvykį Prienų rajone, Šilavoto miške. Tai jau ne pirmas toks atvejis šioje teritorijoje. Manoma, kad taip lizdų ir lizdaviečių naikintojai siekia įrodyti, kad paukščiai čia negyvena, todėl lizdų apsaugos reikalavimai esą negalioja ir atsakingos institucijos gali išduoti leidimus kirsti mišką.
„Šis atvejis – tikras nusikaltimas gamtai. Nedelsiant atliksime išsamius tyrimus, bausime lizdų naikintojus, jei reikės – griežtinsime reikalavimus retųjų paukščių buveinių apsaugai. Privačių miškų savininkų interesas nukirsti mišką ir gauti pajamų negali būti iškeliamas aukščiau už viešąjį, todėl būtina imti riboti miško kirtimą ten, kur buvo tyčia sunaikinti saugomų paukščių lizdai. Gal tai apsaugotų nuo noro juos naikinti“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Gegužę miškuose – ramybės metas. Dabar ne tik ribojami miško darbai, bet ir skatinama nesilankyti ten, kur peri retieji paukščiai ir jauniklius veda žvėrys. Pavasaris – labai trumpas, todėl bet koks trikdymas gali turėti neigiamų pasekmių.
Aplinkos ministerija primena, kad neteisėtas saugomų rūšių paukščių žalojimas, jų lizdų naikinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pažeidėjams taip pat teks atlyginti nemenką žalą aplinkai.
Susiję straipsniai:
- Ar reikia mums griežlės griežimo, perkūno oželių mekenimo ir įspūdingo erelio skrydžio?
- Ieškoma kaltininkų, nukirtusių ąžuolą su mažojo erelio rėksnio lizdu
- Griežtinama atsakomybė už nusižengimus dėl GMO išleidimo į aplinką ar platinimą
- Žmonės vis aktyviau praneša apie teršiančius aplinką srutomis
- Lydekoms apsaugoti pratęstas draudimas jas žvejoti
- Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams siūloma suteikti geresnes socialines garantijas
- Kauno botanikos sodas kviečia pasidairyti po mikroskopinį vandens pasaulį
- Lietuvos ir Baltarusijos aplinkosaugininkų susitikime – siekiai išsaugoti pelkes ir nykstančias rūšis
- Neštis namo laukinių gyvūnų jauniklius – nusikaltimas gamtai
- Minime pasaulinę aplinkos dieną
- Skambutis aplinkosaugininkams padeda išgelbėti gyvūną ar sustabdyti aplinkos taršą
- Deginsi žolę – būsi nubaustas!
- L. Balsys. Ežerams valyti privalu taikyti natūralius būdus, o ne pavojingas chemines medžiagas
- Gamtosauga, kuri apsimoka
- Lietuvos ornitologai pasisako prieš natūralių pelkių sunaikinimą
- Miškininkams nerimą kelia panaudotų padangų kapinynai
- Neštis namo jauniklius – nusikaltimas gamtai
- Po sprogimo Gardine Nemuno vandens kokybė nepablogėjo
- Deginti šakas galima ir laužui kūrenti, ir dešrelėms kepti
- Baidarininkų išgąsdintos gulbės žuvo susidūrusios su elektros laidas (video)
- Miškui reikia ramybės – laikas į šoną padėti kirvį
- Į Nemuną ilgą laiką teka nevalytos nuotekos
- Šiemet migruojančius ungurius verslininkai galės žvejoti dešimčia dienų ilgiau
- Aplinkosaugininkai primena: pakrantėse neturi likti šiukšlių
- Karštoji aplinkosaugos pažeidimų linija sulaukė daugiau nei 12 tūkst. skambučių
- Jau prasidėjo priėmimas į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius
- Apdovanoti geriausi metų aplinkosaugininkai
- Moksleiviai laukiami jau veikiančiose penkiose gamtos mokyklose
- Jei keliausite pėsčiomis, gausite atšvaitą
- Visuomenė nepritaria verslinės žvejybos plėtrai ežeruose
// Įtariama, kad jis išverstas tyčia, nes, kol privačiame miške lizdus suka reti paukščiai, miško savininkai negali gauti leidimo kirsti mišką. // ——— Miško savininkai… Nesodinę, neauginę, o jau sprendžia Lietuvos miškų likimą. Erelis šį kartą sutrukdė padugnėms… O stirnos, kiškiai, ežiai ir gausybė kitų, mielų bei nemielų, bet reikalingų sutvėrimėlių, kuriems miškas yra namai, netrukdo? Šį pavasarį kaip niekad daug žuvusių gyvūnėlių pakelėse labai arti Vilniaus. Anksčiau to neteko matyti. Manau, kad tai bomžagalvių padarų veiklos, paskutiniu metu jau smarkiai palietusios ir artimiausias miškingesnes miesto prieigas, pasekmė. Beje, masinis miškų naikinimas pradėjo įsibėgėti ne taip seniai. Bent pas mus, Vilniaus rajone, tas prasidėjo prieš 10 metų.
Nesuprantu kaip taip užkliūva. Kažkodėl žmonės savo mišką su visa ten esančia fauna ir flora laiko absoliučia nuosavybe. Reikia griežtų priemonių, kelis kartus skausmingai nubaudus gal susimąstytų, kad gamta nėra vien pajamų šaltinis. Pasaulį valdo pinigai, tad jei tik jie yra svarbu, tokiems materialistams būtent tokiu būdu ir reikia duoti pamokas. Atimti nuosavybės teisę į tokį mišką ir dar paskirti didžiulę piniginę baudą. Pikčiausia tai, kad paukščiams tai visvien nepadės, bet gal bent ateityje tokių atvejų nebebūtų